Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1760-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1-1760-814/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09792-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
T. S.
Nukentėjusysis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1760-814/2020
Teismo proceso Nr.1-01-1-09792-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1;1.1.7.2.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. Š.,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorei O. G.,kaltinamajam T. S.,nukentėjusiajai L. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. kovo 7 d. apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine L. A. metu, tyčia ranka suėmė L. A. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas P. V. g. 18 namo antroje laiptinėje tyčia viena ranka suėmė L. A. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, o kitos rankos kumščiu tyčia sudavė tris smūgius L. A. į smakrą bei vieną smūgį į kairįjį skruostą ir delnu sudavė vieną smūgį į lūpas, tuo padarė nukentėjusiajai L. A. poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje ir kairio antakio srityje, paviršinę žaizdą apatinėje lūpoje ir smulkias žaizdas liežuvyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios L. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

T. S. buvo kaltinamas, kad jis 2020 m. kovo 7 d. apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas (duomenys neskelbtini)namo antroje laiptinėje atvirai, L. A. matant, pagrobė L. A. priklausantį turtą - automobilio (duomenys neskelbtini) (v/n (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį 50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. A. 50 eurų turtinę žalą.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis)

T. S. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu parodymus duoti atsisakė. Jis pripažįsta, kad su nukentėjusiąja vyko konfliktas ir kad jie susistumdė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu perskaityti T. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 90-93), kad L. A. yra jo sugyventinė, nes jie susitaikė. Iki įvykio jie taip pat gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Kartais L. gyvendavo savo buvusio vyro bute adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 7 d. su L. sutarė, kad ji grįš pas jį į butą (duomenys neskelbtini), nes L. tuo metu buvo išėjusi gyventi pas buvusį vyrą adresu (duomenys neskelbtini). Jis iki 23.00 val. namuose pralaukęs L., jos nesulaukė, bandė jai skambinti, tačiau ji atmesdavo jo telefoninius skambučius. Apie 03.00 val. jis ėjo pas savo motiną, gyv. (duomenys neskelbtini), ir netyčia prie (duomenys neskelbtini)namo pamatė atvažiuojančią L. savo automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)”. Palaukęs kol ji pasistatys savo automobilį, ir jai išlipus iš automobilio, ėjo link L.. Priėjęs prie L. pradėjo klausinėti, kur ji taip ilgai buvo, kur naktimis važinėja, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis nesusivaldė ir griebė L. už kaklo, kurį laiką ją taip laikė, po to paleido. Kai jis L. paleido, ji įėjo į (duomenys neskelbtini)- o namo antrą laiptinę, jis ėjo jai iš paskos, jie toliau tarpusavyje konfliktavo. Laiptinėje jis viena ranka vėl suėmė L. už kaklo ir ją taip laikė, o kita ranka sudavė jai smūgius į veido sritį, tik neprisimena kiek sudavė smūgių. Jis ir L. pradėjo vienas kitą tampyti už rūbų ir L. iškrito iš rankų rankinė, iš kurios pabiro jos daiktai. Jis pakėlė nuo grindų L. telefoną ,,(duomenys neskelbtini)“ ir raktelius nuo automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ ir su šiais daiktais iš laiptinės išėjo. Lauke telefone peržiūrėjęs L. susirašinėjimus, grįžo atgal ir L. telefoną grąžino, o raktelius nuo automobilio pasiliko sau. Raktelius paėmė todėl, kad nenorėjo, kad L. kur nors išvažiuotų. Po konflikto su L. nuėjo pas savo motiną, gyv. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jam skambino L., prašė grąžinti automobilio raktelius, tačiau jis neprisiminė, kur juos padėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Jis pasiūlė L. susitikti ir pasikalbėti. Apie 18.00 val. L. su vaiku ir savo buvusiu vyru atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir L. vėl kilo žodinis konfliktas, jis L. raktų nuo automobilio negrąžino. L. su savo buvusiu vyru norėjo išvažiuoti, tačiau jis neleido, laikė už automobilio durelių, bet vėliau paleido ir L. išvažiavo. Kadangi nuo L. automobilio raktelių nerado, nusprendė padaryti jai naujus automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ raktelius, nes pas jo motiną buvo likusi automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ nulūžusio raktelio geležtė, pagal kurią meistras padarė naują raktą. Apie tai pranešė L., tačiau ji su juo susitikti nenorėjo, todėl sutartą dieną atvyko L. buvęs vyras, kuriam jis perdavė automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ raktelius. Po įvykio jis L. dėl jai padarytų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo atsiprašė, jie visas įvykio aplinkybes išsiaiškino, susitaikė, ji jam daugiau jokių pretenzijų neišreiškė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. T. S. nurodė, kad perskaityti jo parodymai teisingi.

Kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje jis prisipažįsta iš dalies, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje neprisipažįsta. Kaltinamasis papildomai paaiškino, kad įvykio metu jis stumdėsi su nukentėjusiąja, vyko tarp jų konfliktas. Jis ranka suėmė nukentėjusiajai už kaklo, nestipriai suspaudė, už galvos suėmęs laikė, nes norėjo, kad ji jį išklausytų. Nukentėjusioji sklaidėsi, spyrė jam į lytinius organus. Kitą dieną jis matė nukentėjusiąją, tačiau ant jos jokių sužalojimų nematė. Abejoja, kad jis galėjo padaryti sužalojimus - poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje ir kairio antakio srityje, paviršines žaizdas apatinėje lūpoje ir smulkias žaizdas liežuvyje, nurodytus specialisto išvadoje. Kai nukentėjusioji draikėsi, galėjo jai grybštelėti, tačiau tikrai jos nemušė. Jis nukentėjusiajai rankos kumščiu nesudavė trijų smūgių į smakrą nesudavė ir vieno smūgio į kairį skruostą. Vieną smūgį delnu į lūpas galėjo suduoti. Dėl raktelio pagrobimo kaltės nepripažįsta, nes jo neėmė, raktelio neturėjo. Jis iš geros širdies, žinodamas, kad nukentėjusioji negalės užsikurti automobilio, padarė naujus raktelius pagal mašinos VIN kodą. Jis su nukentėjusiąja gyveno tris metus, remontavo ir prižiūrėjo jos automobilį. Naują raktelį padarė pagal nulūžusio raktelio geležtę. Pagal VIN kodą padarė čipą, kad prisirištų prie automobilio. Su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu 16,79 eurų sutinka. Gailisi dėl savo elgesio, kurį išprovokavo pati nukentėjusioji. Ikiteisminio tyrimo metu su pateiktais kaltinimais sutiko, pripažino kaltę, nes norėjo, kad viskas greičiau užsibaigtų.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. paaiškino, jog kaltinamąjį pažįsta, jis buvęs sugyventinis, šiuo metu neturi su kaltinamuoju jokių santykių. Su kaltinamuoju kartu negyvena nuo balandžio mėnesio. Tikslios dienos nepamena, buvo šeštadienio rytas. Ji trečią valandą nakties grįžo iš V., prie R. S. mokyklos pastatė automobilį ir ėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, ten gyvena jos vyras V. A.. Pamatęs ją kaltinamasis iššoko ir ėmė smaugti, klausti kur ji buvo, kodėl nekėlė telefono, nes buvo susitarę. Tuo metu kartu su kaltinamuoju jie nebegyveno, negyvena kartu 3-4 mėnesiai. Jie ir pykosi, ir taikėsi, tačiau įvykio dieną kartu jau negyveno. Konflikto metu šaukėsi pagalbos, tačiau niekas neišgirdo. Ji kaltinamojo prašė paleisti ir jis ją paleido. Jie gražiai kalbėjosi, bandė jam paaiškinti, kad vežė draugę, paaiškino, kodėl neatsiliepė į jo telefoninius skambučius. Abu ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. T. S. buvo labai girtas. Įėjus į laiptinę vėl prasidėjo smurtas, ji šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis ją smaugė, tampė už plaukų, sudavė delnu į veidą vieną kartą, gal du kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Jai iškrito kuprinė ir pabiro daiktai. T. S. paėmė jos telefoną, mašinos raktelį ir išbėgo. Po kelių minučių grįžo ir grąžino telefoną. Automobilio raktelio negrąžino. Po to kaltinamasis jai skambinėjo, iškoliojo visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė raktelių neturi. Kitą dieną ji jam paskambino, prašė atiduoti raktus. T. S. neigė juos turintis. Kaltinamasis jai paskambino 12 valandą ir pasiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Jis atėjo agresyviai nusiteikęs, buvo išgėręs, priėjęs prie automobilio vairuotojo, V. A., įžeidinėjo ją, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė trenkti, tačiau suduoti neleido V. A.. Tada ji iškvietė policiją. Ji kaltinamojo neprovokavo, gražiai kalbėjo, paaiškino jam, ko ji vyko į Vilnių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 1-6, b. l.52-55), jog T. S. sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, po to sudavė kumščiu į smakrą tris smūgius, į kairįjį skruostą vieną smūgį ir delnu sudavė vieną kartą per lūpas. Nuo T. suduotų smūgių antakyje atsirado mėlynė ir buvo praskelta lūpa, nukentėjusioji patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Matėsi nežymiai prakirsta lūpa, ant kaklo buvo kraujosrūvos, mėlynė ties antakiu. Kai parašė pareiškimą, po dviejų dienų kaltinamasis padarė automobilio raktelius ir atnešė jos vyrui. Kaltinamasis sakė gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido, ieškinio nereiškia. Jos santuoka su V. A. nenutraukta, bet jie kartu negyvena.

