Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-608-243/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-02
Bylos Nr.: I-608-243/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00622-2010-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas: T. Ž.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos

Administracinė byla Nr. I-608-243/2011Proceso Nr. 3-63-3-00622-2010-8

Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Lietuvos advokatūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V. M. ir K. K. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-153-10 panaikinimo, 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei baudos paskyrimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. Ž. skundu, paduotu teismui 2010-08-16, ir patikslintu skundu, paduotu 2010-10-05, prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-153-10, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-30 sprendimą Nr. 191-149-A/09, priteisti 100 000 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas ir paskirti baudą Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, nepagrįstą antrinės teisinės pagalbos nutraukimą bei padarytą žalą (t. 1, b.l. 3-6, 198-202).

Pareiškėja nurodo, jog jai pagal 2009-01-28 prašymą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-30 Tarnybos sprendimu Nr. 191-149-A/2009 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskirtas advokatas V. M. Tarnybos 2009-03-16 sprendimu Nr. 531-149/E/09 jai suteikta teisinė pagalba minėtoje byloje apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Advokato V. M. prašymu Tarnyba 2010-04-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-49-10 pakeitė jai paskirtą advokatą ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą K. K. Nurodo, jog prašė pakeisti advokatą kitu, tačiau jos prašymai nebuvo tenkinami, o ginčijamu 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-153-10 Tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjos teigimu, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis jos teisę turėti tinkamą advokatą ir pačiai jį pasirinkti. Nurodo, jog Tarnybos direktorius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir iš šių jo veiksmų kildina turtinės ir neturtinės žalos padarymą. Pareiškėja argumentuoja, jog gavusi 2010-06-07 įspėjimą Nr. (1.7)-SR-196, kuriuo nurodyta pateikti naują metinę pajamų ir turto deklaraciją iki 2010-07-21, ją pateikė 2010-07-07, tačiau 2010-07-08 buvo priimtas sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-153-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas argumentuojant, jog ji sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtą ir pajamas. Pareiškėjos teigimu, jos turtas ir pajamos atitiko galiojančius reikalavimus antrinei teisinei pagalbai gauti. Argumentuoja, jog šią aplinkybę įrodo Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurią užpildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė N. B., kuri, jos teigimu, ir turėtų atsakyti už duomenų tikslumą ir patikrinimą. Nesutinka su nustatyta jos turimo turto verte, nes nebuvo su ja supažindinta, jai nebuvo sudaryta galimybė ją ginčyti ir šiuo pagrindu nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas (t. 1, b.l. 8-20, 178-190).

