- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- 1-70-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30317-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
nukentėjusiosios M. M. įgaliotai atstovei advokatei K. R. bei atstovei pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. J.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. M. M. 2024 m. liepos 26 d. apie 22 val. 00 min., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas nežymiai sutrikdė mažametės dukros I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatą, tai yra, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, siekdamas sukelti fizinį skausmą jam nepaklususiai mažametei dukrai sudavė smūgį ranka per sėdmenis ir padarė savo mažametei šeimos narei poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. liepos 26 d. veiksmas vyko namuose, kur gyvena su žmona J. ir dukra I., (duomenys neskelbtini). Ruošėsi eiti miegoti, žmona nuvedė dukrą maudyti. Kai numaudė, žmona grįžo į vonią, o jai paliko vaiką nušluostyti. Užėjo vaikui kaprizas, pradėjo atsikalbinėti ir ginčytis, kad nenori šluostytis ir gulti į lovą, norėjo, kad miegui paruoštų ir paguldytų mama. Vaiką bandė kalbinti, kad ruoštųsi miegoti, apvilko pižama ir netyčia sudavė per užpakalį ranka, nes buvo supykęs, bet nenorėjo vaiko nuskriausti. Buvo supykęs buvo su žmona, kelias dienas konfliktavo. Trumpam nuėjo į kitą kambarį, kur jau buvo iš vonios išėjusi žmona, su ja kilo mažas konfliktas. Kai grįžo pas mergaitę į kitą kambarį, rado dukrą paėmusią telefoną. Telefonu naudotis neleisdavo. Po konflikto su žmona pyktis dar nebuvo atslūgęs, todėl sutrenkė vaikui. Sutrenkė nesmarkiai, 1 kartą ranka. Vaikas nubėgo į kitą kambarį ir pasisakė mamai, kad gavo per užpakalį. Vaikas verkė, iš pradžių neilgai paverkė, paskui nusiramino, jis vaiko atsiprašė. Skausmą vaikas jautė, jis yra ganėtinai jautrus. Situaciją vertina blogai, taip pasielgė, nes nesusivaldė, trūko kantrybė. Taip pasielgė pirmą kartą. Prieš įvykį buvo namuose, gamino maistą, buvo nuėjęs į maisto produktų parduotuvę, tvarkėsi. Ar tą dieną žvejojo nepamena, ar vartojo alkoholį negali pasakyti, bet ir paneigti negali, gal ir vartojo. Ryte vartojo alaus skardinę. Nepasakytų, kad buvo apsvaigęs. Jo poelgiui įtakos turėjo alkoholis ir nuovargis taip pat galėjo turėti įtakos. Tuo laikotarpiu prieš įvykį vartodavo alkoholį, kartą per savaitę, turėjo darbą ir nenorėjo jo prarasti. Anksčiau buvo dar viena byla dėl to, kad buvo vaikui užklijavęs burną su lipnia juosta. Daugiau jėgos vaiko atžvilgiu nenaudojo, tik subardavo. Santykiai su dukra geri, stengėsi, kad nieko netrūktų, savaitgaliais keliaudavo kai išeidavo, plaukė baidarėmis, buvo su palapinėmis, išvažiuodavo į zoologijos sodą ar dar kur nors. Šiuo metu yra jam nustatyta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Kartą į savaitę skambina į darželį pasiklausti, kaip vaikui sekasi. Vaikas gyvena Panevėžio krizių centre kartu su mama, jas išsivežė Vaikų teisių tarnyba, kad laikytis kardomosios priemonės. Šeimai ir jam teikiama pagalba, lankosi socialinė darbuotoja, jis vaikšto pas psichologą, psichiatrą, lankosi Panevėžio bendruomeniniuose namuose, kur yra teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos, sudarytas pagalbos planas, vartoja raminamuosius. Pas psichiatrą lankosi dėl pykčio tramdymo, emocinės būklės tvarkymo, kitų psichologinių problemų, nuo alkoholio priklausomybės problemų nėra. Psichologinė būklė gerėja, pradžioje po įvykio be raminamųjų sunku buvo užmigti dėl šeimos. Eidavo kelis kartus į mėnesį. Eis lankyti pozityvios tėvystės kursus. Supranta, kad elgėsi netinkamai, nebedarys taip daugiau. Planuoja gyventi toliau su šeima. Dabar uždirba 715 Eur per mėnesį ir gauna 150 Eur avansą. Kai su šeima gyvena atskirai, žmonai buvo pinigų nusiuntęs. Pažada prieš vaiką daugiau niekada nenaudoti jėgos.
