- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-668-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.
Iš E. Š. išieškoti valstybės naudai 158,94 Eur už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Š. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, be jokios priežasties tyčia smurtavo prieš D. J. – vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke.
Šalies argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Štreimikytė apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį dalyje dėl E. Š. paskirtos bausmės pakeisti ir jam skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Prokurorė skunde nurodo, kad E. Š. padarė tyčinį baigtą, smurtinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Praeityje E. Š. teistas 9 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, skirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir, nors teistumai ir išnykę, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas ir rodo jo atkaklų nenorą pasitaisyti. Nuteistasis nepateisino ir (duomenys neskelbtini) d. teismo išreikšto pasitikėjimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus (skirtos net aštuonios administracinės nuobaudos už administracinius nusižengimus, padarytus bausmės vykdymo atidėjimo metu), jam (duomenys neskelbtini) d. teismo nutartimi buvo paskirtos papildomos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos. E. Š. penkerių metų laikotarpyje 23 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtos baudos nesumokėtos. Administraciniai nusižengimai taip pat daromi sistemingai, kas rodo, kad nuteistasis ignoruota bet kokias teisės normas, negerbia visuomenėje priimtino elgesio normų, piktybiškai pažeidinėja galiojančius teisės aktus. Būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, E. Š. padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl teismas jį pripažino recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę.
2.2. Prokurorė pažymi, jog Iš nuteistojo charakteristikų, išduotų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus ir (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkės D. D. matyti, kad į Šiaulių tardymo izoliatorių E. Š. atvyko tik (duomenys neskelbtini) d., o charakteristika išduota (duomenys neskelbtini) d., nors jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau du mėnesiai yra per mažas laiko tarpas tinkamai ir objektyviai charakterizuoti suimtą asmenį, be to, tiek suimtojo, tiek nuteistojo pareiga įstaigoje, kurioje jie laikomų elgtis tinkamai, laikytis įstatymų, nustatytos tvarkos, vykdyti pareigūnų nurodymus. (duomenys neskelbtini) d. charakteristika, pasirašyta (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkės D. D., išduota nuteistojo sutuoktinės prašymu, joje E. Š. charakterizuojamas teigiamai. Čia nurodyta, kad agresyvaus jo elgesio kaimynų atžvilgiu neteko pastebėti, kad keltų ranką prieš kaimynus nėra buvę per 40 metų, jam tai nebūdinga. Taip pat E. Š. charakteristikoje neigiamai charakterizuojama nukentėjusioji. Taigi atsižvelgiant į visą charakteristikos turinį, jos išdavimo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys yra subjektyvūs, gauti jo sutuoktinės prašymu, todėl vertinti kritiškai ir jais tikėti nėra pagrindo. Jie iš esmės prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios D. J., liudytojos V. J. ir liudytojo policijos pareigūno M. Š. pateiktam nuteistojo asmenybės charakterizavimui bei duomenims apie nuteistojo administracinius nusižengimus bei teistumus. D. J. nurodė, kad E. Š. augo jos akyse, jį pažįsta nuo mažens, žino charakterį. Nurodė, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, yra konfliktiškas, ji jo bijo dėl neprognozuojamo charakterio ir vengia. Liudytoja J. taip pat nurodė, kad vengia E. Š., jis girtas būna agresyvus, laiptinėje rėkia, triukšmauja. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad E. Š., su kuriuo teko eilę kartų susidurti kaip policijos pareigūnui, būdamas neblaivus yra agresyvus, yra smurtavęs prieš sutuoktinę, triukšmavęs viešoje vietoje, vieno iškvietimo metu buvo sustabdytas su plaktuku, einantis sumušti pažįstamo. Administracine tvarka E. Š. baustas už įvairius nusižengimus, tame trape už įžeidžiamą kibimą prie žmonių viešose vietoje, tyčinį svetimo turto sugadinimą, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, asmenų ramybės ir poilsio trikdymą, alkoholio vartojimą ir neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, yra teistas už smurtinius nusikaltimus. Taigi byloje surinkti duomenys, E. Š. charakterizuoja neigiamai, jo elgesys vertintinas kaip agresyvus, nuteistasis turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir tai leidžia teigti, kad nuteistasis yra susiformavusi nusikalsti asmenybė.
2.3. Be to, prokurorė nurodo, kad teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad E. Š. yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir recidyvisto statusas parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą. Neatsižvelgė į BK 56 straipsnio nuostatą, kur nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kadangi būtent šios bausmės rūšies paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes recidyvistui už tyčinį nusikaltimą tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę, o nusprendęs neskirti laisvės atėmimo bausmės teismas turi motyvuoti savo sprendimą. Motyvai turi būti aiškūs ir konkretūs, įvertinant BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir nurodomas nustatytas aplinkybes, kurios pagrindžia tokį teismo sprendimą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama E. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sugriežtinti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam E. Š. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Š. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.
6. Nuteistasis E. Š. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir numato alternatyvias bausmes - viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. E. Š. nusikaltimą, sukėlusį nesunkius padarinius, tai yra nukentėjusiosios D. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė tiesiogine tyčia, atlikdamas vieną smurtinį veiksmą prieš vyresnio amžiaus moterį. Nustatydamas bausmės dydį E. Š., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, jog jis nedirba, teistas, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis E. Š. būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai E. Š. pripažino recidyvistu ir nustatė šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.
7. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam E. Š. bausmės rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. Š. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą 60 parų arešto bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į E. Š. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga paskirti jam laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
8. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistajam E. Š. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2021 m. lapkričio 23 d. buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje išlaidas sudaro 114 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (2 t. b. l. 76-80).
9. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021).
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Š. anksčiau teistas 3 kartus, šiuo metu yra suimtas, iki suėmimo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, taip pat esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms E. Š. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotino.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš E. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.