- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- ATP-88-309/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00778-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria A. J. skundas netenkintas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. spalio 30 d. nutarimas, kuriuo nutarta A. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesiams terminą skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d., paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. gegužės 24 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį 80 Lt bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtas nuobaudas vadovaujantis ATPK 33 straipsniu subendrinus apėmimo būdu, galutinė nuobauda A. J. paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
2014 m. spalio 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimu nutarta A. J. skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesių terminą skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 11 d.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės 2014 m. spalio 30 d. nutarimą ir palikti teisės vairuoti atėmimo terminą, nustatytą Šiaulių miesto apylinkės teismo nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2015 m. gegužės 23 d., nepakeistą.
Skunde nurodo, kad jis su apylinkės teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti. Mano, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, jo skundą išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai, liudytojai, kuriuos nurodė skunde ir kuriems žinomos svarbios byloje aplinkybės, nebuvo kviesti ir apklausti teisme. Be to, teismas iškreipė policijos pareigūnų parodymus ir savo išvadas grindė tokiais parodymais, kurie teisme net nebuvo duoti. Priešingai, nei teigia teismas, apklausti policijos pareigūnai patvirtino teisme, kad jis sustabdytas nurodė, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ir prisipažino padaręs pažeidimą.
A. J. teigia, kad jis savo skunde nurodė, jog su nutarimu nesutinka, nes vairuotojo pažymėjimu neteisėtai nesinaudojo ir jau eina treti metai, kaip jis laikosi jam paskirtos administracinės nuobaudos ir vairuotojo pažymėjimu nesinaudoja. Dėl šios priežasties mano, kad nutarimas pakeisti jam skirtos nuobaudos skaičiavimo terminą neteisingas, taip pat neteisinga ir teismo nutartis, kuria šis nutarimas paliktas galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 24 d. nutarimu atėmė jam teisę vairuoti transporto priemonę 36 mėnesiams, jis tuo metu vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes buvo kažkur jį pametęs ir jo tiesiog nerado. 2014 m. spalio 11 d. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), darydamas generalinę tvarką už sekcijos rado užkritusį savo vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu tvarką jam padėjo daryti kaimynas A. N., gyv. (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip rado jis savo vairuotojo pažymėjimą. Tos pačios dienos popietę atvažiavo jo draugas S. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ir apeliantas jam pasakė, kad rado savo pamestą vairuotojo pažymėjimą, kuris yra negaliojantis, ir kad pirmadienį, spalio 13 d., veš jį atiduoti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą.
Pažymi, kad teismas jo nurodytų liudytojų – nei A. N., nei S. Š. – neapklausė apie minėtas nurodytas ir svarbias aplinkybes, nors jis nurodė liudytojų adresus, o policijos pareigūnus teismas pats savo iniciatyva iškvietė, apklausė ir, be to, į nutartį surašė ne tokius jų parodymus, kokius pareigūnai davė teisme. Dėl šios priežasties mano, kad teismas nebuvo objektyvus ir buvo šališkas, o toks bylos nagrinėjimas negali būti laikomas teisingu, objektyviu ir visapusišku bei atitinkančiu įstatymų reikalavimus. Dėl to mano, jog teismas pažeidė ATPK 284 straipsnio reikalavimus.
Nurodo, kad jis, kaip buvęs pareigūnas, gerai žinojo, jog negali naudotis negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, nes gali būti pratęstas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas. Nuo vairuotojo pažymėjimo dingimo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo niekada minėtu pažymėjimu nesinaudojo. Tauragės apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį, ir tuo metu jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir jo nepateikė, todėl mano, kad tai patvirtina, jog jis neteisėtai vairuotojo pažymėjimu nesinaudojo. Mano, kad šis faktas paneigia, policijos pareigūno ir teismo teiginius, kad jis visą laiką neteisėtai naudojosi vairuotojo pažymėjimu iki 2014 m. spalio 12 d. nuo teismo nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemonę dienos. 2014 m. spalio 12 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas neblaivus savo automobilį jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų. Pareigūnams paprašius dokumentų jis pateikė automobilio registracijos liudijimą, civilinio draudimo polisą, parodė Vidaus reikalų ministerijos pensininko pažymėjimą ir kaip buvęs kolega paprašė, kad perduotų Kelių policijos grupės vyr. specialistui jo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kad jam kitą dieną nereikėtų vežti jo į (duomenys neskelbtini) autobusu. Jo tikslas buvo vairuotojo pažymėjimą atiduoti, o ne juo neteisėtai pasinaudoti. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, policijos pareigūnai jokių šių jo nurodytų aplinkybių netyrė ir neanalizavo, taip pat pasielgė ir teismas, tiesiog paliko pratęstą teisės vairuoti atėmimo terminą, o tai, jo manymu, yra neteisinga.