3. Kaltinamajam M. M. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
5. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos G. P. 2024 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-07-26 apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje M. M. fiziškai smurtavo prieš savo dukrą I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. nenustatytu būdu sužalojo dukrai kaklą bei nenustatytą kiekį kartų delnu sudavė dukrai per sėdmenis ir kojas, tokiais veiksmais M. M. sukėlė fizinį skausmą savo dukrai I. M. (1 t., b. l. 4-9).
6. Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio N. M. 2024 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad vaiko teisių specialistės paaiškino, kad 2024-08-05 el. paštu gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) tėvas smurtavo prieš savo mažametę dukrą I. M.. Jų duomenimis, M. M. fiziškai sužalojo I. M. kaklą, taip sukeldamas dukrai fizinį skausmą. Taip pat bendrauta su J. M., kuri paaiškino, kad 2024-07-26 apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje M. M. smurtavo prieš dukrą I. M., nenustatytą kiekį kartų delnu suduodamas per sėdmenis ir kojas. Tokiais veiksmais M. M. sukėlė fizinį skausmą dukrai I. M. (1 t., b. l. 44-46).
7. Liudytoja J. M. parodė, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 22.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), po žvejybos grįžo sutuoktinis M. M., kuris buvo neblaivus. Ji yra ne kartą mačiusi išgėrusį M. M., todėl iš sutuoktinio balso ir elgsenos ji atpažino, kad pastarasis yra neblaivus. Grįžęs į namus sutuoktinis jau buvo susinervinęs ir piktas. M. M. buvo supykęs dėl to, kad ji nėjo kartu žvejoti. Sutuoktinis nuėjo prie dukros I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri tuo metu kambaryje žaidė. M. M. norėjo su dukra pažaisti, tačiau ji sutuoktiniui pasakė, kad dukra vėl pyks ir nenori, kad prie dukros kažkas lįstų. Būdamas neblaivus M. M. bandė žaisti su dukra I. M.. Dukrai supykus, M. M. numovė I. M. kelnes ir dukrai būnant vien tik su apatinėmis kelnaitėmis stipriai sudavė delnu (nepamena kurios rankos) I. M. per sėdmenis ir kojas. Matė, kad sutuoktinis dukrai sudavė gana smarkiai. I. M. pradėjo verkti, tad ji suprato, kad dukrai labai skaudėjo. Priėjusi ji paėmė I. M., kad sutuoktinis M. M. dukros nebemuštų. Jai paėmus dukrą, daugiau M. M. smūgių I. M. nesudavė. M. M. dar labiau ant jos supyko ir pradėjo žodžiu konfliktuoti, mėtyti namuose esančius daiktus. Konflikto metu sutuoktinis prieš ją nesmurtavo. Prieš ją sutuoktinis niekada nėra fiziškai smurtavęs, tačiau paskutiniu metu pastebėjo, kad žaisdamas su I. M. sutuoktinis M. M. vis suerzina dukrą, kuri supykusi nebenori žaisti, pradeda rėkti ir verkti. 2024-07-26 įvykio metu ji nepatyrė nei grasinimų, nei jokio smurto. Minimo įvykio metu nukentėjo tik jos mažametė dukra I. M., nes 2024-07-26 būdamas neblaivus sutuoktinis M. M. delnu sudavė dukrai per sėdmenis ir kojytes. Smūgis tikrai buvo gana stiprus, dukrai skaudėjo ir ši verkė (1 t., b. l. 22-26, 29-32).
