- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-06
- Bylos Nr.
- ATP-539-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00296-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties, kuria E. Ž. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio 2012 m. balandžio 17 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio 2012 m. balandžio 17 d. nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 2 d. 1500 Lt bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėn. už tai, kad 2012 m. kovo 23 d., apie 18.00 val., jis vairuodamas automobilį BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) Plungės mieste, ties Stoties g. 29 namu esančioje stovėjimo aikštelėje, dėl chuliganiškų paskatų šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo, važiuodamas dideliu greičiu suko „saulutes“, boksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems bei aikštelėje stovinčioms transporto priemonėms. Pamatęs atvažiuojantį policijos patrulinį automobilį bandė važiuoti toliau, bet tarnybinis automobilis užstojo kelią.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu E. Ž. jį apskundė Plungės rajono apylinkės teismui. Skundu E. Ž. prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir nutartimi konstatavo, jog Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo, o apeliaciniame skunde iškeltą versiją, jog E. Ž. nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo, teismas įvertino kaip jo pasirinktą gynybos priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
E. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 19 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai įvertino įrodymus, pažeisdamas bylų nagrinėjimo teisme betarpiškumo, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principus, netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas. Apelianto manymu, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. būtina įrodyti, jog vairuotojas tikrai vadovavosi chuliganiškomis paskatomis, nustatyti kaip ir kuriems asmenims buvo sukeltas pavojus. Pasak E. Ž., teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau teismas nepateikė motyvų, vertinimų, tinkamai neatmetė jo pateiktos versijos, nepašalino tarp liudytojų esamų prieštaravimų.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, kadangi nesurinkta visa būtina medžiaga ir įrodymai apie pažeidimą, liudytojus, faktines aplinkybes, pavojų aplinkiniams asmenims, įrodymus apie slydimo žymes, paliktas jo vairuojamo automobilio. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismas nepagrįstai nutartyje konstatavo, jog policijos pareigūnų parodymai neprieštaringi ir atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kadangi tai prieštarauja surinktai medžiagai. Liudytojas P. Bočkus tarnybiniame pranešime nurodo, „kad vairuotojas, pamatęs atvažiuojantį policijos patrulinį automobilį, bandė važiuoti toliau, tačiau tarnybinis automobilis užstojo”. Apelianto teigimu, iš fotonuotraukų matyti, jog tarnybinis automobilis stovi vienas, o šalia jo dideliu spinduliu nėra jo automobilio. Pažymi, kad šios nuotraukos buvo padarytos iš karto po jo automobilio sustabdymo, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas P. Bočkus. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad pažeidėjas nors ir matydamas priešais save esantį policijos pareigūnų automobilį vis tiek toliau tęsė savo netinkamus veiksmus, nors tarnybiniame pranešime to nėra nurodyta. Pažymi, jog nėra nustatyta, kokiu greičiu buvo važiuota, todėl negalima teigti, jog buvo viršytas saugus greitis. Taip pat nenustatyti nukentėjusieji asmenys, kurie reikštų nepasitenkinimą dėl jo vairavimo, nenustatyti atstumai nuo jo transporto priemonės iki nukentėjusiųjų asmenų transporto priemonių, nenustatyta kam priklauso stabdymo žymės, užfiksuotos fotonuotraukoje, neatlikta trasologinė ekspertizė. Apelianto įsitikinimu, nesant nors vieno iš aukščiau nurodytų įrodymų, nėra ATPK 124² str. 2 d. sudėties, todėl nutartis turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. skunde nepripažįsta kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, kuris yra nurodytas surašytame ATP protokole ir nutarime, padarymo. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstyta pozicija, teismo nuomone, nėra pagrįsta, nes yra paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. Ž., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas 2012 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad E. Ž. kaltė pagal ATPK 124² str. 2 d. yra įrodyta ir jis pagrįstai nubaustas už šio pažeidimo padarymą. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
Teismas išanalizavo byloje surinktą ir ištirtą medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, Institucijos pareigūno tarnybinį pranešimą, fotonuotraukas, policijos pareigūno teismui duotus paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojo A. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus - ir ją tinkamai įvertino. E. Ž. įvykio aplinkybių versija, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, vairavo saugiai ir nepažeidė jokių KET reikalavimų, jokios pavojingos situacijos nesukėlė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. E. Ž. apeliaciniame skunde išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę apie policijos pareigūno duotus parodymus ir paaiškinimus, dėsto prielaidas bei daro klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas.