Nurodo, kad jis nė vienam iš sustabdžiusių pareigūnų nesakė, jog jis turi teisę vairuoti, nebandė įrodyti to pateikdamas pažymėjimą, todėl mano, kad buvo nepagrįstai padaryta išvada, jog jis neteisėtai naudojasi vairuotojo pažymėjimu. Pažymi, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, t. y. visiškai pripažino, jog 2014 m. spalio 12 d. vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarimu pagal ATPK 130² straipsnį buvo nubaustas areštu. Mano, tai įrodo, kad jis neteisėtai nesinaudojo vairuotojo pažymėjimu ir nesiekė to daryti, buvo neblaivus ir jam atrodė, kad bus paprasčiau, jei atiduos rastą vairuotojo pažymėjimą ir nereiks dar kartą važiuoti ir šį pažymėjimą atiduoti. Teigia, kad policijos pareigūnai teisme patvirtino šias aplinkybes, jog jis iš karto nurodė, kad pripažino padaręs pažeidimą ir nurodė šias aplinkybes, todėl teismo nutartyje yra nurodyti ne tokie, o paties teismo interpretuoti pareigūnų parodymai. Apie jokias aplinkybes, kurios nurodytos teismo nutartyje, kad jis būtų sakęs, jog gal nedavė pažymėjimo, prašė atiduoti jį jam, nebuvo kalbos iki nagrinėjimo teisme dienos. Niekur tokios aplinkybės, susijusios su vairuotojo pažymėjimo pateikimu policijos pareigūnams, nebuvo užfiksuotos, nors, kaip minėjo, buvo renkama medžiaga ir nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla dėl jo vairavimo išgėrus 2014 m. spalio 12 d. Nėra jokių tarnybinių pranešimų, policijos pareigūnų ankstesnių apklausų, nes nebuvo tokių aplinkybių, jie reaguodami į jo skunde nurodytas aplinkybes ėmė savo parodymus pildyti, nes jokių duomenų surinkta nebuvo apie tai, jog jis būtų naudojęsis vairuotojo pažymėjimu, o pats pateikimo policijos pareigūnui faktas, mano, nesudaro naudojimosi juo neteisėtai fakto ir šiuo atveju tiek pareigūnų, tiek teismo yra įvertintas netinkamai.
Atsiliepimas
Pasak A. J., netgi atsiliepime į jo skundą policijos pareigūnai nurodė kitokias aplinkybes, negu nurodyta teismo nutartyje. Buvo rašoma, kad jis aiškino, jog nebuvo pažymėjimo atidavęs ir toliau juo naudojosi. Tačiau tokio paaiškinimo jokiuose dokumentuose nėra užfiksuota, nes niekada taip nesakė, kaip minėjo, yra objektyvus ir Kelmės rajono apylinkės teismo įvertintas administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje, kurioje jam paskirta nuobauda už vairavimą išgėrus ir neturint teisės to daryti. Ten yra jo paaiškinimas, kuris paneigia prieštaringus policijos pareigūnų parodymus, kad jis padaręs pažeidimą, tai yra vairavęs transporto priemonę išgėręs ir neturėdamas teisės to daryti, pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas neatsižvelgė į šį nurodytą policijos pareigūnų parodymų prieštaringumą bei neatitiktį rašytiniams įrodymams.
A. J. nuomone, šiuo atveju neaišku, iš kokių duomenų policijos pareigūnas nustatė, kad jis neteisėtai naudojosi vairuotojo pažymėjimu iki 2014 m. spalio 12 d., nes nutarime jie nenurodyti, taip pat nėra tokių policijos pareigūnų paaiškinimų, kuriais remiantis konstatuota jo kaltė. Dėl minėtų priežasčių ir aplinkybių mano, kad policijos pareigūnas nepagrįstai jam pratęsė teisės vairuoti atėmimo terminą, o Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai šio termino pratęsimą paliko galioti, nesant tam objektyvaus pagrindo bei įrodymų, nepagrįstai konstatuojant, kad jis neteisėtai naudojosi vairuotojo pažymėjimu. Jis jau ilgą laiką neturi teisės vairuoti transporto priemonių, dėl to patyrė ypatingų nepatogumų, nes turi sveikatos problemų, nuolat turi vykti pas gydytojus, dokumentai dėl sveikatos yra pateikti byloje ir į šias objektyvias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė apie tai, mano, kad šios aplinkybės taip pat yra svarbios svarstant termino teisės vairuoti atėmimo klausimą ir jos turi būti vertinamos. Be to, nurodo, kad jis gyvena rajone, jam labai sunku dėl sveikatos be automobilio pasirūpinti net būtiniausiais produktais, nuvykti pas gydytojus, ir šiuo atveju mano, jog policijos pareigūnai ir teismas jo atžvilgiu pasielgė neteisingai.
Atsiliepimas
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas atsiliepime į A. J. atskirąjį skundą nurodo, kad su A. J. skundu nesutinka, nes mano, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu toliau ją vairuoja, šio Kodekso 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, patikrinęs įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų V. B. ir L. J. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jog A. J. jų neprašė nuvežti į Kelių policijos skyrių jo rasto vairuotojo pažymėjimo, kad jie tik iš duomenų bazės išrašo sužinojo, jog A. J. atimta teisė vairuoti transporto priemones, nors jis jiems pateikė vairuotojo pažymėjimą. Tokias aplinkybes patvirtina apylinkės teismui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko atsiliepime nurodytos aplinkybės. Tai, kad A. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas, patvirtina administracinių teisės pažeidimų ir įvykių registro duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertino laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nutartyje išdėstyti liudytojų V. B. ir L. J. parodymai atitinka teismo posėdžio metu jų duotus parodymus, kad šie parodymai yra nuoseklūs, ir daro išvadą, kad A. J. pateikta versija apie policijos pareigūnams pateiktą prašymą perduoti jo rastą vairuotojo pažymėjimą Kelių policijos skyriui prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai ir yra nepagrįsta. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip liudytojų neapklausė A. J. nurodytų asmenų. Teismas pažymi, kad A. J., kaip buvęs policijos pareigūnas, ir žinodamas apie tai, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių radęs jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio jis neturi teisės naudoti, galėjo apie tai pranešti policijos budinčiajam arba Kelių policijos skyriui, tačiau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vien tai, jog įrodymus teismas įvertino kitaip nei norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Aukštesnysis teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo eigą, skundžiamą nutartį ir bylos medžiagą, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ar subjektyviai buvo šališkas A. J. atžvilgiu ir konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, jas įvertino laikantis ATPK reikalavimų, todėl konstatuojama, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. atskirojo skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.