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimais pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pagal pareiškėjos 2009-01-28 prašymą suteikė jai antrinę teisinę pagalbą apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes pareiškėjos turto ir pajamų lygis pagal pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-03 atitiko antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Nurodo, jog 2009-03-09 gavo naują pareiškėjos turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28, pagal kurią jos turtas ir pajamos atitiko pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai teikti, todėl 2009-03-17 sprendimu Nr. 531-149-E/09 pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą apmokant 100 procentų jos teikimo išlaidų. Teigia, jog 2010-02-10 gavo naują pareiškėjos turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, kurioje deklaruotas butas 150 000 Lt vertės ir 6980 Lt metinės pajamos. Pagal šiuos duomenis pareiškėjos turto ir pajamų lygis taip pat atitiko pirmąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Nurodo, jog 2010-04-08, 2010-05-10, 2010-06-07 bei 2010-06-22 kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą bei Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama pateikti informaciją apie pareiškėjos deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą. Pažymi, jog 2010-06-01 gavo VĮ Registrų centro duomenis apie T. Ž. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: butą, žemės sklypą bei garažą, esančius Klaipėdos mieste, kurių bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460 Lt ir nustatė, jog pareiškėja deklaracijoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 nedeklaravo savo turimo buto ir garažo. Nurodo, jog 2010-06-07 raštu Nr. (1.7)-SR-1962 įspėjo pareiškėją dėl neteisingai deklaruoto turto ir pasiūlė iki 2010-07-21 pateikti naują turto deklaraciją, tinkamai deklaruoti savo turtą ir pajamas bei nurodė, kad nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas ir išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovės teigimu, pagal VĮ Registrų centro 2010-06-16 duomenis T. Ž. turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2009 m. sausio 12 d. buvo 619 154 Lt: buto – 179 000 Lt, žemės sklypo – 429 654 Lt, garažo – 10 500 Lt. Pažymi, jog 2009-01-30 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vidutinė rinkos vertė viršijo antrąjį turto lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Be to, 2010-07-01 gavo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, jog T. Ž. turto deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius (nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28, nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31) nurodyti duomenys, yra neteisingi, t.y. nedeklaruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o 2008-01-01 – 2008-12-31 ataskaitiniu laikotarpiu su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt (turto deklaracijoje nurodyta tik 14 130 Lt), ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt (turto deklaracijoje nurodyta tik 1 836 Lt). Nurodo, jog 2010-07-07 pareiškėja pateikė turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-07-07 iki 2010-06-30, kurioje deklaravo nekilnojamąjį turtą už 75 000 Lt: butą už 60 000 Lt, garažą už 5 000 Lt ir žemės sklypą už 10 000 Lt, bei 5 367 Lt metines pajamas. Argumentuoja, jog įvertinus nustatytas aplinkybes, 2010-07-08 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, ir įpareigojo pareiškėją atlyginti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 240 Lt. Teigia, jog pareiškėjos neteisingų duomenų apie turtą teikimo tęstinumas bei šių neteisingų duomenų tiesioginė įtaka pareiškėjos materialinių teisių atsiradimui nesant teisėto pagrindo, įrodo pareiškėją piktnaudžiavus valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymi, jog 2010-08-02 gavo VĮ Registrų centras duomenis, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto (buto, žemės sklypo ir garažo) vidutinė rinkos vertė 2009 m. kovo 5 d. buvo 650 000 Lt, t.y. pagal turto ir pajamų lygį ji neturėjo teisės į antrinę teisinę pagalbą, nors 2009-03-16 sprendimu Nr. 108-57-A/09 iš 50 procentų į 100 procentų buvo pakeistos valstybės apmokamos išlaidos antrinei teisinei pagalbai pagal pareiškėjos pateiktą deklaraciją. Prašo atmesti pareiškėjos reikalavimą priteisti 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį ji nurodo, kaip negautas pajamas civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nes nėra priežastinio ryšio tarp Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ar valstybės ir pareiškėjai T. Ž. dėl galimai neteisėto atleidimo iš darbo padarytos turtinės žalos. Prašo netenkinti reikalavimo priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes reikalavimas nepagrįstas. Dėl baudos skyrimo Tarnybos direktoriui argumentuoja, jog jis skundžiamo akto priėmimo procedūrose veikė teisėtai ir pagrįstai (t.1, b.l. 57-65; t. 2, b.l. 28-36).

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 patvirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, jog Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo). Pažymi, jog Tarnyba iš valstybės institucijų gautų duomenų pagrįstai nustatė, kad pareiškėja T. Ž. sąmoningai neišsamiai deklaravo savo turtą ir nuslėpė, jog jos turimo turto vertė viršija turto lygį teisinei pagalbai gauti, todėl Tarnyba pagrįstai vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Pareiškėjos teiginius dėl turto vertės vertina kaip subjektyvius ir nepagrįstus. Dėl pareiškėjos prašomos žalos atlyginimo nurodo, jog Tarnybos veiksmai nebuvo neteisėti, pareiškėja nepateikė įrodymų žalos faktui ir dydžiui pagrįsti, todėl civilinė atsakomybė negali kilti (t. 2, b.l. 67-69).

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktoje informacijoje pareiškėjai priklausantys nekilnojamieji daiktai buvo įvertinti masinio vertinimo būdu teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu nustatytos jų vidutinės rinkos vertės. Pažymi, jog pareiškėja nesidomėjo ir nesinaudojo jai įstatymų nustatyta teise pakeisti ar patikslinti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes, todėl kelia nepagrįstus argumentus, kad vertės nustatytos jai nežinant ir siekiant jai užkirsti teisinės pagalbos galimybę (t. 2, b.l. 38-41, t. 3, b.l. 29).

