Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekoagra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3943-649/2018 pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) „Ekoagros“ ieškinį atsakovei UAB „Ekoagra“ dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ „Ekoagros“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Ekoagra“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą į bet kokį kitą pavadinimą, neturintį jokių klaidinamai panašių savybių su ieškovės pavadinimu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1997 m. kovo 14 d. buvo įsteigta viešoji įstaiga „Ekoagros“, kurios pagrindinės veiklos yra, tenkinant viešuosius interesus, vykdyti ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, jų auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo sertifikavimą bei pagalbinių medžiagų, skirtų ekologinei gamybai, atitikties patvirtinimą. 2017 m. gegužės 8 d. buvo įsteigta atsakovė, pavadinimu „Ekoagra“, kurios pagrindinės veiklos - vienmečių augalų auginimas, jų derliaus apdorojimas, didmeninė, mažmeninė prekyba, krovininis transportavimas.

3. Teigė, jog atsakovė, įregistravusi savo pavadinimą, labai panašų į ieškovės juridinio asmens pavadinimą, pažeidė ankstesnę ieškovės išimtinę teisę į jai priklausantį juridinio asmens pavadinimą. Manė, kad atsakovė galimai sąmoningai pasirinko tokį juridinio asmens pavadinimą, nes ieškovė visuomenėje yra pakankamai plačiai žinoma.

4. Tvirtino, kad atsakovė žinojo, jog egzistuoja juridinis asmuo su tokiu pavadinimu, nes tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl ekologinės gamybos sertifikavimo. Teigė, jog atsakovei pateikus šiuos dokumentus tretiesiems asmenims, kils reali galimybė, jog tretieji asmenys bus suklaidinti. Pridūrė, kad atsakovė, pasinaudodama viešai prieinama Juridinių asmenų registro duomenų baze, galėjo pasitikrinti, ar jos pasirinkto juridinio asmens pavadinimu dar nėra įregistruotas kitas juridinis asmuo. Nurodė, kad ieškovei nepavyko taikiai išspręsti su atsakove kilusio ginčo dėl pavadinimo pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

6. Nustatė, kad ieškovės ir atsakovės juridinių asmenų pavadinimai vizualiai panašūs dėl didžiąja dalimi sutampančių žodinių elementų – „Ekoagros“ ir „Ekoagra“. Ieškovės ir atsakovės pavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų elementų – „eko“ ir „agros“ ar „agra“. Pažymėjo, jog „Eko“ žodį vartotojai lengvai gali suprasti kaip žodžio „ekologiškas“ sutrumpinimą, žodis „agros“ reiškia santykį su dirbama žeme, su žemdirbyste arba agronomija. Žodį „agra“ siejo su žodžio „agrarinis“ trumpiniu, kas reiškia – susijęs su žemės valdymu.

7. Darė išvadą, jog žodinis ieškovės pavadinimas „Ekoagros“ ir atsakovės pavadinimas „Ekoagra“, kurie skiriasi dviem raidėmis, esančiomis žodžio galūnėje, sukuria vizualinį lyginamųjų žymenų klaidinamą panašumą, pirmoji lyginamųjų žymenų dalis – „Eko“- yra tapati, o vartotojai paprastai labiau įsimena žymens pradžią nei jo pabaigą.

8. Vertindamas fonetinį lyginamųjų žymenų panašumą, teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės pavadinimuose kirčiuojamas tas pats skiemuo – arba „e“, arba „ag“, priklausomai ką stengiamasi pabrėžti - todėl ginčo žodžiai skamba labai panašiai.

9. Teismas, vertindamas semantinį panašumą, nurodė, kad ieškovės ir atsakovės pavadinimų žodžių antroji dalis – „agros“ ir „agra“ - turi vienodą prasminę reikšmę, nes asocijuojasi su žemės ūkiu, žemdirbyste, žemės valdymu ar panašiai. Darė išvadą, jog įmonių pavadinimai „Ekoagros“ ir „Ekoagra“ iš esmės turi vienodą prasminę reikšmę – gali reikšti ekologinį žemės ūkį, ekologinę žemdirbystę ar ekologinę veiklą, susijusią su žemės ūkiu.

10. Atsižvelgęs į bendrą vizualinį, fonetinį ir semantinį ieškovės ir atsakovės pavadinimų panašumą, jų sukuriamą bendrą įspūdį, darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės pavadinimai yra klaidinančiai panašūs, ieškovės ir atsakovės pavadinimų ir dalies vykdomos veiklos panašumas lemia didelę visuomenės suklaidinimo galimybę, vartotojams gali sudaryti įspūdį, kad ieškovė, būdama atsakinga už ekologinės gamybos kontrolę ir sertifikavimą Lietuvoje, šalia pagrindinės veiklos dar užsiima ir ekologinės produkcijos gamyba.

11. Sprendė, jog ieškovė įrodė, jog atsakovė, įregistravusi pavadinimą ,,Ekoagra“, pažeidė ieškovės, kaip prekių ženklo „Ekoagros“ savininkės, teises.

12. Pabrėžė, kad nustatytas klaidinamas juridinių asmenų pavadinimų panašumas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ekoagra“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14. Nesutinka su teismo išvada dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo ir klaidinimo, nes ieškovės pavadinimas ir atsakovės pavadinimas yra vizualiai nepanašūs. Pavadinimuose žodiniame elemente sutampa silpnasis elementas „eko“, o dominuojantys elementai „agra“ ir „agros“ skiriasi. Šie elementai galūnėse ir daro pavadinimus neklaidinančius. Atkreipia dėmesį, jog VšĮ „Ekoagros“ yra specifinis, viešąją funkciją atliekantis ir jokioje konkurencijoje ir gamyboje nedalyvaujantis asmuo, tai yra jo specifiniams klientams gerai žinomas ekologinės produkcijos sertifikavimu užsiimantis asmuo, šio segmento vartotojai (klientai) yra pakankamai kvalifikuoti, kas daro apskritai bet kokį vartotojų suklaidinimą neįmanoma. Nurodo, kad nuo pat atsakovės įsteigimo, pas atsakovę dėl VšĮ „Ekoagros“ teikiamų paslaugų suteikimo niekas nesikreipė, ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų pasitaikęs koks nors atvejis, kad vartotojai (klientai) būtų suklaidinti, todėl ir tai patvirtina, kad pavadinimai neklaidina visuomenės. Pažymi, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie būtų leidę daryti objektyvią išvadą apie galimo visuomenės klaidinimo faktą. Nurodo, kad teismas pernelyg sureikšmino garsinį pavadinimų panašumą, tačiau nesuteikė pakankamo vertinimo klaidinimo galimybei, aplinkybių nevertino visumoje, šiuo atveju garsinį panašumą atsveria kitos aplinkybės, kurios atmeta galimybę, kad visuomenė būtų suklaidinta.

15. Pažymi, jog žodžiai „agro“, „eko“, atsižvelgus į daugybę šioje srityje veikiančių įmonių negali būti uzurpuoti vieno vienintelio asmens kaip VšĮ „Ekoagros“, nes jų skiriamoji funkcija yra silpna, tai prieštarauja civilinėje teisėje kertiniams teisingumo, protingumo, kriterijams. Pabrėžia, kad šie žodžiai dėl savo apibendrinančio pobūdžio priklauso visiems ekologiniame ūkyje dirbantiems subjektams, VšĮ „Ekoagros“ neturi teisės drausti šių žodžių naudoti kitiems subjektams.

16. Nesutinka su teismo išvada dėl ieškovės ir atsakovės veiklų panašumo galimo visuomenės suklaidinimo. Teigia, kad abiejų juridinių asmenų veiklos sritys absoliučiai skiriasi, nes ieškovė veikia įgyvendinant viešuosius interesus ekologinės produkcijos kontroliavimo ir sertifikavimo procese, o UAB „Ekoagra“ yra tik šios ekologiškos produkcijos gamintojas.

17. Nurodo, jog iki šiol nėra jokių duomenų, kad vartotojai buvo suklaidinti dėl to, kad VšĮ „Ekoagros“ užsiima ekologinės produkcijos gamyba, todėl labai mažai tikėtina, jog kvalifikuotas ir specifinis VšĮ „Ekoagros“ vartotojas ir klientas padarytų tokią išvadą.

18. Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė 450 Eur už ieškovės advokatės paslaugas surašant ieškinį, nes duomenys apie advokato išlaidas buvo pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tad teismas neturėjo teisės teismo sprendimu priteisti ieškovės patirtų advokato išlaidų už ieškinio suruošimą.

19. Ieškovė VšĮ „Ekoagros“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.

20. Pažymi, kad UAB „Ekoagra“ ir VšĮ „Ekoagros“ pavadinimai yra panašūs visais metodiniuose nurodymuose nustatytais bruožais - vizualiniu, fonetiniu ir semantiniu. Ieškovės ir apeliantės pavadinimai yra beveik vienodo ilgio, sudaryti iš dviejų skiemenų, sutampančios raidės išdėstytos identiška tvarka, skiriasi tik paskutinės žodžių junginio raidės, todėl sukuria vizualinį lyginamųjų žymenų klaidinamą panašumą, pirmoji žymenų dalis „eko“ - tapati, o antrosios žymenų dalies skiriasi tik paskutinioji raidė.

21. Nurodo, jog teismas vertino ne tik „garsinį pavadinimų panašumą“, bet vertino ir klaidinimo galimybę. Pažymi, kad UAB „Ekoagra“ savo pavadinime naudoja žodžių junginį, kuris yra tapatus VšĮ „Ekoagros“ pavadinime naudojamam žodžių junginiui, dėl to egzistuoja reali visuomenės suklaidinimo galimybė.

22. Teigia, kad nors UAB „Ekoagra“ vykdoma registruota veikla nėra susijusi su ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sertifikavimu, tačiau abiejų juridinių asmenų veikla yra susijusi su ekologiniu ūkininkavimu, kas lemia vykdomos veiklos panašumą.

23. Nurodo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2018 m. rugsėjo 14 d., kada pirmosios instancijos teisme vyko posėdis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25. Nustatyta, kad VšĮ „Ekoagros“ įregistruota 1997 m. kovo 14 d., buveinė K. Donelaičio g. 33, Kauno m., pagal įregistravimo duomenis, įstaigos veiklos tikslai ir rūšys yra, tenkinant viešuosius interesus, vykdyti ekologinės žemės ūkio ir maisto produktų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų, jų auginimo, gamybos ir (ar) perdirbimo sertifikavimą bei pagalbinių medžiagų, skirtų ekologinei gamybai, atitikties patvirtinimą. UAB „Ekoagra“ įregistruota 2017 m. gegužės 8 d., buveinė Liepų g. 4-2, Šepetos k., Kupiškio r., bendrovės veiklos tikslai ir rūšys pagal įregistravimo duomenis yra vienmečių augalų auginimas; žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veikla; didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais; mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; krovininis kelių transportas; transportui būdingų paslaugų veikla. VšĮ „Ekoagros“ kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti UAB „Ekoagra“ pakeisti pavadinimą, neturintį klaidingai panašių savybių su viešosios įstaigos pavadinimu.

26. Apeliantė UAB „Ekoagra“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, jog bendrovės pavadinimas nepagrįstai pripažintas klaidinančiu.

27. Įvertindama apeliacinio skundo motyvus, skundžiamo sprendimo teisines išvadas bei argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstomis (CPK 185 str.).

28. CK 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti šiais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.42 str.2 d.). Pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į minėtą juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų) (CK 2.39 str.3 d.).

29. Pirmosios instancijos teismas itin detaliai įvertino ir patarė abiejų ginčo šalių pavadinimų panašumą. Šiuo atveju apeliantės teiginiai dėl pavadinimų elementų „agros“ ir „agra“ galūnių formalių skirtumų nepaneigia iš esmės vienodos jų prasminės reikšmės, asociacijos su žemės ūkiu. Kartu pažymėtina, jog abiejų pavadinimų sutampantis elementas „eko“ turi semantinę prasmę – visuomenės asocijuojamas su ekologija, todėl antro pavadinimų elemento skirtingos galūnės neleidžia suformuoti kitokią ginčo šalių pavadinimų reikšmę.

30. Apeliantė skunde akcentuoja įrodymų dėl visuomenės klaidinimo nebuvimą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė neneigia abejoms šalims veikiant ekologinės žemdirbystės srityje. Tai, kad ieškovės veikla konkrečiai ekologijos srityje pasireiškia ekologinės produkcijos kontroliavimu ir sertifikavimu, o apeliantės – ekologinės produkcijos gamybą, plačiąja prasme, nesuteikia pagrindo pripažinti ieškovės ir apeliantės pavadinimus nepanašiais. Kaip nurodyta nutarties 29 punkte, abiejų pavadinimų elementai „eko“ ir „agros“, „agra“ neparodo esminių juridinių asmenų veiklų skirtumų, todėl išlieka grėsmė ieškovės ir apeliantės pavadinimus vertinti kaip panašius. Tuo pačiu, kolegija daro išvadą, kad įrodymų apie visuomenės klaidinimą buvimas svarbus vertinant žalos dėl klaidinamai panašaus juridinio asmens pavadinimo atlyginimo klausimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama.

31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu dėl ieškovės veiklos specifiškumo, teikiamų paslaugų kainos vartotojui taikytinas aukštesnis pastabumo lygis, tačiau vien ši aplinkybė nepašalina suklaidinimo galimybės, ypač turint galvoje pirmiau aptartą pavadinimų panašumo laipsnį.

32. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovės naudai išlaidas už advokato pagalbą ir teigia, jog minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

33. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir pats posėdis baigėsi 9 val. 12 min. Ieškovės atstovė advokatė tą pačią dieną, 14 val. 07 min., pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos duomenis apie ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir įprastai teismas sprendimu neturėtų spręsti šių išlaidų paskirstymo klausimo. Tačiau, kolegijos manymu, vien dėl formalaus procesinės teisės pažeidimo naikinti ( keisti) dalį skundžiamo sprendimo nėra pakankamo pagrindo (CPK 328 str., 185 str.). Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo nurodytas ieškinyje, todėl ginčo dokumentų pateikimas nelaikytinas nauju prašymu. Be to, teismui sprendimu neišsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimo, pagal CPK normas esant po teismo sprendimo paskelbimo pateiktam reikalavimui dėl jų priteisimo , reiktų dėl to priimti papildomą sprendimą ( CPK 277 str.), kas turėtų įtakos proceso trukmei. Kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtina ieškovę jas patyrus, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nepakeistas (CPK 7 str., 93 str. 1 d., 185 str.).

34. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo motyvai nevertinami, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

35. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens pavadinimo sandarą, tad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.