Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovės Viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau Ieškovė) atstovei Aistei Tomkienei, atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Ekoagra“ (toliau Atsakovė) atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Ieškovės VšĮ „Ekoagros“ ieškinį Atsakovei UAB „Ekoagra“ dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, kad siekiant uždrausti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka registruotą juridiniam asmeniui UAB „Ekoagra“ priklausantį pavadinimą, turėtų visų pirma būti pripažinta negaliojančia pavadinimo registracija. O UAB „Ekoagra“ pavadinimo registracija yra galiojanti, ir Ieškovė to neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

Ieškovė reikalavimą įpareigoti Atsakovę pakeisti pavadinimą į bet kokį kitą, neturintį klaidinamai panašių savybių su Ieškovės pavadinimu, grindžia CK 2.39 str. 1-3 dalimis, 2.42 str. 2 dalimi bei galiojančia teismų praktika. Remiantis teismų praktika, kai sprendžiama dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinamo panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas); toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal visumą reikšmingų bylos aplinkybių; turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį.

CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. CK 2.42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

Įstatyme nenustatyta specialių, skirtingų negu taikomi vertinant prekių ženklų panašumą juridinių asmenų panašumo vertinimo kriterijų. Teismų praktikoje šie klausimai sprendžiami iš esmės analogiškai, nes ir CK 2.39 str. kalbama apie prekių ir paslaugų ženklus. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms, ar klaidinamai į jį panašus, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

Remiantis teismų praktika, ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių- suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiamam į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį.

Teisiniame reguliavime (CK 2.39 straipsnio 3 dalyje) nėra tiesiogiai kalbama apie veiklos panašumą ar nepanašumą ir kad lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų veiklas reikėtų lyginti. Vis dėlto juridinių asmenų veiklos panašumas galėtų turėti įtakos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę juridinių asmenų pavadinimų kontekste, nes didesnis juridinių asmenų veiklų panašumo laipsnis sustiprintų juridinių asmenų panašumo laipsnį ir atvirkščiai.

Ieškovė nurodo, kad Ieškovės ir Atsakovės juridinių asmenų pavadinimų panašumas yra klaidinamas, iš dalies panašios ir Ieškovės bei Atsakovės teikiamos paslaugos, juridinių asmenų pavadinimų panašumą lemia žodžių junginio panašumas vizualiniu, fonetiniu ir semantiniu požiūriu, ir neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kad Ieškovės ir Atsakovės įmonių teisinės formos skiriasi.

Atsakovė nurodo, kad nėra Ieškovės ir Atsakovės teikiamų paslaugų panašumo, skiriasi įmonių teisinės formos, Ieškovės ir Atsakovės prekių (paslaugų) vartotojai laikytini atidžiais, nors ir pripažįsta, kad Ieškovės ir Atsakovės pavadinimai panašūs, kartu pabrėžia, kad civiliniame kodekse nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ieškovė kaip Viešoji įstaiga „Ekoagros“ įregistruota 1997-03-14, o Atsakovė kaip Uždaroji akcinė bendrovė „Ekokoagra“ įregistruota 2017-05-08. Reiškia, Atsakovė savo įmonės pavadinimą įregistravo 20 metų vėliau nei Ieškovė.

Kaip minėta, įregistruoto ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims komercinėje veikloje naudoti žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui ar klaidinamai į jį panašus, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę.

Ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų (Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 2.2 punktas (toliau – Metodiniai nurodymai).

Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, tikrinant kombinuotų ženklų panašumą, vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais. Žodiniuose ženkluose (tarp jų ir kombinuotų ženklų kompozicijoje) gali būti panašūs: grafinis atlikimas (vizualus panašumas), tarimas (fonetinis panašumas) ir prasmė (semantinis panašumas). Dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs (Metodinių nurodymų 3.1 punktas).

Ieškovės ir Atsakovės juridinių asmenų pavadinimai vizualiai panašūs dėl didžiąja dalimi sutampančių žodinių elementų – „Ekoagros“ ir „Ekoagra“. Ieškovės ir Atsakovės pavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų elementų – „eko“ ir „agros“ ar „agra“. „Eko“ žodį vartotojai lengvai gali suprasti kaip žodžio „ekologiškas“ sutrumpinimą, žodis „agros“ reiškia santykį su dirbama žeme, su žemdirbyste arba agronomija. Pats žodis „agros“ graikų kalboje reiškia lauką, žodžio „agra“ lietuvių kalboje nėra ( Agra yra miestas šiaurės Indijoje, tačiau tokiu atveju pirmoji raidė turėtų būti didžioji), tad „agra“ greičiausiai yra žodžio „agrarinis“ trumpinys, pats žodis „agrarinis“ reiškia – susijęs su žemės valdymu.