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro teritorinės tvarkymo įstaigos. Pažymi, jog pagal registro duomenis pareiškėjos 2008 m. draudžiamųjų pajamų suma buvo 24 634,23 Lt (darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudaro 17 345,28 Lt bei ligos ir motinystės pašalpų suma sudaro 7 288,95 Lt). Teigia, jog skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėja deklaravo pajamas, kurios sudaro 15 966 Lt, tačiau turėjo deklaruoti – 23 578,82 Lt. Dėl pareiškėjos prašomos priteisti žalos argumentuoja, jog pareiškėja nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ar neveikimą, sąlygojusius neturtinės žalos atsiradimą, atliko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (t. 2, b.l. 71-73).

Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu pareiškėjos skundus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ar jos darbuotojai veikė (neveikė) neteisėtai. Nurodo, jog priimdama iš pareiškėjos pateiktas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsniu priskirtas funkcijas ir vadovaudamasi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi pareiškėjai grąžino deklaracijų antrus egzempliorius su žyma, kad deklaracijos yra pateiktos. Teigia, jog šiais veiksmais pareiškėjai jokios žalos nepadarė ir padaryti negalėjo. Pažymi, jog mokesčių administratorius neatsako už deklaracijos duomenų teisingumą , nes už duomenų teisingumą atsako deklarantas (t. 2, b.l. 43-47).

Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepimu prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog Lietuvos advokatūros paskirtis yra ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę advokatų profesinės veiklos srityje ir neturi įgalinimų skiriant ar nutraukiant antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei skiriant konkrečius šią pagalbą teiksiančius advokatus. Pažymi, jog administraciniams teismams nėra priskirta nagrinėti skundus dėl Lietuvos advokatūros valdymo organų priimtų sprendimų ar jų nepriėmimo (t. 2, b.l. 74-76).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu siūlo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais padaryta žala valstybei ir pareiškėja privalo ją atlyginti. Pažymi, jog pareiškėjos teiginiai dėl nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos teikimo atstovaujant jos interesus yra nepagrįsti, dėl jo kaltės (neatvykimo) nebuvo atidėtas nei vienas teismo posėdis, visi būtini procesiniai dokumentai buvo paruošti tinkamai ir laiku, o civilinėse bylose, kuriose jis atstovavo pareiškėjai, reikalavimai iš esmės buvo tenkinami (t.1, b.l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai T. Ž. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos, suteiktos Tarnybos 2009-01-30 sprendimu Nr. 191-149-A/09, teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Tokia sąlyga kyla iš Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principų. Tarnyba turi pareigą užtikrinti, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų teikiama ekonomiškai, t.y. priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisingai nustatyti asmens priskyrimą atitinkamam turto ir pajamų lygiui bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės apmokamų išlaidų dalį procentais (50 arba 100 procentų). Pagal Įstatymo nuostatas pareiškėjas privalo įrodyti, kad turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2009-01-28 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai padavė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008 dėl jos atleidimo iš darbo, neišmokėtos kompensacijos, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kt. (t. 1, b.l. 66-70). Su prašymu pareiškėja pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (t. 1, b.l. 87-91). Klaipėdos tarnyba 2009-01-30 sprendimu Nr. 191-149-A/09 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskyrė advokatą V. M. (t. 1, b.l. 92). Pareiškėja 2009-03-09 Tarnybai pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2008-03-31 iki 2009-02-28, pagal kurios duomenis ir vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi, Tarnyba nustatė kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, t.y. 2009-03-17 sprendimu Nr. 531-149-E/09 nuo 2009-03-09 pareiškėjai suteikė antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 94-97, 98). Pareiškėjai paskirto advokato V. M. prašymu Tarnyba 2010-04-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-48-10 pakeitė advokatą ir paskyrė advokatą K. K. (t. 1, b.l. 105-106, 108-109). 2010-06-02 sprendimu Nr. (1.7.) SR-1914 ir 2010-06-16 sprendimu Nr. (1.7.) SR-2103 Tarnyba nepatenkino pareiškėjos prašymų dėl advokato K. K. pakeitimo (t. 1, b.l. 114, 116), o 2010-07-08 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-153-10, kuriuo pareiškėjai nutraukė teikiamą antrinę teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 153-159). Sprendime nurodyti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo teisiniai pagrindai – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai (t. 1, b.l. 153-158). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, o minėto straipsnio 1 dalies 6 punktas numato antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais. Iš šių teisės normų turinio matyti, jog jose įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nustačius nurodytus pagrindus. Kiekviena iš aplinkybių, numatančių antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindą, yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamą teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, ginčijamame sprendime Klaipėdos tarnyba teisingai konstatavo, jog pareiškėja T. Ž. sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie turtą bei pajamas ir tokiu būdu piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, pažeidė pagrindinius jos principus ir paskirtį.

