Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, Svajonei Krakienei, Kristinai Gulakovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, turinčiam profesinį išsilavinimą, nedirbančiam, teistam:

1) 2013-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2013-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausmę, 2015-02-10 bausmę atliko;

2) 2016-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 str., 69 str., M. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą civiliam ieškovui. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-09-12 iki 2016-09-30 (19 dienų); kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 284 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.14 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vandališkais veiksmais, t.y. nulauždamas kelio užtvaro svirtį, priklausančią DNSB „(duomenys neskelbtini)“, padarė bendrijai 360,24 eurų žalą. Tokiu savo chuliganišku elgesiu nulauždamas kelio užtvaro svirtį, sugadino svetimą turtą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas 2017 m. sausio 9 d. vykusiame teisiamajame posėdyje M. M. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino ir nurodė, kad jis, 2016-08-25 adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo, tą dieną buvo (duomenys neskelbtini), kas sugadino užtvaro svirtį, nežino.

Liudytoja R. Š. teisme parodė, kad išėjo su šunimi į lauką, vaikščiojo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pamatė, kaip M. M. įsikibo į „šlagbaumą“ ir jį suko aplink stovą. Ji vaikiną puikiai pamena - ilgais plaukais, su ausinėmis ant kaklo, juodai apsirengęs. Kadangi įvykis įvyko jos kieme, ji privalėjo sustabdyti turto gadinimą. Ji su M. M. nekalbėjo, nes bijojo, tiesiog iškvietė policiją. Pamačiusi, jog jis „dingsta“, sekė M. M. iš paskos, matė, jog M. M. lipą į (duomenys neskelbtini) kalną, paskambino policijos pareigūnams ir pasakė tikslią jo buvimo vietą. Policijos pareigūnai sulaikė M. M.. Ji matė M. M. pareigūnų automobilyje ir patvirtino, jog tai tas pats asmuo, kuris sulaužė „šlagbaumą“. Buvo dienos metas, ji buvo šokiruota tokio asmens elgesio, be to, aplink - ant suolelio buvo daug pensininkų, kurie jos irgi prašė, paskambinti į policiją, nes neturėjo telefonų. Kaimynai tarpusavyje kalbėjo, buvo pasipiktinę, kad taip elgiamasi. M. M. buvo juodai apsirengęs - juodomis treninginėmis kelnėmis ir bliuzonu.

Liudytojas G. A. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną buvo gautas iškvietimas, kad sugadinti įvažiavimo į kiemą vartai, esantys (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, jį pasitiko R. Š., kuri papasakojo apie asmenį, kuris sugadino vartus, apibūdino jį, pasakė kur šis asmuo nuėjo, minėtas R. Š. nurodytas asmuo buvo sulaikytas. R. Š. rodė sulaikytąjį asmenį. Sulaikytas asmuo nieko nesakė, sėdėjo ant akmens su vyno buteliu, jie privažiavo ir M. M. sulaikė. Tarnybiniame pranešime aplinkybės užfiksuotos teisingai. Sulaikė būtent tą asmenį, kurį nurodė liudytoja, salėje esantis asmuo yra panašus, pasikeitusi šukuosena.

Iš 2016-08-25 Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-25 jis patruliavo kartu su R. D.. Apie 14.14 val. buvo gautas pranešimas, kad vyriškis sulaužė pertvarą ties (duomenys neskelbtini) namu. Nuvykę į įvykio vietą, jie pastebėjo vyriškį, kuris galėjo pertvarą sulaužyti, jį sulaikė bei parodė R. Š., kuri patvirtino, kad būtent jis ir sulaužė minimą pertvarą. Buvo nustatyta vyriškio tapatybė, tai M. M.. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose matyti sugadintas užtvaras (t. 1, b.l. 7-8).

