Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2023-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį bauda 200 MGL (10 000 Eur), bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, turėdamas pareigą pagal (duomenys neskelbtini)Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-08-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, t. y. laikotarpiu nuo 2020-08-12 iki 2023-07-31 mokėti po 250 Eur ir nuo 2023-08-01 po 337 eurų kas mėnesį, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą ir pareigą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, būdamas darbingas, laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-11-27 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2022-09-29 iki 2024-04-17 dirbdamas Švedijoje ir laikotarpiu nuo 2024-07-23 iki šiol vykdydamas veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokų vaiko išlaikymui nemokėjo ar mokėjo ne pilnomis įmokomis, t. y. laikotarpiu nuo 2020-08-12 iki 2021-04-30, nuo 2021-06-01 iki 2022-08-31, nuo 2023-04-01 iki 2023-05-31, nuo 2023-07-01 iki 2023-07-31, nuo 2024-01-01 iki 2024-03-31, nuo 2024-05-01 iki 2024-07-31, nuo 2024-09-01 iki 2024-11-30, nuo 2025-02-01 iki 2025-02-28 visai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, o laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2021-05-31, 2022-09-01 iki 2023-03-31, nuo 2023-06-01 iki 2023-06-30, nuo 2023-08-01 iki 2023-12-31, nuo 2024-04-01 iki 2024-04-30, nuo 2024-08-01 iki 2024-08-31, nuo 2024-12-01 iki 2025-01-31, nuo 2025-03-01 iki 2025-04-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, mokėdamas nepilnas įmokas. Tokiu būdu E. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką bei mokėti lėšas vaiko išlaikymui.

Kaltinamasis E. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 metais išsiskyrė su R. V., nuo 2019 metų liepos mėnesio jie kartu jau negyveno, jis išsikraustė. Tuo metu jis jau dirbo Švedijoje, bet grįžinėjo į Lietuvą. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu jo nepilnametei dukrai E. V. buvo priteistas išlaikymas jis sužinojo, kai dirbo Švedijoje ir iš jo darbovietės jam pradėjo nuskaitinėti Švedijos antstoliai. Nuo teismo įsakymo dienos jis išlaikymo vaikui tikrai nemokėjo. Tačiau nuo 2022 metų jam Švedijos antstoliai visą laikotarpį, t. y. nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio iki 2024 m. liepos 3 dienos nuskaičiuodavo nuo atlyginimo vaiko išlaikymą. Atsimena, kad kai gimė sūnus M., t. y. nuo 2023 metų kovo mėnesio iki gegužės mėnesio jis nedirbo dėl privalomų tėvo atostogų, todėl galimai tuo laikotarpiu ir nebuvo daromos Švedijos antstolių išskaitos. O 2024 metais sausio-kovo mėnesį Švedijoje nebuvo darbo, todėl Švedijos antstoliai ir nesumokėjo tuo laikotarpiu išlaikymui skirtų lėšų R. V. tuo laikotarpiu. Kai 2024 metais liepos 3 dieną jis grįžo į Lietuvą, pradėjo galvoti apie kitą verslą ir nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio atidarė MB „(duomenys neskelbtini)“. Po įmonės atidarymo pirmą laiką pajamos buvo mažos, todėl tik 2024 m. gruodžio mėnesį finansinė situacija šiek tiek pagerėjo. Tačiau nuo 2024 m. jis pačiai E. į rankas davė grynais pinigais ir po 20, 50, 100 eurų, kai dukra svečiavosi jo namuose. 2025 m. sausį davė 20 eurų; 2025 m. kovo mėnesį sumokėjo R. V. du kartus po 50 eurų. Šiuos mokėjimus atliko per „Perlo“ terminalą. Šiuo metu jo asmenine banko sąskaita, atidaryta AB „Šiaulių banke“, jis negali naudotis, kadangi turi antstolių. Turi tik įmonės sąskaitą AB „Šiaulių banke“. Patikslina, kad su įtarime nurodyta įsiskolinimo suma jis sutinka, mano, kad ji gali būti tokio dydžio. Tačiau šiuo metu visos įsiskolinimo sumos jis neturi galimybės sumokėti. Jis sutinka kiekvieną mėnesį mokėti jam priteistą vaiko išlaikymo sumą bei dengti susidariusi įsiskolinimą pagal galimybes. Galėtų dengti susidariusi įsiskolinimą dalimis, kai pagerės finansine situacija. Jeigu būtų galimybė užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutinka (2 t., b. l. 23-26). Papildomai apklausiamas parodė, kad apie priimtą teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo ir priteistas sumas jis žinojo, tačiau kadangi sukūrė kitą šeimą, pajamos buvo nedidelės, todėl įmokas mokėjo pagal galimybes. Esant galimybei prašo jam skirti laisvės apribojimą (2 t., b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš 2024-12-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gauto R. V. pareiškimo matyti, kad nuo 2018 m. buvęs sutuoktinis E. V. nemoka jų abiejų vaikui teismo priteistų vaiko išlaikymo pinigų. E. V. skola šiuo metu siekia 15 000 Eur. E. V. mokėjo vaiko išlaikymo pinigus tik 2 - 3 mėn., vėliau išvyko į Švediją, vaiko išlaikymo pinigų nebemokėjo. Dėl vengimo išlaikyti vaiką kreipėsi į „Sodrą“ ir į antstolius, tačiau jie nemato jokio jo turto. E. V. nurodo, kad vaiko išlaikymo pinigų nemokės, nes pats turi išlaikyt kitus savo vaikus ir šeimą (1 t., b. l. 1-10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. V. parodė, kad su E. V. oficialiai išsiskyrė 2015-11-23. Tačiau po to dar gyveno kartu ir 2017-03-02 susilaukė dukros E. V.. Kartu dar gyveno galimai iki 2018 m. vasario mėn., tačiau kai mirė jo mama N. V. (duomenys neskelbtini), jie jau kartu nebegyveno. Visą laiką kol gyveno kartu, E. V. dirbo Švedijoje, išvažiuodavo 1,5 mėn., grįždavo namo 2 savaitėms. E. V. naudojosi jos SEB banko kortele galimai nuo 2017 m. liepos mėnesio, ji žinojo, kad jis naudoja jos banko kortelę ir ją naudoja savo reikmėms. Kadangi E. savo vardu atidarytų banko sąskaitų neturėjo dėl antstolių, jis naudojosi ir savo mamos N. V. kortele, kol ši gyveno su jais. Jos banko kortele E. naudojosi tol, kol neatidarė savo vardu banko sąskaitą, sumokėjęs antstoliui A. S. apie 5 000 eurų skolą. Tai galėjo būti 2020 metais. Ji pradėjo E. sakyti, kad atsidarytų savo vardu sąskaitą, kadangi jis į jos SEB banko ir kitą AB „Swedbank“ sąskaitą pervedinėjo dideles pinigų sumas, kurių „atsiradimo“ ji negalėjo paaiškinti banko darbuotojai ir jai nebeleido naudotis sąskaita ir uždarė AB „Swedbank“ banko sąskaitą. E. V. naudodamasis jos SEB banko sąskaita pervesdavo į sąskaitą dideles sumas, kurias po to grynindavo panaudodamas jos kortelę bankomatuose. Pervedęs pinigus į jos sąskaitą, iš karto tą pačią dieną tuos pinigus išgrynindavo. Dėl to E. V. buvo pradėtas tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Kai E. atidavė jai banko kortelę, visos įplaukos didelėmis sumomis pasibaigė. Nuo 2020 metų sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. ji nuo E. V. gaudavo į savo sąskaitą išlaikymą vaikui po 250 eurų su prierašu „alimentai“. Po to jis nustojo mokėti vaiko išlaikymą, todėl ji kreipėsi į „Sodrą“ dėl vaiko išlaikymo ir nurodė, kad jis dirba Švedijoje. Netrukus ji iš „Sodros“ pradėjo gauti po 99 eurus (šiuo metu ta išmoka yra šiek tiek padidėjusi, t. y. 126 eurus), ir ją gauna iki šiol. Kai „Sodra“ kreipėsi į Skandinavus, kur dirbo E., tai jai dar pradėjo mokėti ir iš jo darbovietės, gaudavo nuo 89 eurų iki 138 eurų. Mokėjo galimai apie pusę metų, nes po to jis pabėgo iš Švedijos ir grįžo į Lietuvą. Visus šiuos išrašus yra pateikusi „Sodrai“, tuos duomenis teikia „Sodrai“ kas 6 mėnesius. 2021-05-14 ji kreipėsi į antstolę B. T. dėl vaiko išlaikymo. Antstolei patikrinus E. V. sąskaitas, nuo jo buvo nurašyta 1333,47 eurų ir pervesta jai. Bet po to vykdymas buvo nutrauktas, kadangi paaiškėjo, jog E. V. dirba užsienyje ir antstolė nutraukė bylos vykdymą. Iš užsienio dirbančio E. V. ji gaudavo išmokas laikotarpiu nuo 2022 metų rugsėjo iki 2024 metų rugpjūčio mėnesio. Po to 2024-12-06 iš E. V. gavo pavedimą 50 eurų ir 2025-01-30 gavo 20 eurų. Daugiau jokių pajamų nebuvo iš E. V. gavusi (1 t., b.l. 69-72).

Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-13 įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. buvo priteista mokėti išlaikymą dukrai E. V. po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 metų rugpjūčio 12 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (1 t., b. l. 59-60).