Pareiškėjos teisė gauti antrinę teisinę pagalbą įrodoma metine gyventojų (šeimos) turto deklaracija. Deklaravimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 1 dalies 21 punkto bei 7 straipsnio 2 dalies nuostatas gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo deklaruoti turtą. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog privalomas deklaruoti turtas yra nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, kurio privaloma teisinė registracija, turimos piniginės lėšos, pasiskolintos ir negrąžintos piniginės lėšos, paskolintos ir nesusigrąžintos piniginės lėšos, meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, taip pat ir gautos pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-02-09 įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkte nurodyta, jog Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį buvo paduoti prašymai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Taisyklių 9.1 punktas numato, kad turto deklaracijoje turi būti nurodomas ataskaitinių metų pabaigoje (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) turėtas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, o taip pat Taisyklių 9.2-9.7 įvardijamas turtas, kuris nurodomas deklaracijos FR0001T priede (Taisyklių 14.1.1 punktas). Taisyklių III skyriuje „FR0001T priedo užpildymas” (Taisyklių 15 punktas) nurodyta, kad deklaracijos FR0001T priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. Taisyklių 15.1. punkte paaiškinama, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnį, privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y. daiktai, kurie pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimtį, yra:1) žemės sklypai, 2) statiniai, 3) butai daugiabučiuose namuose, 4) patalpos. Taisyklių 150 punktas nustato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą bei piniginę socialinę paramą pageidaujančių gauti gyventojų šeimų nariai (nurodyti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje), apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iš jų per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos žyma, kad deklaracija pateikta, grąžinamas gyventojui. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Taisyklių 156.1 punkte numatyta, jog užpildytą deklaraciją turi pasirašyti turtą deklaruojantis gyventojas.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja T. Ž. Klaipėdos tarnybai 2009-01-28 pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su 2009-01-12 mokesčių administratoriaus spaudu apie jos pateikimą (t. 1, b.l. 87-91). Deklaracijoje pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 100 000 litų, ir gavo 15 966 Lt pajamų (deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai). Deklaracijos priede FR0001T „Privalomas registruoti turtas“ pareiškėja nurodė turimą nekilnojamąjį turtą – butą daugiabučiame name (t. 1, b.l. 89). Klaipėdos tarnyba 2009-01-30 sprendimu Nr. 191-149-A/09 šios deklaracijos duomenis įvertino kaip suteikiančius pareiškėjai teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nes pagal pateiktą deklaraciją pareiškėjos turtas ir pajamos atitiko antrąjį asmens turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti, apmokant 50 procentų jos išlaidų (t.1, b.l. 92). Pareiškėjai 2009-03-09 pateikus naują Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje pareiškėja deklaravo turtą (butą) 150 000 Lt vertės bei 8 488 Lt metines pajamas, Tarnyba 2009-03-17 sprendimu Nr. 531-149-E/09 nustatė pareiškėjai pirmąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti, t.y. valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b.l. 94-97, 98). Pareiškėja 2010-02-10 Klaipėdos tarnybai pateikė deklaraciją už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, kurioje deklaravo 150 000 Lt vertės butą ir 6 980 Lt metines pajamas (t. 1, b.l. 100-103). Klaipėdos tarnybai kilo abejonės dėl pareiškėjos turtinės padėties ir jos teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi, 2010-04-08 raštu Nr. (1.22)-SR-1149, 2010-05-10 raštu Nr. (1.7.)-SR-1583, 2010-06-07 raštu Nr. (1.22.)-SR-1963 bei 2010-06-22 raštu Nr. (1.22.)-SR-2226 kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjos T. Ž. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei jo vertę, o 2010-06-07 raštu Nr. (1.22.)-SR-1964 – į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją prašydama patikrinti pareiškėjos T. Ž. pateiktose deklaracijose nurodytų duomenų apie turtą ir pajamas teisingumą (t. 1, b.l. 117, 118, 126, 135, 137). VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas pateikė duomenis, jog pareiškėjos vardu nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypas, adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė 4 824 Lt, žemės sklypo vertė 3 015 Lt, vidutinė rinkos vertė 274 000 Lt, įrašas apie nuosavybės teisę galioja nuo 1998 m. sausio 28 d. (t. 1, b.l. 129-130); butas, adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 96 600 Lt, įrašas apie nuosavybę galioja nuo 1992 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b.l.131-132); negyvenamoji patalpa – garažas, adresu Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 7 860 Lt, įrašas apie nuosavybę galioja nuo 1996 m. balandžio 2 (t. 1, b.l. 133-134). VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2010-06-11 raštu Nr. (4.6.11.)-RA-3168 nurodė, jog žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, paskaičiuota 2009-01-12 buvo 429 654 Lt, o 2010-06-09 raštu Nr. (4.7.16.)-KR-130 nurodyta buto vidutinė rinkos vertė 2009-01-12 buvo 179 000 Lt, garažo – 10 500 Lt (t. 1, b.l. 127, 128). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-06-23 raštu Nr.