Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo) ir suinteresuoto asmens A. K. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. K., A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. I. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) jis atsiradusį palikimą priėmė pagal testamentą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama B. K.. Kadangi jos sutuoktinis F. K. mirė anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini), jos turto įpėdiniai liko tik mirusiosios vaikai: pareiškėjas ir sūnūs A. K. bei A. K.. 1995 m. gegužės 1 d. B. K. buvo pasirašiusi testamentą, kuriuo 1/2 dalį pastatų ir žemės dalį prie tų pastatų dalies, esančių (duomenys neskelbtini), o taip pat 1/2 dalį grąžintinos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ji paliko pareiškėjui S. I., o kitą 1/2 dalį tų pačių pastatų ir žemės dalį ir kitą 1/2 dalį tos pačios grąžintinos žemės lygiomis dalimis ji paliko A. K. ir A. K.. Telšių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu buvo atkurta nuosavybės teisė B. K. į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), perduodant jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, B. ir F. K., gyvendami santuokoje, buvo įsigiję ir gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus F. K. jo sutuoktinė paveldėjo šį gyvenamąjį namą, tik iki mirties neįregistravo nuosavybės teisės viešame registre, nors jame gyveno iki pat savo mirties. Be to, paveldėtiną B. K. turtą sudarė namų apyvokos ir apstatymo daiktai. Mirus B. K. likusį jos palikimą pagal šiame pareiškime nurodytą testamentą priėmė pareiškėjas. Jis moka gyvenamojo namo išlaikymo mokesčius (už elektros energiją ir kt.). Reikalui esant, organizuoja ir atlieka pastatų einamąjį remontą. Šiame pareiškime nurodytu žemės sklypu panaudos susitarimo pagrindu jis leido naudotis tretiesiems asmenims.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos B. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas S. I. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad institucija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus faktines ir teisines aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateiktame savarankiškame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, jog sutinka su pareiškėjo S. I. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo) ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis šešių mėnesių laikotarpyje po mamos B. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad po mamos B. K. mirties likusį turtą faktiniu valdymu priėmė ne tik pareiškėjas S. I., tačiau visi trys B. K. sūnūs, t. y. jis, S. I. ir A. K.. Jis tėvų paveldimame name adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo ir niekur nebuvo išsikėlęs. Iki mamos mirties didžiąją dalį laiko gyveno su mama bei ją prižiūrėjo, kadangi mama turėjo neįgalumą. Likus apytiksliai dviem metams iki mamos mirties ją prižiūrėjo pareiškėjas S. I. savo namuose Telšiuose. Po mamos B. K. mirties visi trys broliai sudarė žodinį susitarimą dėl turto pasidalinimo ir jo valdymo bei dėl to pretenzijų nereiškė. Pareiškėjas S. I. byloje pateikė mokėjimus už sunaudotą elektros energiją, kuri patvirtina, kad tėvų turtas buvo naudojamas bei prižiūrimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktiškai paveldimame turte gyveno, jį prižiūrėjo bei elektrą naudojo jis ir A. K., kurie pagal skaitiklių duomenis vėliau apmokėdavo S. I. už sunaudotą elektros energiją, kadangi elektros skaitiklis pastatytas bei sutartis sudaryta S. I. vardu. Pažymėtina, kad jau keletą metų sutartis dėl elektros naudojimo sudaryta A. K. vardu ir jis moka tiek už savo, tiek ir už jo sunaudotą elektros energiją. Po B. K. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo kaip savo turtu, mokėti komunalinių patarnavimų mokesčius, jis tapo įpėdiniu ne tik pagal įstatymą bet ir pagal testamentą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą nurodė, kad iki pareiškėjo S. I. ir suinteresuoto asmens A. K. kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimą valstybei. Teismui nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų ir pripažinus, kad po B. K. mirties jos sūnūs S. I. ir A. K. priėmė atsiradusį palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Pareiškėjas S. I. atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą nurodė, kad iš esmės reikalavimui dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo tenkinimo neprieštarauja, t. y. sutinka, kad teismas nustatytų, jog po B. K. mirties jos palikimą priėmė tiek jis, tiek ir A. K., pradėdami šį palikimą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo tiek į pareiškimą, tiek į savarankišką reikalavimą nepateikė.

Pareiškimas ir suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas tenkintini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo S. I. ir suinteresuotų asmenų A. K. ir A. K. mama B. K. mirė (duomenys neskelbtini). B. K. sutuoktinis F. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1983 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po F. K. mirties likusį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo B. K.. 1995 m. gegužės 1 d. testamentu B. K. 1/2 dalį pastatų ir žemės dalį prie tų pastatų dalies, esančių (duomenys neskelbtini), o taip pat 1/2 dalį grąžintinos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), paliko S. I., o kitą 1/2 dalį tų pačių pastatų ir žemės dalį ir kitą 1/2 dalį tos pačios grąžintinos žemės lygiomis dalimis ji paliko A. K. ir A. K.. Telšių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu B. K. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), perduodant jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į žemės sklypą neįregistruotos. Telšių rajono 3-ojo notarų biuro 2023 m. spalio 13 d. liudijime nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios B. K. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčių faktų dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu, t. y. po pareiškėjo S. I. ir suinteresuoto asmens A. K. mamos B. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos ir CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).

Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Tiek pareiškėjas S. I., tiek suinteresuotas asmuo A. K. nurodo, kad po mamos B. K. mirties jai priklausiusį turtą, kuris testamentu buvo paliktas jiems ir suinteresuotam asmeniui A. K., jie ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas S. I. ir suinteresuotas asmuo A. K. po mamos B. K. mirties jos palikimą priėmė pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą ir savarankišką reikalavimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė pagal testamentą po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė pagal testamentą po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.