Apeliantas nesutinka su Policijos komisariato ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LVAT nutartis Nr. N444-1242/2010, VA teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. E. Ž. dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, savo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo: važiuodamas dideliu greičiu suko „saulutes“, buksuodamas ratais slydo šonu ant sausos asfalto dangos, sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Nagrinėjant pateiktą skundą Plungės rajono apylinkės teisme, kaip liudytojas buvo apklaustas policijos pareigūnas P. Bočkus (b. l. 17), kuris nurodė, kad 2012 m. kovo 23 d. jis kartu su kursante G. Papievyte patruliavo pagal nustatytą maršrutą. Išvažiuojant iš Dariaus ir Girėno gatvės ir sukant į Stoties gatvę, E. Ž. vairuojamas automobilis rodydamas automobilio pranašumą 3 kartus apsisuko vietoje prieš jų tarnybinį automobilį. Nuo gatvės „saulutės“ buvo sukamos apie 5 metrų atstumu. Nors E. Ž. matė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau savo veiksmų jis vis tiek nenutraukė. Liudytojas paaiškino, jog prie pažeidėjo nebuvo galima privažiuoti, kadangi buvo kilusi grėsmė. Policijos pareigūnas nurodė aiškiai matęs, kad būtent E. Ž. automobilis sukinėjasi. Kito važiuojančio, judančio automobilio aikštelėje nebuvo. Pareigūnas tokį E. Ž. vairavimą vertino kaip chuliganišką vairavimą, kadangi tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai rodė nepagarbą visuomenei ir pareigūnams, buvo viršytas leistinas greitis, kilo pavojus jiems ir kitiems eismo dalyviams, toks automobilio vairavimas yra pavojingas ne tik netoliese stovintiems automobiliams, tačiau ir pro šalį einantiems žmonėms. Dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas, E. Ž. jis nepažįsta, todėl apeliacinės instancijos teismas kokio nors policijos pareigūno suinteresuotumo ar asmeniškumo galimybę atmeta. Netikėti šiais parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo ir visiškai pagrįstai jais rėmėsi. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais. Pareigūno, dalyvavusio nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimas laikomas kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatyti faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti. Taigi, apklaustas liudytojas P. Bočkus patvirtino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantas, šie liudytojo parodymai yra detalūs ir nuoseklūs – atitinka tiek tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, tiek aplinkybes, kurias jis nurodė apklausiant jį liudytoju teismo posėdyje. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnams stebėti pažeidimą niekas netrukdė, jie nuo įvykio vietos stovėjo pakankamai netoli – apie 5 metrų atstumu, todėl jie turėjo galimybę tiksliai užfiksuoti pažeidimą bei nustatyti faktą, jog vairuojama chuliganiškai.
Tuo tarpu E. Ž. teismui duoti paaiškinimai dėl pažeidimo padarymo aplinkybių yra visiškai prieštaringi: 2012 m. balandžio 17 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, jog E. Ž. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei padėjo jį išaiškinti, tai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino savo parašu ir jokių pastabų papildomai nenurodė (b. l. 6). Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. Ž. jau tvirtino, kad jis apskritai jokio pažeidimo nepadarė, policijos pareigūnai suklydo jį nubausdami, kadangi jie supainiojo automobilius. Įvykio dieną ne jo automobilis manevravo chuliganiškai, tai atliko kitas automobilis, jis tik tuo metu važiavo pro ant asfalto paliktas kito automobilio padangų vėžes ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 16-17). Taigi E. Ž. kėlė skirtingas įvykio versijas, todėl apeliacinės instancijos teismas jas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Plungės rajono apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato prašymu liudytoju apklaustas A. P. (b. l. 17) patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, šio liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekimą padėti E. Ž. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie, yra gerai pažįstami.
Be jokios abejonės, automobilio manevravimas dideliu greičiu, apsisukant apie savo ašį, buksuojant ratais, slystant ant asfalto dangos yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Akivaizdu, kad E. Ž. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą ne tik policijos pareigūnams, tačiau ir kitiems asmenims bei sukėlė jiems realų pavojų. Tai, kad E. Ž. manevravimas (automobilio apsisukimas apie savo ašį ir net kelis kartus) buvo demonstratyvus, siekiant atkreipti į save dėmesį, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusio policijos pareigūno P. Bočkaus teisme duoti parodymai bei iš karto po įvykio užfiksuotos fotonuotraukos. Priešingai nei teigia apeliantas, administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos neįrodo, jog jis nekaltas dėl teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio organo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog buvo būtina atlikti trasologinę ekspertizę, siekiant nustatyti kam priklauso ant asfalto likusios padangų žymės. Tuo aspektu pažymėtina, jog surinkti faktiniai duomenys ir taip yra pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti ir visiškai nebuvo jokio pagrindo skirti atlikti ekspertizę. Tai, kad pažeidimo padarymo faktas, kaip teigia apeliantas, nebuvo užfiksuotas jokiomis kitomis papildomomis priemonėmis, nepakenkė bylos išnagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad E. Ž. veikoje yra ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Taigi, nors administracine tvarka nubaustas E. Ž. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Plungės rajono apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.