Liudytojas V. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju nepiktuoju, nukentėjusioji L. A. buvusi žmona, santuoka nutraukta. 2020 m. sausio 17 d., kai jis buvo išvykęs į užsienį, jam paskambino apsiverkusi L., ir dėl konflikto su kaltinamuoju, paprašė leisti pagyventi jo bute adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 7 d. vakare (gal naktį) pas jį atėjo nukentėjusioji. Tuo metu jų santykiai buvo komplikuoti, bandė taikytis, buvo visko. Tikslaus laiko, kada ji atėjo, nepamena. Atėjusi pasakė, kad buvo konfliktas tarp jos ir kaltinamojo. Jis nelabai gilinosi, nuėjo miegoti ir ji nuėjo miegoti. Tą vakarą jie beveik nekalbėjo. Visų detalių nepamena, primiršęs. Kitą dieną L. jo paprašė nuvažiuoti paimti automobilio raktą. L. jam pasakojo, kad jiems konfliktuojant, tampantis, raktas iškrito iš jos rankinuko ir kaltinamasis galimai jį paėmė. Jie nuvyko pas kaltinamąjį prie namų, laukė automobilyje. Kaltinamasis priėjo iš vairuotojo pusės, kur sėdėjo jis, pradėjo aiškintis savo santykius ir taip pasibaigė. Apie raktą kalbos nebuvo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67-70), jog priėjęs prie durų pamatė, kad grįžo L., taip pat pamatė, kad laiptinėje šalia L. stovi T. S. ir tiesia link L. ranką, liudytojas nurodė, kad kaltinamasis gal norėjo pasikalbėti su nukentėjusiąja, bandė ją atsukti. Jis pažiūrėjo per durų akutę, kol atidarė duris, T. jau buvo palipęs žemyn. Nukentėjusioji įėjusi į butą buvo susinervinusi, susierzinusi, ant smakro buvo mėlynė, lyg antakis sužalotas, tiksliai nepamena. Ji pasakė, kad konfliktavo, susipyko su T.. Detalės jo nedomino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67-70), jog L. papasakojo, kad ją lauke užpuolė T. S., ją tampė, jai iš rankinės iškrito jos daiktai ir T. paėmė jos telefoną, kurį vėliau grąžino, bei paėmė jos automobilio raktelį, kurio negrąžino. Jis išėjęs į laiptinę ir nusileidęs laiptais žemyn, laiptinėje ieškojo automobilio raktelio, tačiau jo nerado, liudytojas patvirtino perskaitytus parodymus.

2020 m. kovo 7 d. apžiūros protokolu ir 2020 m. kovo 7 d. 2020 m. kovo 8 d. apžiūros protokolais nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - teritorija, esanti šalia (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) namo, antra laiptinė (b. l. 34-40, 41-44).

2020 m. gegužės 12 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2020 m. kovo 7 d. vaizdo įrašai, gauti iš Policijos departamento prie VRM Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų paslaugų skyriaus (,,body” kameros), kur nurodyta, kad 2020 m. kovo 7 d. 18.18 val. su policijos pareigūnais bendrauja moteris, nurodžiusi, kad ją užpuolė buvęs sugyventinis T. S., kuris ją užpuolė ir vakar, kai ji grįžo iš (duomenys neskelbtini); T. S. ją sumušė, prakirto lūpą, atėmė automobilio raktelius (b. l. 29–33).

Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G886/2020 (02) nustatyta, kad L. A. buvo konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje ir kairio antakio srityje, paviršinė žaizda apatinėje lūpoje ir smulkios žaizdos liežuvyje. Žaizdų pobūdis medicinos dokumentuose, vertinant aplinkybes, tikėtina, kad žaizda lūpoje muštinė, atsižvelgiant į tai – sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį antakį, kaklą ir apatinę lūpą. Smulkios žaizdos liežuvyje galėjo susidaryti sukandus liežuvį smūgio į lūpas metu. Sužalojimai tikėtina galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. kovo 7 d. Sužalojimai padaryti 3 (trimis) trauminiais poveikiais. L. A. konstatuoti sužalojimai, vertinant visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 64–65).

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu po kaltinamojo akto paskelbimo atsisakė duoti parodymus. Perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, jo parodymai teisingi. Tačiau 2020 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš dalies pripažino atlikęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Nurodė, kad jis būdamas neblaivus nukentėjusiajai ranka suėmė už kaklo, nestipriai suspaudė, suėmęs laikė už galvos, abejoja, kad jis galėjo nukentėjusiajai padaryti poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje ir kairio antakio srityje, paviršines žaizdas apatinėje lūpoje ir smulkias žaizdas liežuvyje. Pripažįsta, kad tuo metu, kai nukentėjusioji draikėsi, galėjo jai grybštelėti, galėjo suduoti vieną smūgį delnu į lūpas, tačiau nukentėjusiajai ranka paėmęs už kaklo stipriai nespaudė, rankos kumščiu nesudavė trijų smūgių į smakrą, nesudavė ir vieno smūgio į kairį skruostą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus ir anksčiau išdėstytus įrodymus, kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai tik grybštelėjo, paėmęs už kaklo stipriai nespaudė, rankos kumščiu nesudavė trijų smūgių į smakrą, nesudavė ir vieno smūgio į kairį skruostą, vertina kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamojo T. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo daliniu prisipažinimu, kur jis parodė, kad apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiąja metu, besistumdydamas su nukentėjusiąja L. A., nukentėjusiajai ranka suėmęs už kaklo suspaudė, sudavė vieną smūgį delnu į lūpas, nukentėjusiosios L. A. parodymais, kur ji apklausiama teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad konflikto metu kaltinamasis ją smaugė, tampė už plaukų, sudavė vieną kartą delnu į veidą, du kartus kumščiu sudavė į veido sritį bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu perkaitytus jos parodymus, kad konflikto su kaltinamuoju metu T. S. sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti, po to sudavė kumščiu į smakrą tris smūgius, į kairįjį skruostą vieną smūgį ir delnu sudavė vieną kartą per lūpas, minėta nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nuo T. suduotų smūgių buvo praskelta lūpa, ant kaklo buvo kraujosruvos, atsirado ties antakiu mėlynė, liudytojo V. A. parodymais teisiamojo posėdžio metu, kur jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose, be kita ko, taip pat nurodyta, jog jis per durų akutę pamatė laiptinėje, šalia L. A., stovintį T. S. ir tiesiantį link L. ranką, nukentėjusioji įėjo į jo butą susinervinusi, susierzinusi, ant smakro matėsi mėlynė, buvo sužalotas antakis, nukentėjusioji sakė, kad su T. įvyko konfliktas. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes taip pat patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kurioje specialistas Ž. M. nurodo, kad nukentėjusiajai L. A. nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje ir kairio antakio srityje, paviršinė žaizda apatinėje lūpoje ir smulkios žaizdos liežuvyje galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais paveikus kairį antakį, kaklą ir apatinę lūpą, smulkios žaizdos liežuvyje galėjo susidaryti sukandus liežuvį smūgio į lūpas metu, sužalojimai tikėtina galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. kovo 7 d. 3 (trimis) trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, (b. l. 64-65), taip pat ir nukentėjusiosios paaiškinimai medicinos gydymo įstaigoje jos apžiūros metu, kur ji, nurodydama sužalojimų priežastį, nurodė būtent kaltinamojo naudotą smurtą, t. y. kad ji buvo sumušta buvusio sugyventinio, kad buvo smaugiama. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojo V. A., iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, nes nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai yra nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys, patvirtina vieni kitus, o specialisto išvada nustatyto sužalojimo pobūdis ir lokalizacija atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad nukentėjusioji linkusi provokuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad trečią valandą nakties ne nukentėjusioji laukė kaltinamojo ir siekė aiškintis santykius tokiu metu, o būtent kaltinamasis, kuris norėjo išsiaiškinti kur buvo nukentėjusioji, ir šis aiškinimasis baigėsi fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją. Duomenų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąją ar iš jo pasipelnyti, byloje taip pat nėra. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei T. S. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai L. A.. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, neabejotinai įrodo, kad jis sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto vagystę, esant veiką kvalifikuojančiam požymiui – tai turi būti padaryta atvirai. Vagystės, kaip nusikaltimo, esmė yra svetimo turto užvaldymas. Atvira vagystė padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip atvirą vagystę, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog pasisavina svetimą turtą, numatė visas pasekmes ir norėjo būtent taip veikti – užvaldyti svetimą turtą.

T. S. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kad jis atvirai pagrobė L. A. priklausantį turtą - automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelį 50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. A. 50 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nepripažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nurodė, kad nukentėjusiosios automobilio užvedimo raktelio jis nepagrobė, jo neturėjo, tačiau žinodamas, kad nukentėjusioji negalės užsikurti automobilio bei turėdamas minėto automobilio raktelio nulūžusią geležtę, bei žinodamas automobilio VIN kodą, nes gyvenant kartu su nukentėjusiąja jis automobilį remontavo ir jį prižiūrėjo, pagamino naujus raktelius ir juos atidavė nukentėjusiajai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu kur jis nurodė, kad konflikto su nukentėjusiąja metu betampant vienas kitą už rūbų, L. iškrito iš rankų rankinė, o iš rankinės iškrito mobiliojo ryšio telefonas “ (duomenys neskelbtini)” ir rakteliai nuo automobilio “(duomenys neskelbtini)”, paėmęs šiuos daiktus išėjo iš laiptinės, lauke telefone peržiūrėjęs L. susirašinėjimus, grįžo atgal, telefoną grąžino, o raktelius nuo automobilio pasiliko sau, raktelius paėmė todėl, kad nenorėjo, kad L. kur nors išvažiuotų, kitą dieną jam skambino L., prašė grąžinti automobilio raktelius, tačiau jis neprisiminė, kur juos padėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus, kadangi nuo L. automobilio raktų nerado, nusprendė padaryti jai naujus automobilio “(duomenys neskelbtini)” raktelius, nes pas jo motiną buvo likusi automobilio “(duomenys neskelbtini)s” nulūžusio raktelio geležtė ir pagal ją meistras padarė naują automobilio raktą, kurį perdavė L. buvusiam vyrui. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad konflikto su kaltinamuoju metu iškritusį iš kuprinės mobiliojo ryšio telefoną ir automobilio raktelį paėmė T. S., telefoną grąžino, o automobilio raktelio negrąžino, teigė, kad jo neturi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad T. S. po kelių dienų grąžino jai automobilio raktelius, kuriuos iš T. paėmė jos buvęs sutuoktinis V. A., ji su kaltinamuoju susitaikė ir jam atleido.

Vagystės kaip turto pagrobimo apibrėžimo įstatymas nepateikia, todėl teismų praktikoje remiamasi tradiciškai nusistovėjusia šios nusikalstamos veikos teisės doktrina. Teismų pateikiami turto pagrobimo apibrėžimai šiek tiek skiriasi. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Šiuo nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kaip T. S. suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo jis siekė. Pats kaltinamasis teigia, kad jis konflikto su nukentėjusiąja metu paėmė iš nukentėjusiosios rankinės iškritusį automobilio užvedimo raktelį, nes nenorėjo, kad jo buvusi sugyventinė kur nors važiuotų, t.y. jokio tikslo automobilio raktelio pasisavinti jis neturėjo.

Vertinant veikos padarymo aplinkybes šioje situacijoje, reikia taip pat įvertinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvę sugyventiniai, prieš įvykį gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tačiau paskutiniu metu jų santykiai tapo konfliktiški, tai jie pykosi, tai taikėsi. Įvykio dieną nakties metu kaltinamasis laukė buvusios sugyventinės, kuri grįžo 3 valandą nakties, priėjęs prie jos norėjo išsiaiškinti santykius, klausė, kur ji buvo, kodėl neatsiliepinėjo į jo telefoninius skambučius, jų aiškinimasis peraugo į konfliktą, konflikto metu nukentėjusiajai iš iškritusios rankinės, pabiro daiktai, tame tarpe ir automobilio užvedimo raktelis, kurį kaltinamasis, būdamas neblaivus ir supykęs ant nukentėjusiosios dėl jos vėlyvo sugrįžimo, ir nenorėdamas, kad ši neišvažiuotų, paėmė ir tikėtina, kad jį kažkur pametė, tačiau nukentėjusiajai pareikalavus jį grąžinti, jausdamas kaltę, kad dėl jo veiksmų buvusi sugyventinė negali naudotis automobiliu, padarė naują automobilio užvedimo raktelį savo lėšomis ir jį grąžino nukentėjusiajai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes negalima atmesti galimybės, kad vertinamu atveju T. S. veiksmai nebuvo nukreipti į tyčinį atvirą L. A. priklausančio turto - automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užvedimo raktelio pasisavinimą (užvaldymą) negrįžtamai, o į jo norą laikinai paturėti tam, kad sutrukdytų buvusiai sugyventinei automobiliu išvažiuoti, kaip nurodė apklausiamas kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtino. Šie jo parodymai nėra paneigti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio užvedimo raktelius, kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji yra atgavusi.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis T. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis aukščiau aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, konstatuotina, kad T. S. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl T. S. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas ir dėl jo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

T. S. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis metų bėgyje baustas, darbingas, tačiau nedirbantis, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jų reikšmę, tai, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas ir draudimus. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas 6 mėnesiams. Jam skirtinas teismo įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 (keturis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigojimas per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 16,79 eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ( b. l. 74-76), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusio gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.248 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 117 straipsnis).

T. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94–96) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 97–99) paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su „body“ kamerų įrašais (2 vnt.) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, skirti vietoje intensyvios priežiūros teismo įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 (vieną) mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 16,79 eurų turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai; per 4 (keturis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išteisinti T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. S. Kauno teritorinės ligonių kasai 16,79 Eur turtinei žalai atlyginti ( buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

T. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su „body“ kamerų įrašais (2 vnt.) – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja L. Š.