Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, subendrinta ir neatlikta 24 parų arešto bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. Š. paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaitytas S. Š. laikino sulaikymo laikas – 2014 m. liepos 17 d. (viena diena).

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. Š. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Nuspręsta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Nuspręsta tenkinti civilinį ieškinį ir iš S. Š. priteisti I. Š. 960 Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-07-16, apie 4 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, be jokios pagrįstos priežasties garsiai šūkavo ir rankomis bei kojomis daužė I. Š. automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko I. Š. buvo padaryta 960 Lt žala, tokiu būdu S. Š. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo S. Š. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskyrė jam per griežtą bausmę.

BK 284 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

S. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 284 str. 1 d.). Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukelti turtiniai nuostoliai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Reikia pažymėti, kad S. Š. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, S. Š. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus Lietuvos Respublikoje ir 2 kartus Didžiojoje Britanijoje (b. l. 49-54), 2014 m. rugsėjo 10 d. duomenimis apeliantas buvo baustas administracine tvarka 10 kartų (b. l. 43-48). Nors S. Š. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2013-07-10 buvo užfiksuotas mišrus apsvaigimas narkotine medžiaga ir alkoholiu (b. l. 63-66). Pirmosios instancijos teismas nustatė S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad S. Š. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei S. Š. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, reikšmingos BK 27 str. 1 d. nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. Š. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, t. y. neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo S. Š. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad S. Š. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus Lietuvos Respublikoje ir 2 kartus Didžiojoje Britanijoje, 10 kartų baustas administracine tvarka, jog S. Š. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, t. y. neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Taigi švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis galimos skirti laisvės atėmimo bausmės minimumui. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p., paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, subendrinta ir neatlikta 24 parų arešto bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir S. Š. paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę pagrįstai įskaitytas S. Š. laikino sulaikymo laikas – 2014 m. liepos 17 d. (viena diena). Apeliantas skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo S. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.