Civilinio ieškovo atstovas R. P. teisme parodė, kad jis yra bendrijos atstovas, t.y. bendrijos ir valdybos pirmininkas. 2016-08-25, apie 13.30 val., jam paskambino gyventojas ir pranešė, kad sulaužytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), pakeliamasis užtvaras. Bendrijoje atlikti kadastriniai matavimai ir detalieji planai, dviejuose teritorijose legaliai įrengti pakeliamieji užtvarai, jie pasikelia telefono skambučiu. Po skambučio jis paskambino BPC numeriu. Policija nurodė, kad jie apie įvykį žino, jiems pranešė namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas. Jis konstatavo jog užtvaras sugadintas, padaryta žala neatlyginta, užtvaras nuosavybės teise priklausė daugiabučių namų bendrijai. Gyventojams sulaužytas užtvaras įvažiavimo problemų nesukėlė, buvo tik materialinė žala, 3 dienų laikotarpiu užtvaras buvo sutvarkytas. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Iš 2016-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo sugadintas pakeliamas užtvaras, esantis adresu (duomenys neskelbtini), prie protokolo pridėta kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (t. 1, b.l. 23-25).

Blaivumo testas, esantis byloje, patvirtina, jog kaltinamajam M. M. 2016-08-25, 14.58 val., nustatytas 1,57 prom. girtumas (t. 1, b.l. 11).

2016-08-26 Defektacijos akte pateikta kelio užtvaro, esančio (duomenys neskelbtini), remonto sąmata – 360,24 Eur (t. 1, b.l. 28). 2016-08-31 Atliktų darbų akte nurodyta, jog pagal DNSB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą buvo atlikti kelio užtvaro svirties remonto darbai už 360,24 Eur (t. 1, b.l. 29). Iš 2016-08-31 PVM sąskaitos faktūros Serija APKE Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjui DNSB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta prekių ir atlikta darbų už 360,24 Eur (t. 1, b.l. 30).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi byloje paskyrė kaltinamajam M. M. stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams (t. 2, b.l. 8-10).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 16 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. gegužės 12 d. M. M. atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu prieita išvados, kad nusikaltimo padarymo metu M. M. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu. Nusikaltimo padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. M. rekomenduotinas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (t. 2, b.l. 31).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi buvo nutarta pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones baudžiamojoje byloje, kurioje M. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymu (t. 2, b.l. 37-38).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtintos 2017-05-16 teisme gautame rašte nurodytos aplinkybės, tai yra konstatuota, kad M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-08-25) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu M. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu –kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl lėtinio psichikos sutrikimo M. M. negali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymus teisme. M. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b.l. 39-49).

Teismo ekspertė J. D. teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadą ir papildomai nurodė, kad ekspertai nustatė, kad M. M. paskutiniuosius 7-9 metus šis sutrikimas pasireiškė agresyvia forma, kuri pasireiškė agresyviu elgesiu, klausos haliucinacijomis. Sergantys šiuo sutrikimu yra socialiai pavojingi, kadangi jų elgesio ir ligos paūmėjimo neįmanoma prognozuoti. Neprognozuojami jo veiksmai.

Nors apklaustas teisme M. M. neigė padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tačiau jo teiginius paneigia nuoseklūs teisme apklaustų liudytojų R. Š. bei G. A. parodymai. Liudytoja R. Š. teisme patvirtino, kad pamatė, kaip M. M. įsikibo į kelio užtvaro svirtį ir suko ją aplink stovą. Įvykį matė ir juo pasipiktino ir kiti netoli buvę vyresnio amžiaus asmenys, kurie liudytojos R. Š. paprašė iškviesti policiją. Ji asmenį apibūdino policijos pareigūnams, teisme taip pat patvirtino, kad kaltinamasis, tai asmuo, kuris sugadino kelio užtvaro svirtį. Liudytojas G. A. teisme taip pat patvirtino, kad atvykus pagal gautą iškvietimą, jį pasitiko liudytoja R. Š., kuri apibūdino asmenį, sugadinusį vartus, pasakė kur jis nuėjo, minėtas liudytojos nurodytas asmuo buvo sulaikytas, tai buvo M. M.. Tik teisme liudytojas G. A. nurodė, kad M. M. išvaizda per laikotarpį iki teismo posėdžio pasikeitė. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų R. Š., G. A. parodymais, duomenų, kad šie asmenys suinteresuoti apkalbėti M. M., byloje nėra. Tiek įvykio apžiūros protokolas, tiek liudytojų bei civilinio ieškovo atstovo R. P. teisme duoti parodymai patvirtina, jog kelio užtvaro svirtis, priklausanti DNSB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nulaužta. Civilinio ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad bendrijai dėl tokių M. M. veiksmų padaryta 360,24 eurų turtinė žala.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad M. M. 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.14 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vandališkais veiksmais, t. y. nulauždamas kelio užtvaro svirtį, priklausančią DNSB „(duomenys neskelbtini)“, padarė bendrijai 360,24 eurų žalą. Tokiu savo chuliganišku elgesiu nulauždamas kelio užtvaro svirtį, sugadino svetimą turtą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., tačiau M. M. veika, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, yra jo veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, sudėtinė dalis.

Idealioji nusikaltimų sutaptis yra tuomet, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, tačiau idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia.

Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis - BK 187 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tiek BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dviejų metų. Taigi, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, abu nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. BK 42 straipsnio 1 dalyje visos bausmės, skiriamos asmeniui už nusikaltimą, išvardintos pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia bausme. Griežčiausia bausmė po laisvės atėmimo, yra areštas. Kaip tik arešto bausmė yra numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir šios bausmės nenumato BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija. Taigi šiuo konkrečiu atveju reikia vertinti ne tik alternatyvių bausmių skaičių, numatytą baudžiamųjų įstatymų sankcijose, tačiau ir tai, kurio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežtesnė bausmė. Šiuo konkrečiu atveju BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija yra griežtesnė, nes joje yra numatytas areštas — pati griežčiausia bausmė po laisvės atėmimo. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas (dalis), todėl M. M. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 187 straipsnį 1 dalį yra perteklinis, todėl teismo pašalinamas. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-659/2004, Nr. 2K-652/2007). Dėl šių aplinkybių M. M. padaryta įstatymo uždrausta veika kvalifikuojama kaip viena veika – viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrijos ekspertės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad M. M., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., dėl lėtinio psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką M. M. padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs M. M. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus teisme ir rekomendacijas dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, daro išvadą, jog M. M. dėl jo padarytos veikos pavojingumo ir jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo, reikalingas stebėjimas ir aktyvus gydymas.

BK 98 str. numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padaryta viena įstatymo uždrausta veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, į M. M. ligos eigą, į jo susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, ekspertų išvadą ir teismo ekspertės parodymus teisme, konstatuoja, kad M. M. būtina paskirti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę.

Vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ekspertės psichiatrės teismo posėdyje duotais paaiškinimais teismas pripažįsta jog reikalinga M. M. stacionariai gydyti ir stebėti sustiprinto stebėjimo sąlygomis, todėl jam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tai yra priverstinį gydymą – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ (duomenys neskelbtini) (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 3 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 3 p.).

Civilinis ieškovas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė M. M. 360,24 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro sugadintos užtvaro svirties pakeitimo darbų kaina (t. 1, b.l. 35).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, pagal BPK 109 str. nuostatas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tik toks civilinis ieškinys, kuris susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti prilyginama nusikalstamai veikai, nes nėra visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra subjekto.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Dėl šių motyvų byloje negalima spręsti klausimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys negali būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas, jo nagrinėjimas galimas tik civilinio proceso tvarka.

Duomenų, kad iki uždraustos veikos padarymo ar po jos padarymo M. M. būtų pripažintas neveiksniu, teismas neturi. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota CK 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Vadovaujantis CK 6.268 str. 4 d., ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka teismas tik gali įpareigoti atsakingus asmenis atlyginti žalą, jeigu tai būtų galima pagrįsti sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinė plokštelė su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (t. 1, b.l. 25), vokas su daktiloskopinėmis plokštelėmis (t. 1, b.l. 100), esantys bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nutarčiai įsiteisėjus naikintina (t. 1, b.l. 72-73).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308 straipsniais,-

nusprendžia:

Pripažinti, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti M. M. priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

DNSB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis iš įvykio vietos ir voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis, esančius bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.