Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį bei paskirta bausmė – 210 MGL (10 500 eurų) dydžio bauda, išaiškinant, kad paskirtą baudą jis turi būti sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius“ ir 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių“,

veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, prie (duomenys neskelbtini) upės tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 5000 pakelių cigarečių „NZ Gold Supers Slims“ ir 1000 pakelių cigarečių „NZ Black Super Slims“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20 207 eurai ir viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra šias cigaretes nuo jų paėmimo vietos automobiliu „Ford Maverick“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, kol, kilus grėsmei būti sulaikytam, jis iš įvykio vietos pabėgo, palikdamas automobilį “Ford Maverick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, miško masyve, kur 2019 m. rugpjūčio 9 d., 14.45 val. automobilį ir paslėptas akcizais apmokestinamas prekes surado VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, teismui priėjus prie išvados dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, t. y. kad jis (D. M.) bendrininkaudamas su tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, paženklintas Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą. Apeliaciniame skunde ginčydamas atskirų teismo ištirtų įrodymų vertinimą, kaip patvirtinančių jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo nuosprendžio išvadomis. Apeliaciniame skunde, savaip interpretuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes, D. M. prašo jį išteisinti.

6. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo D. M. pozicija nesutinka ir apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas byloje ištirtus įrodymus išsamiai išdėstė, gretino tarpusavyje ir išanalizavo tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, juos lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, išdėstė šių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas, kokie duomenys pagrindžia D. M. kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikras aplinkybes. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms dėl nuteistojo kaltės padarius jam įkaltintą nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl D. M. padarytų veiksmų apimties ir jų teisinio vertinimo. Nustatytas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Aplinkybės, turinčios reikšmės, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuotos neteisėtos veikos požymiai nuteistajam nustatyti tinkamai. Objektyvaus pagrindo daryti priešingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių D. M. kaltę, įrodytumo nėra. Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistojo atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

8. Šios aplinkybės nustatytos byloje ištirtų įrodymų visuma. Automobilio „Ford Maverick“ ir prie jo 12 ryšulių su cigaretėmis radimo aplinkybės nustatytos liudytojais apklaustų pasienio tarnybos pareigūnų A. J. ir M. M. parodymais, tarnybinio šuns panaudojimo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame taip pat užfiksuotas pėdsakų nuo automobilio salone esančio mobiliojo ryšio telefono „Blackberry“, automobilio vairo, pavarų svirties, sėdynių atlošų bei kvapų pavyzdžių nuo sėdynių ir foninio salono kvapo paėmimas.

8.1. Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnas A. J. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. jis, patruliuojant su kitu pareigūnu, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose apie 3 km nuo valstybės sienos, pastebėjo automobilį „Ford Maverick“ atidarytomis durelėmis, švediškais registracijos numeriais; apžiūrint automobilį, netoliese buvo pastebėti 12 ryšulių su galimai cigaretėmis; apie šias aplinkybes pranešė užkardos budėtojui ir gavo nurodymą, pasitelkiant tarnybinį šunį, ieškoti ryšulius atgabenusių asmenų. Jis, panaudodamas tarnybinį šunį ieškojo asmenų pėdsakų, pradedant nuo minėto automobilio, šuo pėdsakais nuvedė iki Baltosios Ančios upelio, kitoje upelio pusėje ties ta vieta matėsi šlapi batų įspaudų pėdsakai; apvažiavus kitame krante pastebėjo išlipimo įspaudus, šuo, užfiksavęs pėdsakus, vedė apie 150 m upės krantu iki tos vietos, kur pėdsakai baigėsi ir matėsi automobilio prabuksavimo žymės. Tolesnė paieška rezultatų nedavė. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos tarnybinio šuns panaudojimo akte (t. 1, b. l. 12–14).