Iš 2025-02-03 antstolės B. T. pranešimo Nr. S-25-5-4367 nustatyta, kad nuo 2023-08-01 fiksuotas mokėjimas vaiko išlaikymui yra 337,00 Eur. Taip pat pranešime nurodyta, kad nustačius, jog skolininkas E. V. dirba Švedijoje bei išlaikymas išskaičiuojamas iš Švedijoje gaunamo darbo užmokesčio bei vykdo išieškojimą Švedijos antstoliai, vadovaujantis LR CPK 631 str. 9 p. (nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ir pajamų) vykdomoji byla Nr. 0005/20/02011 buvo užbaigta 2023 m. rugsėjo 12 d. ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai R. V.. Vykdomoji byla yra užbaigta 2023-09-12, todėl neturi duomenų apie gautą bei sumokėtą įsiskolinimą nuo šio laiko (1 t., b. l. 159-160).

Iš 2025-04-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pranešimo Nr. 2025-R21-I-902978 matyti, kad vaikų išlaikymo išmoka už E. V. paskirta ir mokama laikotarpiais nuo 2020-12-01 iki 2024- 07-31 ir nuo 2024-10-01 iki dabar. Informacijos dėl mokėto išlaikymo iš Švedijos pateikti neturi galimybės, kadangi mokėjimai yra atliekami tiesiogiai pareiškėjai į jos nurodytą banko sąskaitą, todėl informaciją apie gautus mokėjimus iš Švedijos gali pateikti tik pati pareiškėja. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025-04-01 duomenimis, E. V., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, draudėjo kodas 3551533, valstybės biudžetui skolingas 4509,35 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Už vaiką E. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-01-21 iki 2025-03-21, likęs įsiskolinimas už išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas yra 4086,90 Eur (1 t., b. l. 149-154).

Duomenų apie asmenį SODROS DB išrašas patvirtina, kad E. V. laikotarpiu nuo 2017-12-11 iki 2020-11-27, nuo 2020-06-01 iki 2020-09-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024-07-23 iki šiol vykdo veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 183-184).

Tarnybinis pranešimas dėl gautos nukentėjusiosios R. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2025-01-21 analizės, kuriame nurodyti kada ir kokios sumos buvo pervedamos į jos sąskaitą. Atliktos analizės pagrindu nustatyti laikotarpiai, kuriais nebuvo vykdoma pareiga išlaikyti vaiką (1 t., b. l. 126-129).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-511/2021).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. V. turėdamas pareigą pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-08-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, t. y. laikotarpiu nuo 2020-08-12 iki 2023-07-31 mokėti po 250 Eur ir nuo 2023-08-01 po 337 eurų kas mėnesį, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą ir pareigą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, būdamas darbingas, laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-11-27 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2022-09-29 iki 2024-04-17 dirbdamas Švedijoje ir laikotarpiu nuo 2024-07-23 iki šiol vykdydamas veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių įmokų vaiko išlaikymui nemokėjo ar mokėjo ne pilnomis įmokomis, t. y. laikotarpiu nuo 2020-08-12 iki 2021-04-30, nuo 2021-06-01 iki 2022-08-31, nuo 2023-04-01 iki 2023-05-31, nuo 2023-07-01 iki 2023-07-31, nuo 2024-01-01 iki 2024-03-31, nuo 2024-05-01 iki 2024-07-31, nuo 2024-09-01 iki 2024-11-30, nuo 2025-02-01 iki 2025-02-28 visai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, o laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2021-05-31, 2022-09-01 iki 2023-03-31, nuo 2023-06-01 iki 2023-06-30, nuo 2023-08-01 iki 2023-12-31, nuo 2024-04-01 iki 2024-04-30, nuo 2024-08-01 iki 2024-08-31, nuo 2024-12-01 iki 2025-01-31, nuo 2025-03-01 iki 2025-04-30 šią pareigą vykdė tik iš dalies, mokėdamas nepilnas įmokas.

Kaltinamojo kaltę patvirtina paties E. V. parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios R. V. parodymai, antstolės B. T. pranešimai ir kt. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai.

Taigi, kaltinamasis E. V., būdamas darbingas ir sveikas, sąmoningai nemokėjo priteisto išlaikymo vaikui ir vengė jį išlaikyti be pateisinamų priežasčių. Ši E. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 164 straipsnį, E. V. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuoto nusikaltimo požymiai.

Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis E. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nusikalto būdamas teistu, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad E. V. baustas administracine tvarka vieną kartą, jam paskirtą baudą sumokėjo. Kaltinamasis dirba, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. E. V. kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, neviršijančią sankcijos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.) Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti galutinę bausmę - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.