Žodinių ženklų vizualų panašumą lemia bendras regimas įspūdis; raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu; šrifto rūšis, grafinis užrašymas, atsižvelgiant į raidžių rūšį; abėcėlė, kurios raidėmis užrašytas žodis; spalvų gama (Metodinių nurodymų 3.1.1 punktas). Teismo nuomone, žodinis Ieškovės pavadinimas „Ekoagros“ ir Atsakovės pavadinimas „Ekoagra“, kurie skiriasi dviem raidėmis, esančiomis žodžio galūnėje, sukuria vizualinį lyginamųjų žymenų klaidinamą panašumą, juo labiau, kad pirmoji lyginamųjų žymenų dalis – „Eko“- yra tapati, o vartotojai paprastai labiau įsimena žymens pradžią nei jo pabaigą. Atsižvelgiant į kitus kriterijus, kurie vertintini sprendžiant dėl žodinių ženklų vizualaus panašumo (Metodinių nurodymų 3.1.1 punktas), pastebėtina, jog lyginami du juridinių asmenų pavadinimai, kurie buitinėje šnekamojoje kalboje atrodo visiškai vienodai: tiek Ieškovės, tiek Atsakovės paslaugų pirkėjai vienodai sakys – buvau „Ekoagroje“, įgijau iš „Ekoagros“, nes kalbant paprastai įmonės teisinės veiklos forma ( UAB ar VšĮ) neminima.

Vertinant fonetinį lyginamųjų žymenų panašumą pastebėtina, kad Ieškovės ir Atsakovės pavadinimuose kirčiuojamas tas pats skiemuo – arba „e“, arba „ag“, priklausomai ką stengiamasi pabrėžti- todėl žodžiai, kurie yra Ieškovės ir Atsakovės pavadinimai, skamba labai panašiai. Ieškovės ir Atsakovės juridinių asmenų pavadinimai skiriasi tik dviem raidėmis, žodžiai yra beveik identiško ilgio (skiriasi viena raide), susidedantys iš keturių skiemenų, trys iš jų yra tapatūs, žodžių pradžia yra tapati, besiskiriantis ketvirtasis skiemuo skiriasi dviem raidėmis. Šie fonetiniai panašumai atitinka didžiąją dalį Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte nurodytų kriterijų (prekių ženklų žodžio (žodinio elemento) ilgis, artimi ir sutampantys garsai ir jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle), lemiančių žodinių ženklų fonetinį panašumą.

Vertinant semantinį panašumą, pastebėtina, kad Ieškovės ir Atsakovės pavadinimų žodžių antroji dalis – „agros“ ir „agra“ - turi vienodą prasminę reikšmę, nes asocijuojasi su žemės ūkiu, žemdirbyste, žemės valdymu ar panašiai. Pirmoji žodžių pavadinimuose esanti žodžio dalis „Eko“ kelia vienodas semantines asociacijas - pirmiausia toks trumpinimas asocijuojamas su ekologija ar ekologišku daiktu (maistu). Teismo nuomone, įmonių pavadinimai „Ekoagros“ ir „Ekoagra“ iš esmės turi vienodą prasminę reikšmę – gali reikšti ekologinį žemės ūkį, ekologinę žemdirbystę ar ekologinę veiklą, susijusią su žemės ūkiu.

Įvertinus bendrą vizualinį, fonetinį ir semantinį Ieškovės ir Atsakovės pavadinimų panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, darytina išvada, kad Ieškovės ir Atsakovės pavadinimai yra klaidinančiai panašūs.

Atsakovė nurodo, kad nors ir egzistuoja įmonių pavadinimų panašumas, tas panašumas neklaidina visuomenės, nes Ieškovės ir Atsakovės veiklos skiriasi, įmonės veikia skirtinguose rinkos segmentuose, skiriasi teisinės formos, Ieškovė ir Atsakovė tarpusavyje visiškai nekonkuruoja, todėl nėra sunku Ieškovę atskirti nuo Atsakovės.

Pritartina Atsakovės pozicijai, kad skirtinga juridinių asmenų teisinė forma leidžia geriau vieną asmenį atskirti nuo kito – Ieškovė yra Viešoji įstaiga, Atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė. Tačiau skirtinga teisinė forma pati savaime nėra pagrindas teigti, kad pavadinimai nepanašūs, tai tik gali būti prielaida manyti, jog šitaip visuomenei lengviau atskirti juridinius asmenis. Nors Ieškovė ir Atsakovė veikia skirtinguose rinkos segmentuose ir tarpusavyje nekonkuruoja, abi šalys iš dalies veikia toje pat srityje, susijusioje su ekologine žemdirbyste. Žemės ūkio ministerijos žinioje esanti Ieškovė yra atsakinga už ekologinės gamybos kontrolę ir sertifikavimą, o viena iš Atsakovės veiklų – vienmečių augalų auginimas ir žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla. Atsakovė verčiasi ekologine žemdirbyste, ir šią aplinkybę patvirtina Ieškovės ir Atsakovės 2017-06-14 pasirašyta Sutartis „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“, kurios 1.1 punktas nurodo, kad pagal Sutartį Atsakovė užsako, kad Ieškovė atliktų Atsakovės vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą.