8.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo užfiksuota vietos – (duomenys neskelbtini) miško masyve, koordinatės: (duomenys neskelbtini), apie 2,5 km nuo valstybės sienos linijos apžiūra; jos metu 30 metrų atstumu nuo kelio, vedančio nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės, rastas stovintis automobilis "Ford Maverick", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija), 25 metrų atstumu nuo automobilio link (duomenys neskelbtini) upės, nuokalnėje, rasta 12 stačiakampio formos ryšulių: ryšulius sudaro žalios spalvos polipropileniniai maišai, kurių viduje yra įmauti juodos spalvos polietileniniai maišai, o juose supakuoti cigarečių blokai; ryšuliai sukabinti po du diržų ir karabinų pagalba. Ryšulių su cigaretėmis apžiūros metu nustatyta, kad kiekviename pakete yra supakuota po 500 pakelių cigarečių, viso 6000 pakelių, iš jų - 5000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 1000 pakelių cigarečių „NZ Black Super Slims“. Automobilio salone prie pavarų svirties esančioje dėtuvėje rastas mobilaus ryšio telefonas „BlackBerry“. Nuo automobilio dviejų priekinių sėdynių sėdimųjų dalių ir atlošų paimti mikroobjektai; nuo automobilio vairo paviršiaus, pavarų svirties, mobilaus ryšio telefono „BlackBerry“ padaryta galimų biologinės kilmės pėdsakų nuoplova; nuo automobilio viduje esančios vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, nuo keleivio priekinės sėdynės sėdimosios dalies, panaudojant sterilų kvapo sugėriklį, paimti kvapų pavyzdžiai ir automobilio salono foninis kvapas; paimtos salone buvusios dvi kupiūros po 10 eurų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), keturi popieriniai automobilio registracijos dokumentai ( t.1, b. l. 16-28).

9. Automobilio „Ford Maverick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Švedijos registracija) apžiūros metu nustatytas valstybinio numerio ženklas - lentelė su numeriu (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracija) (t.1, b. l. 94-102).

10. Liudytojo E. S. parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje surastas automobilis priklausė jam nuosavybės teise, tačiau yra pavogtas Švedijoje prieš maždaug du metus, kur jis tuo metu gyveno. Kas pavogė ir kas toliau tuo automobiliu naudojosi – jam nėra žinoma.

11. 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. (9.3/46)-2V-15136 patvirtinta, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. sulaikytų prekių - cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 20 207 eurų (t.1, b. l.118-119). 2020-10-01 Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. (9.3/50)-2V-14216 patvirtinta, kad automobilio „Ford Maverick“, pagaminto 2004 m., rinkos kaina yra 2910 eurų (t.1, b.l.1. 22).

12. 2019 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. S 433/2019 (01) nustatyta, kad nuoplovose nuo automobilio „Ford Maverick“ vairo ir pavarų svirties gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka identifikavimui. Nuoplovoje nuo mobiliojo ryšio telefono gautas dalinis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu nuoplovose nuo automobilio „Ford Maverick“ vairo ir pavarų svirties, ir yra nedidelė kito asmens DNR priemaiša, kuri vertinimui netinka (t. 1, b. l. 140-142).

13. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 140-S-1294 (8.31E) nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant nuoplovų nuo automobilio vairo ir pavarų svirties bei nuoplovoje nuo mobilaus ryšio telefono, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 149).

14. 2020 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr. S 537/2020 (01) nustatyta, kad, atlikus tyrimą, nuoplovose nuo automobilio „Ford Maverick“ vairo ir pavarų svirties gautas DNR profilis sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, nuo mobiliojo ryšio telefono „Blackberry 9620“ gautas dalinis DNR profilis sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,999 % tikimybe (t. 2, b. l. 4-6).

15. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su kiekvieno iš šių įrodymų šaltinių gautų duomenų vertinimo kaip patvirtinančių jo kaltę, o biologinių pėdsakų atsiradimą įvykio vietoje rastame automobilyje „Ford Maverick“: ant vairo, pavarų svirties, dėtuvėje buvusio mobiliojo ryšio telefono „Blackberry“ paaiškina jo nurodomomis aplinkybėmis apie automobilio „Ford Maverick“ vairavimą po žvejybos su iš matymo pažįstamu asmeniu K.. Vertinant apelianto pateiktų parodymų turinį, atsižvelgtina į tai, kad nuteistojo pozicija viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli.