(18.32) L2-5181 nurodytais duomenimis, pareiškėja, pateikdama Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28 ir nuo 2009-02-01 iki 2010-03-31, nedeklaravo turimo žemės sklypo ir garažo bei laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 deklaracijoje neteisingai deklaravo su darbo santykiais susijusias pajamas ir ligos bei motinystės pašalpas, t.y. nurodė 14 130 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 1836 Lt ligos ir motinystės pašalpas, nors juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt (t. 1, b.l. 136). Tarnyba nustatė, jog pareiškėja 2009-01-12, 2009-03-05, 2010-02-10 pateiktose Metinėse gyventojo turto deklaracijose nenurodė nuosavybės teise turimų nekilnojamųjų daiktų: garažo ir žemės sklypo ir visų gautų pajamų. Teismas sutinka su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vertinimu, jog pareiškėja T. Ž., nedeklaruodama dviejų nekilnojamojo turto objektų, priklausančių jai ne vienerius metus (garažas nuo 1996 m., žemės sklypas nuo 1998 m.), kurie negali būti pripažįstami menkaverčiais tiek masto, tiek vertės požiūriu, bei nedeklaruodama visų gautų pajamų sąmoningai (tyčia) 2009-01-12 Tarnybai pateiktoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas. Ginčijamame sprendime teisingai konstatuota, jog pareiškėjai tinkamai deklaravus turtą ir pajamas ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, vadovaujantis Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jai nebūtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes kreipimosi metu pareiškėjos turtinė padėtis neatitiko nei lygio valstybės garantuojamai teisei pagalbai gauti. Teismo vertinimu, T. Ž. veiksmai vertintini, kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalbai ir tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą nutraukti jai teisinės pagalbos teikimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Pareiškėjos skundo argumentas, jog gavusi Klaipėdos tarnybos 2010-06-07 įspėjimą Nr. (1.7.)-SR-1962, pateikė deklaraciją, kurioje deklaravo butą, garažą ir žemės sklypą, pripažintinas nepagrįstu, nes tiek iš Tarnybos atsiliepimo, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-07-07 Tarnybai pateikta deklaracija negali būti vertinama kaip deklaracijos patikslinimas Taisyklių 151-155 punktuose nustatyta tvarka ( t.1, b.l 125, t. 2, b.l. 160-163). Pareiškėja 2010-07-07 Tarnybai pateikė kito laikotarpio (nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30) deklaraciją, pažymėdama, jog teikiama pirminė deklaracija ir nurodydama turimą 75 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą (butas 60 000 Lt, garažas 5 000 Lt, žemės sklypas 10 000 Lt) bei 5 367 Lt metines pajamas. Pripažintinas taip pat nepagrįstu pareiškėjos argumentas, jog deklaracijas pildė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, todėl ji nėra atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą. Mokesčių administratoriaus spaudas tik patvirtina, jog deklaracija yra pateikta, o deklaracijos duomenų tikrinimas yra visiškai kita, mokesčių administratoriaus atliekama procedūra. Minėta, jog pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymas 9 straipsnio nuostatas už deklaracijose esančių duomenų teisingumą yra atsakinga deklarantė, t.y. pati pareiškėja. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog VĮ Registrų centras nustatyta jos turto vertė neatitinka realių kainų, jai nebuvo pranešta apie keičiamą turto vertę, nesudarytos galimybės ją pakeisti ar ginčyti. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas apibrėžia nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės bei nekilnojamojo turto masinio vertinimo sąvokas. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tai tą pačią pagrindinę tikslinę paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu, panaudojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – procesas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita, o kiekvieno turto vieneto ataskaita nerengiama. Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis. Pagal jas nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatomos dviem būdais – lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) ir naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) arba atkuriamosios vertės (kaštų). Lyginamosios vertės metodu, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, nustatoma Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, t.y. gyvenamosios, sodų ir garažų (išskyrus pramoninius) paskirties nekilnojamojo turto vertė. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas Tarnybai pateikė duomenis apie pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta naudojantis žemės verčių žemėlapių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, informacija. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių nuostatos įtvirtina kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisę neatlygintinai sužinoti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto mokestinę vertę Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tvarkančios įmonės interneto tinklalapyje, taip pat asmenims suteikta galimybė per viešuosius svarstymus pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl sudarytų nekilnojamojo turto verčių žemėlapių. Duomenų, kad pareiškėja pasinaudojo šiomis teisėmis byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinus nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog ginčijamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendimas Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai T.Ž., yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turtinės 100 000 Lt žalos atlyginimą bei iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Lietuvos advokatūros solidariai priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos teigimu, 100 000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo ji reikalavo civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos tarnybai priėmus ginčijamą sprendimą buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Klaipėdos tarnyba, atlikdama pareiškėjos nurodytus veiksmus, iš kurių kildinama žala, t.y. priimdama ginčijamą sprendimą, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. jos priimtas aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesant viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėjamos ir konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atžvilgiu.

