Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Preikšaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pripažinta, jog M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, todėl nuspręsta taikyti M. M. priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigota ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. M. 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.14 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vandališkais veiksmais, t. y. nulauždamas kelio užtvaro svirtį, priklausančią DNSB (duomenys neskelbtini), padarė bendrijai 360,24 eurų žalą. Tokiu savo chuliganišku elgesiu nulauždamas kelio užtvaro svirtį, sugadino svetimą turtą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir pagrįstai pripažino, kad M. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat teisingai pritaikė priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Apeliantas skunde teigia, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino, tačiau dabar jau prisimena įvykio aplinkybes ir sutinka, kad yra kaltas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Skunde M. M. abejoja pateikta išvada dėl jo nepakaltinamumo, bet nepateikia jokių motyvų, kodėl ši išvada, anot jo, yra klaidinga. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos išvada dėl M. M. pripažinimo nepakaltinamu, nes tokia išvada padaryta išsamiai išnagrinėjus byloje surinktus duomenis.

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokiu atveju jis baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti, asmuo negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Tokiu atveju teismas asmeniui gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. Šiuo atveju teismas M. M. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir nebuvo duomenų apie tai, kad M. M. anksčiau gydėsi kokioje nors gydymo įstaigoje dėl psichikos sutrikimų, tačiau proceso metu kilus abejonėms dėl M. M. pakaltinamumo pavojingos visuomenei veikos padarymo metu bei gavus duomenų apie jo padarytas kitas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir jam kituose tyrimuose paskirtą stacionarinę teismo ekspertizę, byloje buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 2, b. l. 8–10). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos 2017 m. balandžio 18 d.– gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. M. nei jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. M. M. rekomenduotinas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 53–57). Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė – ekspertė patvirtino ekspertizės aktą ir papildomai paaiškino, jog ekspertizės metu buvo nustatyta, kad M. M. paskutiniuosius 7–9 metus šis sutrikimas pasireiškė agresyvia forma, kuri pasireiškė agresyviu elgesiu, klausos haliucinacijomis. Sergantys šiuo sutrikimu yra socialiai pavojingi, kadangi jų elgesio ir ligos paūmėjimo neįmanoma prognozuoti, jo veiksmai yra neprognozuojami (t. 2, b. l. 50).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichiatrinę ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija, jų taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų išvadų teisingumu. Pats apeliantas, nesutikdamas su pateiktomis išvadomis apie jo nepakaltinamumą, nepateikė jokių minėtame ekspertizės akte pateiktas išvadas paneigiančių įrodymų. Ekspertizės akte padarytos išvados paneigia apelianto teiginius, kad dabar jis jau atsimena visas įvykio aplinkybes, todėl už padarytą nusikalstamą veiką jam gali būti skiriama BK numatyta bausmė. Nors M. M. apeliaciniame skunde ir pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau remiantis anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės, negalėdamas jų valdyti, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jį pripažino nepakaltinamu ir taikė priverčiamąją medicinos priemonę.

Apeliantas skundu nesutinka su jam paskirta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, mano, kad jam gali būti skirta viena iš BK 284 straipsnyje numatytų bausmių. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad šios nutarties priėmimo metu nėra pagrindo M. M. taikyti kitos rūšies priverčiamąją medicinos priemonę negu taikė pirmosios instancijos teismas. Taikyta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka M. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau bei visuomenei.

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

Atsižvelgęs į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, ekspertų paaiškinimus, taip pat į M. M. padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, konstatuotus psichikos sutrikimus, jo asmenybę bei elgesį prieš veikų padarymą ir po veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. M. reikalingas stacionarinis stebėjimas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

Remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir pagrįstai taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. M. apeliacinį skundą atmesti.