8. Liudytoja E. L. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 15.15 val. į Vaiko teisių el. paštą gautas anoniminis pranešimas, jog tėvas smurtauja prieš mažametę, o mama bijo kreiptis į tarnybas. Pranešime buvo nurodytas tik adresas: (duomenys neskelbtini), mergaitės vardas I. ir mamos duomenys – J. M.. Nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė. Viena iš minėto namo gyventojų jai pasakė, kad tėvai dirba, o mergaitė yra darželyje. Sistemos pagalba nustatė, kad mergaitė lanko darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus į darželį, rado mergaitę I. M. (gim. 2021 m.). Buvo sudarytos sąlygos, kad galėtų su mergaite pabendrauti be aplinkinių asmenų. Pradėjus bendrauti, mergaitė nelabai šnekėjo, kadangi šiai tik 3 metai. Paklausus, kaip sutaria su tėčiu ir ar tėtis būna piktas, I. M. jai atsakė, kad: „Tėtis būna piktas ir ją muša“. Ji I. M. paklausė, kaip šią muša ir kokiu būdu, tačiau mergaitė jai neatsakė nei kaip, nei su kuo šią muša, tik parodė į savo kaklą. Ten ji pamatė, kad yra nežymūs suraižymai. I. M. sakė, kad šiai skaudėjo, tačiau kada tai nutiko, mergaitė jai nepasakė. Iš pradžių mergaitė sakė, kad taip padarė tėtis, o vėliau sakė, kad tai padarė šuniukas. Ji apžiūrėjo mergaitės kūną, tačiau kažkokių kitų sužalojimų ji nepastebėjo. Pabendravusi su mergaite, ji telefonu susisiekė su J. M., kuriai paaiškino visą situaciją. J. M. sutikus su dukra vykti į saugią aplinką, J. M. su dukra I. M. buvo nuvežtos pas J. M. uošvius ir apie įvykį pranešta policijai. Šią šeimą vaiko teisių specialistai žino nuo 2021-07-16, kai buvo gautas pranešimas, kad M. M. savo dukrai I. M. lipnia juosta buvo užklijavęs burną, kad ši neverktų. Nuo to laiko iki 2023 m. šiai šeimai buvo teikiama socialinė pagalba. (1 t., b. l. 35-38).
9. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vaiko situacijos vertinimo anketa) matyti, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad gauta informacija iš socialinių paslaugų gavėjos, kuri norėjo likti anonimu, kad jos pažįstamos šeimoje augantis vaikas galimai patiria smurtą iš savo biologinio tėvo pusės. Pranešėja teigė, kad tėvas prieš mergaitę smurtauja dažnai, taip jai sakė mergaitė, o vaiko mama bijo kreiptis į tarnybas ir pranešti apie sutuoktinio smurtą. Minima šeima, kurioje auga galimai skriaudžiamas vaikas, gyvena (duomenys neskelbtini), mergaitės vardas I.. Motina J. M.. Vaiko situacijos aptarimo su vaiku dalyje nurodyta, kad darželio administracija sudarė sąlygas su mergaite pabendrauti atskirai. 2024-08-06 11.30 val. vykusio pokalbio metu iš pradžių mergaitė jautėsi labai nedrąsiai, į užduodamus klausimus atsakinėjo labai nenoriai ir tyliai. Vėliau mergaitė truputį įsidrąsino. Paklausus, kaip tu sutari su mama, mergaitė atsakė, kad gerai, o paklausus, kaip sutari su tėčiu, mergaitė pradėjo pasakoti, kad tėtis būna piktas, ją muša. Paklausus, kaip ją muša, mergaitė parodė į kaklo užnugarinę dalį, ant kurios buvo neryškūs subraižymai. Iš pradžių mergaitė sakė, kad subraižė tėtis, tačiau vėliau pradėjo sakyti, kad šuniukas. Tada mergaitė išsigandusi pradėjo pasakoti, kad tėtis mamai prie kaklo laikė peilį ir rėkė. Tada mergaitė bijojo ir verkė. Paklausus, ar skaudėjo kai tėtis ją mušė, mergaitė atsakė, kad skaudėjo ir ji tada verkė. Paklausus, ar daugiau niekur tėtis nemušė, mergaitė daugiau į klausimus neatsakinėjo arba atsakydavo nesuprantamais žodžiais. Apžiūrėjus mergaitės kūnelį daugiau sužeidimų pastebėta nebuvo (1 t., b. l. 81-91).