15.1. Apklausiamas įtariamuoju 2020 m. gruodžio 17 d., D. M. nurodė, kad apie 2019 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose miško masyve rastu automobiliu „Ford Maverick“ ir netoliese rastais ryšuliais su cigaretėmis nieko negali paaiškinti; minėtu automobiliu gal ir yra važiavęs vieną kartą, kai iš matymo pažįstamo K. pasiūlymu vyko su juo žvejoti; kur žvejojo – negali pasakyti, taip pat negali nurodyti daugiau duomenų apie K. (su juo nuo to laiko nebesimatė, nežino jo pavardės, telefono numerio, kur gyvena, taip pat negali pasakyti, kur jį galima rasti). Nurodė, kad minėtame automobilyje galėjo palikti savo daiktų – meškerę ar kitus daiktus, gal telefoną „Blackberry“, kurį buvo pasiėmęs. Negali pasakyti, kur K. jį paėmė, ar kur nors buvo sustoję pakeliui. Kategoriškai neigia vairavęs šį automobilį ir juo gabenęs cigaretes, prie (duomenys neskelbtini) upės nebuvo (t.2, b. l. 86-88).

15.2. Apklausiamas teisiamajame posėdyje, nuteistasis D. M., paneigęs dalyvavimą nusikaltimo padaryme, patikslino savo parodymus. Jis nurodė, kad maždaug savaitę ar dvi iki įvykio (tai galėjo būti po 2019 m. liepos 24 d.), jis autoservise tvarkė savo automobilį. Ten būnant jis susipažino su kitu autoserviso klientu, vardu K., kuris tvarkė tą įvykio vietoje surastą automobilį. Jie abu išsišnekėjo, kad yra žvejai, ir susitarė kartu vykti pažvejoti, jis nurodė savo adresą. Po poros dienų minėtas vyriškis jį paėmė iš namų ir jie kartu pastarojo automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo pažvejoti, ten žvejojo, vaišinosi degtine, o po pietų parvažiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžtant automobilį vairavo jis, nes pažįstamas K. buvo neblaivus. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie abu išsiskyrė ir po to daugiau jis K. nematė. Įvykio vietoje rastame automobilyje buvęs telefonas jam nepriklauso, kai buvo automobilyje, galėjo jį paimti į rankas, sumaišęs su savo telefonu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, patikslino, kad apklausiamas tyrimo metu jis nenorėjo sakyti, ar tai jo ar ne jo telefonas. Dėl ko pirminiuose parodymuose jis teigė, kad pažįstamo asmens K. automobilio nevairavo, nežino, kai jį apklausinėjo tokia buvo jo gynyba, o vėliau viską tiksliau prisiminė ir patikslino savo parodymus.

16. Nors galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo įrodymų rinkimo, ikiteisminio tyrimo metu apklausus D. M. pagal liudytojo apklausos taisykles, įspėjant jį dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios apklausos metu gautais duomenimis nuteistojo kaltės ir negrindė, o vertino D. M. pozicijos nuoseklumo aspektu. Toks pažeidimas visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste esminių teismo išvadų niekaip nekeičia ir neįtakoja.