Pareiškėjos argumentai dėl kitų atsakovų, jos teigimu, neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat pripažintini nepagrįstais. Pareiškėja skunde nenurodė, kokius konkrečius veiksmus, sąlygojusius neturtinės žalos atsiradimą, atliko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 9.2 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro teritorinė tvarkymo įstaiga. Pagal minėtų nuostatų 20-21 punktų nuostatas registre tvarkomi apdraustųjų specifiniai duomenys, tame tarpe ir draudžiamųjų pajamų sumos, paskirtos pašalpos dydžiai. Remdamasis šiais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos tarnybai teikė informaciją apie pareiškėjos draudžiamųjų pajamų sumas bei ligos ir motinystės pašalpas, todėl nėra pagrindo tokius veiksmus pripažinti neteisėtais. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama deklaracijas iš pareiškėjos, vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnyje numatytas funkcijas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjai grąžino deklaracijų antrus egzempliorius su žymomis, kad deklaracijos mokesčių administratoriui yra pateiktos. Įstatymais nustatyta, jog už deklaracijose esančių duomenų teisingumą yra atsakinga pati pareiškėja (Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas Gyventojų turto deklaravimo įstatymas 9 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo atsakomybė taip pat negali kilti, nes nenustatyti jo neteisėti veiksmai vertinant pareiškėjos nekilnojamąjį turtą. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos teiginys ir dėl Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje yra išvardintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, savarankiškai priimančios sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (9 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų pakeisti, panaikinti ar kitaip įtakoti tarnybų priimamų sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo). Pareiškėja neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo jai paskirtų teikti antrinę teisinę pagalbą advokatų atstovavimo, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė konkrečių įrodymų. Pareiškėjos teiginiai vertintini kaip subjektyvi jos pačios nuomonė. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, jog skundžiami atsakovų veiksmai yra teisėti, todėl civilinė atsakomybė negali kilti. Pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta teisės norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Sprendimu nenustačius, kad dėl Klaipėdos tarnybos ir kitų atsakovų aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė turtinę ar neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Lietuvos Respublikos ABTĮ 84 straipsnyje numatyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudas tik už teismo reikalavimų pateikti atsiliepimus, dokumentus ar kitą medžiagą nevykdymą bei už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą. Prašymas paskirti baudą Klaipėdos tarnybos direktoriui pareiškėjos nurodytais argumentais nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl baudos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui paskyrimo už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos T. Ž. skundą ir patikslintą skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-153-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo ir dėl 100 000 Lt turtinės, 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei baudos paskyrimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui,

nepatenkinti pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas