Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės įgaliotam atstovui L. A., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „VVARFF“ atstovui advokatui Vidmantui Stonkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „LEDOK“, R. L. (R. L.), uždaroji akcinė bendrovė „VVARFF“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad vienintelis nesusijęs su transporto priemonės remontu darbas yra jos valymas, tačiau jo kaina sudaro tik 0,01 Eur. Ieškovės draudimo ekspertas, kuris administravo šią žalos bylą, paaiškino, kad automobilio remontas buvo pagrįstas ir reikalingas. Nuotrauka, kurioje matosi duobė, yra gauta iš draudėjo, kuris tiksliai negalėjo nurodyti, kuriuo metu nuotrauką padarė, tačiau ieškovė remiasi Klaipėdos AVPK nutarimu atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo procesą ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Nuotraukos, kuriose fiksuota transporto priemonė ir jos apgadinimai, yra darytos autoserviso. Mano, kad byloje traukiamas atsakovas yra tinkamas, kadangi būtent atsakovė yra kelio savininkė ir valdytoja, kuriai taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.

Liudytoja N. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Klaipėdos miesto savivaldybėje miesto tvarkymo skyriuje, nurodė, jog nurodymai rangovams dėl duobių tvarkymo yra duodami žodžiu telefonu, tuomet dienos eigoje perduodami užsakymai ir elektroniniu paštu. Nuotraukoje matoma duobė jau yra paruošta darbui asfaltavimui, tvarkymui, nes jos kraštai lygūs apipjauti, tačiau pačios duobės ir įvykio konkrečiai nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-07-17 iki 2015-07-16 buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad nuostolio suma sudaro 3413,28 Eur, mažinimo suma 592,27 Eur PVM, besąlyginė (procentinė) išskaita sudaro 115,85 Eur, draudimo išmokos suma – 2705,16 Eur. 2015-04-08 UAB „Krasta Auto Klaipėda“ už BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 2705,16 Eur draudimo išmoka. 2015-04-17 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė pretenziją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2464,36 Eur (išskaičius nusidėvėjimą) žalos atlyginimo regreso teise.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005 ir kt.).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta kelio sąvoka, o minėto straipsnio 8 dalyje apibrėžta kelio priežiūros sąvoka – tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, pirmiausia, laikosi pozicijos, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų žalos atsiradimo faktą – duobės buvimą, iš kurių aiškiai matytųsi įvykio vieta, automobiliui padaryta žala bei žalą sukėlęs veiksnys – 15 cm gylio ir apie 1 m ilgio duobė. Atsakovei neaišku, kur yra nuotraukoje, pateiktoje į bylą, matoma duobė, kada ši nuotrauka daryta, neaišku, ar tikrai į ją įvažiavo draudėjas.

Kad trečiojo asmens R. L. vairuojamai transporto priemonei BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti apgadinimai, patvirtina automobilį apžiūrėjusios bei remontavusios UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2015-03-30 sąskaita – faktūra, kurioje užfiksuoti atlikti remonto darbai bei jų kainos, nustatyti tokie automobilio apgadinimai: vairo mechanizmo, vairo kolonėlės, sugadintas ventilis, priekinės kairės pusės apatinė svirtis, priekinis kairės pusės rato guolis, priekinis kairės pusės ratlankis, sugadinta pakaba, taip pat automobilio foto nuotraukos, kurios, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovė, padarytos UAB „Krasta Auto Klaipėda“.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2015-04-03 nutarimu administracinės bylos teiseną nutraukė. Nutarime nustatyta, kad 2015-03-10 apie 12.25 val. į Kelių policijos biurą kreipėsi R. L., kuris teigė, kad vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., ties Sulupės g. 8 namu, kelyje su asfalto danga įvažiavo į duobę 15 cm, kuri buvo nepažymėta, dėl ko apgadino savo transporto priemonę. Paaiškino, kad nepastebėjo duobės, paskambino numeriu 112, kur buvo nukreiptas vykti į Kelių policijos biurą užregistruoti eismo įvykio. 2015-03-12 transporto priemonės BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. L. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė paaiškinimą, o 2015-03-13 pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriuose nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarime. Kaip matyti, trečiasis asmuo R. L. iš karto po eismo įvykio kreipėsi į Kelių policijos biurą, visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, jog eismo įvykis įvyko jam įvažiavus į kelio ženklais nepažymėtą duobę Klaipėdoje, ties Sulupės g. 8 namu. Kad šioje vietoje 2015-03-10 buvo avarinės būklės duobė, atsakovė nepaneigė, priešingai, Klaipėdos miesto savivaldybės 2015-05-20 rašte dėl žalos atlyginimo nurodyta, kad 2015-03-10 buvo gautas pranešimas apie avarinę duobę Sulupės g. (ties namu Nr. 8), užsakymas perduotas rangovams, remonto darbai atlikti 2015-03-10.

Taigi aptartų rašytinių įrodymų visuma teismui nekelia abejonių, kad transporto priemonei BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti apgadinimai, kurie atsirado įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę Klaipėdoje, Sulupės g. ties pastatu Nr. 8, nepaženklintą jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalis pagrindu.

KĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktas kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų įtvirtina – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal minėto aprašo 12.1 punktą, kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Taigi, minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Klaipėdos mieste, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2014-11-28 tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „VVARFF“ buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Klaipėdos miesto asfaltbetonio dangų duobių miesto gatvėse ir kiemuose, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto darbus. Atsiliepime į ieškinį atsakovė išreiškė abejonę, ar tikrai buvo tokia didžiulė duobė kaip gatvės defektas, ar buvo vykdomi kelio remonto darbai, tačiau tinkamai nepažymėti, dėl ko ieškinys gali būti pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas atkreipia dėmesį, kad keldama tokias abejones, atsakovė privalo jas įrodyti objektyviais įrodymais, o ne pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Byloje nustatyta, jog UAB „VVARFF“ 2015 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta, kad Sulupės g. šaltu asfaltu užtaisyta duobė, kurios gylis nuo 70 mm iki 100 mm. Taigi ginčo duobę sutvarkė trečiasis asmuo, tačiau analizuojant Sutarties sąlygas nustatyta ir tai, jog Sutarties 7 punkte trečiasis asmuo (rangovas) įsipareigojo avarines duobes gatvėse, gavus atsakovės (užsakovo) užsakymą raštu, nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 val.) pažymėti įspėjamaisiais kelio ženklais ir, ne vėliau kaip per 24 val. po užsakymo pateikimo, užtaisyti. Sutarties 20 punkte šalys susitarė, jog visi su Sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai ar susirašinėjimas yra siunčiami faksu, įteikiami pasirašytinai, jų originalai visais atvejais yra įteikiami asmeniškai ar siunčiant registruotu ar kurjeriniu paštu. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė informavo rangovą apie avarinę duobę iki eismo įvykio, nėra. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad apie duobę Sulupės g. ties 8 namu, atsakovės darbuotoja N. V. UAB „VVARFF“ atstovą informavo 2015-03-10 14.08 val. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko apie 12.25 val., kaip užfiksuota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-04-03 nutarime. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo (rangovas) nebuvo atsakovės informuotas apie Sulupės gatvėje atsiradusią avarinę duobę, o jam pranešta jau po eismo įvykio. Kad eismo įvykio metu duobė būtų remontuojama, atsakovė įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. V. paaiškino, kad nuotraukoje matoma duobė jau yra paruošta darbui – asfaltavimui, tvarkymui, nes jos kraštai lygūs apipjauti, tačiau pačios duobės ir įvykio konkrečiai nepamena. Ieškovės atstovė nurodė, kad duobės nuotrauką pateikė draudėjas R. L., kuriuo konkrečiai metu jis nuotrauką padarė, pasakyti negali. Net ir nustačius, jog duobės nuotrauką trečiasis asmuo R. L. galėjo padaryti grįžęs į eismo įvykio vietą vėliau tą pačią dieną, kuomet remonto darbai jau buvo pradėti, tai nepaneigia atsakovės atsakomybės – įstatymo pagrindu kylančios prievolės atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat išreiškė abejones dėl transporto priemonės valdytojo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kadangi buvo šviesus paros metas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, jog R. L. būtų važiavęs dideliu, neleistinu greičiu, ar kitaip pažeidęs kelių eismo taisykles. Duobė, atsižvelgiant į transporto priemonės sugadinimus, buvo didelė, ji nebuvo paženklinta, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovės atstovo argumentai dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įgalintų konstatuoti, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis, todėl teigti, jog dėl eismo įvykio kilimo kaltas pats vairuotojas, nėra jokio pagrįsto pagrindo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253, 6.282 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu buvo tiek atsargus, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai, jog žala kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, atmestini (CPK 178 str.).

Atsakovė atsiliepime taip pat kelia abejones dėl atliktų remonto darbų būtinumo bei jų sumos, taip pat nurodo, kad ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, nesilaikė kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos.

Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) nuostatomis. Taisyklių 13 punktas nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato ieškovas, vadovaudamasis ieškovo įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 punktas numato, jog žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Ginčo eismo įvykio metu transporto priemonės BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta žala buvo nustatyta, atsižvelgiant į automobilį apžiūrėjusios bei remontavusios UAB „Krasta Auto Klaipėda“ pateiktus duomenis, sugadinto automobilio fotonuotraukas, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žalos bylą administravęs ekspertas patikrino ir nustatė, jog UAB „Krasta Auto Klaipėda“ nurodyti remonto darbai yra reikalingi ir būtini, todėl pagrįsti. Pažymėtina, kad nuotraukos yra pagalbinė priemonė nustatant žalos dydį, o apgadinto automobilio detalių sugadinimo laipsnis nustatomas apžiūrint automobilį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė padarytos žalos dydį nustatė vadovaudamasi aukščiau minėtais teisės aktais tinkamai, kadangi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį, yra leistini ir jokiais įrodymais nepaneigti. Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, atliktų darbų kaina visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, neprieštarauja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatoms. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). Nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nenurodė, kurie, jo manymu, remonto darbai nebuvo būtini, nepateikė savo skaičiavimų apie patirtos žalos dydį, nenurodė, kiek ieškovės nurodytas žalos dydis turėtų būti mažinamas, ir savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Taigi įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė kelio konstrukcijų priežiūrą, ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius išmokėdama draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui. Kadangi išmokėjus draudimo išmoką, ieškovei atsirado atgręžtinio reikalavimo teisė į asmenį, neįvykdžiusį pareigos tinkamai vykdyti kelio konstrukcijų priežiūrą, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 2464,36 Eur žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 133,68 Eur palūkanų. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 2015-04-17 ieškovė pateikė atsakovei pranešimą Nr. R0001571827 dėl išmokos išieškojimo, kuriuo prašė per 15 dienų atlyginti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 133,68 Eur palūkanų suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 58,00 Eur žyminis mokestis, 164,48 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei pateikus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą, iš atsakovės priteistina 222,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 - 260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 2464,36 Eur žalos, 133,68 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (2598,04 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.