17. Apeliantas skunde ginčija teismo nuosprendyje nurodytų kiekvieno iš šių įrodymų įrodomąją reikšmę, teigdamas, jog visi jie gali būti paaiškinami jo atsitiktiniu važiavimu automobiliu su K. iš žvejybos ir automobilio vairavimu, bet nei vienas iš jų nepatvirtina nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad jis įvykio vietoje rastu automobiliu gabeno ryšulius su cigaretėmis. Su šiuo skundo argumentu galima sutikti tik ta apimtimi, kad betarpiškai kiekvienas atskiras įrodymas nuteistojo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepatvirtina. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde pateikia selektyvų byloje surinktų įrodymų vertinimą, didesnę įrodomąją reikšmę suteikiant jo paties parodymams, išskiriant juos iš kitų įrodymų, be jokio objektyvaus pagrindo akcentuojant jų patikimumą ir teisingumą bei tuo pačiu sumenkinant kitų bylos duomenų įrodomąją reikšmę. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo aiškinimas, kad jis, priėmęs iš matymo pažįstamo K. pasiūlymą pažvejoti, po žvejybos automobiliu „Ford Maverick“ vežė išgėrusį K. į (duomenys neskelbtini). ir automobilyje galėjo paliesti gulėjusį telefoną „Blackberry“, tačiau negalėjo nurodyti jokių K. duomenų, detalizuoti aplinkybių apie žvejybą su juo, yra nelogiškos ir rodo, kad nuteistasis neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių.

18.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Nustatyta, kad įvykio vietoje rastas automobilis „Ford Maverick“ Lietuvos Respublikoje neregistruotas, pagal Švedijos registracijos duomenis, priklausęs E. S. ir, pastarojo parodymais, iš jo prieš du metus pavogtas Švedijoje, kur jis ir pats tuo metu gyveno. Nuteistojo pozicija, kai jis ikiteisminio tyrimo pradžioje neigė vairavęs K. automobilį „Ford Maverick“, nenurodė, kieno buvo automobilyje rastas telefonas, bei nedetalizavo jokių aplinkybių, susijusių su pažįstamu K. bei žvejyba su juo, o teisiamajame posėdyje aiškino, vairavęs automobilį, nes vežė girtą K. iš žvejybos, galėjo paliesti telefoną, sumaišęs su savo, parodo, kad D. M., susipažinęs su surinkta bylos medžiaga, siekdamas pateisinti ant automobilio vairo, pavarų svirties bei telefono rastus jo biologinius pėdsakus, tokiais parodymais derinasi prie surinktais bylos įrodymais nustatytų duomenų.

19. Apelianto pozicijos patikimumo aspektu vertintini ir specialistų išvadose pateikti objektyvūs duomenys dėl rastų nuteistojo biologinių pėdsakų pobūdžio – nuoplovose nuo automobilio „Ford Maverick“ vairo ir pavarų svirties gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka identifikavimui; nuoplovoje nuo mobiliojo ryšio telefono gautas dalinis DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu, gautu nuoplovose nuo automobilio „Ford Maverick“ vairo ir pavarų svirties, ir yra nedidelė kito asmens DNR priemaiša, kuri vertinimui netinka. Minėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turėjo tiesioginį kontaktą su įvykio vietoje rasto automobilio „Ford Maverick“ vairu ir pavarų svirtimi betarpiškai prieš jo radimą, o taip pat turėjo kontaktą su telefonu. Kaip minėta, jokių kitų asmenų DNR priemaišų ant automobilio vairo ir pavarų svirties nebuvo rasta, taip paneigiamas nuteistojo aiškinimas apie tik vienkartinį anksčiau buvusį automobilio vairavimą. Biologinių pėdsakų ant telefono pobūdis – rastas nuteistojo DNR profilis bei nedidelė kito asmens DNR priemaiša, taip pat paneigia nuteistojo aiškinimą dėl galimo prisilietimo prie automobilyje buvusio telefono. Akivaizdu ir tai, kad nuteistasis, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis ir žinodamas, kad telefono apžiūros metu specialistams nepavyko susipažinti su telefone esančiais duomenimis dėl įjungto apsaugos kodo, neigė, kad galėjo automobilyje palikti savo telefoną.

20.Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, patvirtinančią, kad D. M. bendrininkaudamas neteisėtai gabeno akcizais apmokestintas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą. Priešingai nei tvirtina apeliantas, nustatytos faktinės aplinkybės – ant įvykio vietoje rasto automobilio, kuris vogtas Švedijoje ir Lietuvos Respublikoje neregistruotas, vairo ir pavarų svirties paimtose nuoplovose rastas D. M. DNR profilis, taip pat ant automobilyje buvusio telefono „Blacberry“ rastas D. M. dalinis DNR profilis – jo parodymus, jog jis nesusijęs su netoli šio automobilio rastu cigarečių kiekiu, t. y. jog neteisėtas akcizinių prekių – cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių gabenimas jam buvo inkriminuotas nepagrįstai, paneigia apelianto poziciją ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą.

21.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis nuosprendyje išdėstytų įrodymų turinį, kaip nepakankamą jo kaltei pagrįsti, vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone. Tačiau išvada, jog faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o įrodymai įvertinti, pažeidžiant BPK reikalavimus, negalima. Priešingai nuteistojo D. M. argumentams, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog D. M. veikoje yra ne tik BK 199² str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai, t. y. aktyvūs veiksmai, bet ir subjektyviosios pusės požymiai – kaltė, nes nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

22. Kitokių išvadų neleidžia daryti ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nerastų pirštų atspaudų ant įvykio vietoje rastame automobilyje buvusių butelių, neidentifikuoto iš automobilio paimto kvapo, mikro pluoštų, liudytojų parodymų vertinimo, kaip patvirtinančių jo kaltę, nors liudytojai apie jį jokių duomenų nenurodė, o pateikė netikslias aplinkybes ir savo samprotavimus. Pažymėtina tai, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat tyrimui reikšmingus veiksmus, kurie turi būti atlikti. Baudžiamojoje byloje buvo atliekami veiksmai, siekiant išsiaiškinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir gauti tyrimui reikšmingų duomenų. Jų metu gautų duomenų, kaip įrodymų, leistinumas ir sąsajumas pirmosios instancijos teismo buvo patikrintas, įrodymai išanalizuoti.

23. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos visuma įrodymų – nuosekliais liudytojų parodymais kartu su kitais bylos duomenimis, kurie tarpusavyje sudaro vieningą logišką ir nuoseklią grandinę. Liudytojų užfiksuotoje įvykio vietoje panaudojus tarnybinį šunį, pastarasis pėdsakais nuo rasto automobilio ir netoliese ryšulių su cigaretėmis vedė iki (duomenys neskelbtini) upės, o taip pat kitoje upės pusėje – iki automobilio prabuksavimo pėdsakų. Nors asmenys nebuvo rasti, iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 9 d. pareigūno A. J. tarnybinio pranešimo dėl aptiktų pėdsakų ir tarnybinio šuns panaudojimo akto matyti (t. 1, b. l. 10-14), kad tarnybinis šuo buvo naudojamas iš įvykio vietos pasišalinusių asmenų, susijusių su cigarečių ryšuliais bei automobiliu, suradimui, tačiau šuo pėdsakus pametė. Apelianto argumentai, kad jo pėdsakai nebuvo rasti ant automobilyje buvusių butelių, nebuvo identifikuotas iš automobilio paimtas kvapas, atmestini, kadangi nurodytos aplinkybės nekeičiančia teismo atlikto įrodymų vertinimo. D. M. tvirtinimas, kad įvykio vietoje buvusiame automobilyje rasti jo biologiniai pėdsakai palikti tik dėl atsitiktinumo, buvo pagrįstai paneigtas šioje byloje patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma. Atsakant į apelianto argumentą, kad procese nebuvo imtasi jokių veiksmų išsiaiškinti jo nurodytą K., pažymėtina tai, kad, nepaneigiant nekaltumo prezumpcijos principo, reiškiančio, kad kaltinamas asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo, pats D. M. nenurodė jokių duomenų apie asmenį, jo įvardintą kaip pažįstamą K., kas būtų leidę patikrinti jo versijų tikrumą ir objektyvumą.

24. Įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas. Pažymėtina ir tai, kad pagrindo vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (kai visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

25. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-85-976/2018).

26. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. M. bausmė paskirta baudžiamojo įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistajam paskirta bausmė – bauda nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo, be to, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.

27. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.