Teismas daro išvadą, kad Ieškovės ir Atsakovės pavadinimų ir dalies vykdomos veiklos panašumas lemia didelę visuomenės suklaidinimo galimybę. Sutiktina su Atsakovės argumentais, kad Ieškovės prekių ( paslaugų) ir Atsakovės prekių ( paslaugų) vartotojai yra pakankamai atidūs ir dėmesingi dėl įgyjamų prekių ar paslaugų pobūdžio, nes ekologine žemdirbyste paprastai užsiima jau turintys ūkininkavimo patirties juridiniai ir fiziniai asmenys, o ekologinė produkcija yra brangesnė už ne ekologinę. Tačiau egzistuojantis Ieškovės ir Atsakovės pavadinimų ir veiklos sričių panašumas vartotojams gali sudaryti įspūdį, kad Ieškovė, būdama atsakinga už ekologinės gamybos kontrolę ir sertifikavimą Lietuvoje, šalia pagrindinės veiklos dar užsiima ir ekologinės produkcijos gamyba.

Vertinant visuomenės suklaidinimo tikimybę, pažymėtina, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą būtina įrodyti ne dalies visuomenės suklaidinimo faktą, bet tikimybę. Dalies visuomenės suklaidinimo tikimybė turi būti nustatoma globaliai (bendrai), įvertinant visas aplinkybes, reikšmingas konkrečiu atveju. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant pirmiausia į ženklų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Teisminė praktika patvirtina, kad visuomenės suklaidinimo galimybė yra vertinamojo pobūdžio teisinė kategorija.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju galimybę suklaidinti visuomenę lemia akivaizdus Ieškovės ir Atsakovės pavadinimų panašumas bei veiklos srities, kurioje veikia Ieškovė ir Atsakovė, panašumas (Atsakovė užsiima ekologinės produkcijos gamyba, Ieškovė tą procesą kontroliuoja ir sertifikuoja).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ieškovė įrodė, jog Atsakovė, įregistravusi pavadinimą UAB ,,Ekoagra“, pažeidė Ieškovės, kaip prekių ženklo „Ekoagros“ savininkės, teises (Prekių ženklų įstatymo 38 str. 1 d. 2 p.), todėl Ieškovės reikalavimas įpareigoti Atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – įpareigoti pakeisti pavadinimą- tenkinamas (to paties įst. 50 str. 1 d. 2 p.).

Kaip minėta, teisę į juridinio asmens pavadinimą gina ir CK 2.39 str. 3 dalis, kuri nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Ekologinio ūkininkavimo sertifikavimą vykdančios ir ekologinį ūkininkavimą įgyvendinančios įmonių pavadinimai neturėtų klaidinti dėl Ieškovės ir Atsakovės veiklos tikslų ir rūšių.

Nustatytas klaidinamas juridinių asmenų pavadinimų panašumas leidžia daryti išvadą, kad Ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista (CK 2.39 str. 3 d.). Konstatavus Ieškovės teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimą, Ieškovės reikalavimas, kad teismas įpareigotų Atsakovę pakeisti pavadinimą, yra pagrįstas (CK 2.42 str. 2 d.).

Teismo nuomone, Ieškovė įrodė, kad Atsakovė, įregistravusi pavadinimą UAB ,,Ekoagra“, pažeidė Ieškovės, kaip viešosios įstaigos pavadinimo ,,Ekoagros“ savininkės, teises bei Ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas įpareigoti Atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas (PŽĮ 50 str. 1 d. 2 p.; CK 2.42 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už pateiktą ieškinį Ieškovė sumokėjo 75 € žyminį mokestį, taip pat patyrė 450 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( advokatė rengė ieškinį, tačiau teisme atstovavo Ieškovės darbuotoja). Ieškinį tenkinant Ieškovei iš Atsakovės priteisiamos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 525 € (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti Atsakovę UAB “Ekoagra”, į. k. 304522034, pakeisti juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su Ieškovės VšĮ “Ekoagros”, į. k. 259925770, pavadinimu.

Priteisti Ieškovei VšĮ “Ekoagros”, į. k. 259925770, iš Atsakovės UAB “Ekoagra”, į. k. 304522034, 525 (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) € dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.