10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) matyti, kad poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje I. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y 2024-07-26. Sužalojimas I. M. padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje. M. M. veiksmai sukėlė I. M. fizinį skausmą. I. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 42-43).
11. Iš 2024 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra penkių aukštų daugiabučio namo dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas koridorius, vonios kambarys, miegamasis, virtuvė bei svetainė, kur ir yra įvykio vieta. Apžiūros metu užfiksuoti svetainėje esantys baldai, įvairūs buitiniai bei asmeniniai daiktai, drabužiai. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 10-19).
III. Įrodymų vertinimas ir nusikaltimų veikų kvalifikavimas
12. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
13. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. M. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, mušdamas nežymiai sutrikdė mažametės dukros I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatą, t. y. sudavė smūgį ranka per sėdmenis ir padarė savo mažametei šeimos narei poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos kaltinamojo parodymais, kad supykęs ant jam nepaklususios dukters I. M. sudavė jai vieną kartą ranka per sėdmenis, taip pat liudytojų J. M., E. L. parodymais, tarnybiniuose pranešimuose, Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotais duomenimis ir kitais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais. Tai, kad mažametei I. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje I. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y 2024-07-26; sužalojimas I. M. padarytas vieno smūgio pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; I. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą bei sudavęs smūgį ranka mažametei nukentėjusiajai į sėdmenis, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai mažametės nukentėjusiosios sveikatai ir jų norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo M. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
14. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakciją Nr. XIV-3060 už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
16. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir kt. Kaltinamasis M. M. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą smurtinį nusikaltimą mažamečio asmens sveikatai (BK 140 straipsnio 3 dalis) – siekdamas sukelti fizinį skausmą jam nepaklususiai mažametei dukrai I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudavė smūgį ranka per sėdmenis ir padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau 2021 metais buvo nubaustas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį 10 Eur bauda už tai, kad būdamas namuose, išreikšdamas nepasitenkinimą savo mažametės dukters I. M. verksmu, paėmė ją ant rankų, purtė, numetė ant lovos, po to lipnia juosta užklijavo jai burną. Kaltinamasis dirbantis, neįrašytas į Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų centrą, vedęs, turi mažametę dukrą. M. M. savo kaltę pripažino, gailėjosi, deda pastangas koreguoti savo elgesį: iš bylos duomenų bei M. M. parodymų matyti, kad kaltinamojo šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, šiuo metu M. M. sutuoktinė su mažamete dukra apgyvendintos Krizių centre, sudarytas pagalbos šeimai planas, kurį M. M. stengiasi vykdyti, dalyvauja psichologo, psichiatro konsultacijose ir kt. Atsižvelgus į nusikalstamą veiką, kaltinamąjį apibūdinančias ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į tai, kad nors kaltinamasis dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės, jis privalo išlaikyti savo mažametę dukrą, į jo šeiminę situaciją ir socialinės pagalbos jai poreikį, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, daroma išvada, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusia BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausme – bauda, šiuo atveju nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl ji kaltinamajam neskirtina. Kaip matyti kitos alternatyvios BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės yra tik areštas ir laisvės atėmimas. M. M. yra teisiamas pirmą kartą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad naujai įsigaliojusi įstatymo redakcija, kuri už aptariamo nusikaltimo padarymą numato papildomas alternatyvias bausmes – švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – viešuosius darbus, taip pat laisvės apribojimą, šiuo konkrečiu atveju švelnina kaltinamojo teisinę padėtį. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal naują BK 140 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d., bei įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (1 metai) bei skiriant atitinkamą įpareigojimą bei draudimą, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui – per visą laisvės apribojimo bausmės laiką įpareigojant kaltinamąjį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
18. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
19. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą savo mažametės dukters sveikatai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Kiti bylos klausimai
20. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
21. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nepilnametei nukentėjusiajai I. M., kurias sudaro 266,67 Eur. Teismas priėmė nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo mažametei I. M. ir jos įgaliota atstove buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta advokatė K. R..
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir valstybės patirtos proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo M. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. M. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti M. M. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš M. M. valstybės naudai 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų advokatei apmokėti, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.