Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašo priteisti iš UAB „Lithuanian Hunter“ BUAB „Oil Trade“ naudai: 11 436,84 Eur sumą dėl nepagrįstai sumokėtų sumų už nuomą; pripažinti 2013-07-01 sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės Komercinių medžioklių organizavimo sutarties 2.4 punktą negaliojančiu ab initio kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.) arba alternatyviai panaikinti šios sutarties 2.4 punktą actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) bei taikyti restituciją ieškovės atžvilgiu (CK 1.80 str. 2 d.) ir priteisti iš atsakovės UAB „Lithuanian Hunter“ ieškovės BUAB „Oil Trade“ naudai 16 296,57 Eur. Ieškovė reikalavimus dėl 11 436,84 Eur sumos grindžia tuo, jog ši suma sumokėta atsakovei neva kaip parduotuvės patalpų nuoma, nors nebuvo sutartinio ar jokio kito teisinio pagrindo, todėl yra grąžintina ieškovei, remiantis turto gavimo be pagrindo institutu (CK 6.237 str.) arba alternatyviai taikant atsakovei atsakomybę pagal generalinį deliktą. Reikalavimą dėl 16 296,57 Eur sumos yra grąžinimo ieškovei grindžia tuo, jog tarp šalių 2013-07-01 sudarytos Komercinių medžioklių organizavimo sutarties dalis (2.4 punktas), numatanti įpareigojimą ieškovei kas mėnesį mokėti fiksuotą mokestį (6 247,02 Lt/1 810,73 Eur) už atsakovei priklausiusių medžioklės plotų priežiūrą ir aprūpinimą, yra vertintina kaip apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.) arba sandoris negaliojantis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), todėl yra pripažintinas negaliojančiu ab initio ir taikytina restitucija ieškovės atžvilgiu (CK 1.80 str. 2 d.). Atsakovė atsiliepime nurodo, jog pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, grindžiamas klaidingomis/tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir neteisingu jų vertinimu, pareikštas ieškovės bankroto administratoriui viršijus savo įgaliojimus. Nurodo, jog UAB „Oil Trade“ naudojosi biuro patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), kurias nuomojosi atsakovė pagal tarp atsakovės ir UAB „Okseta“ 2012-06-22 sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kadangi UAB „Oil Trade“ bendradarbiavo su UAB „Okseta“ naftos srityje, kurios veikla kaip ir ieškovės taip pat buvo didmeninė prekyba kuru ir naftos produktais, bendrai naudojosi „Lukoil“ grupės naftos sandėliais, todėl ieškovei buvo reikalinga nuolatinė komunikacija su partneriais ir biuras. Tikslu taupyti lėšas ir mažinti administracinius kaštus, atsakovės išsinuomotomis patalpomis, adresu Senasis Ukmergės kelias 4, Vilniaus r., naudojosi trys kompanijos lygiomis dalimis, įskaitant ieškovę, o administracijos kaštais ir sekretorės paslaugomis bei organizacine technika naudojosi taip pat ir ieškovė UAB „Oil Trade“, mokėdama atsakovei nuomos mokestį. Priede prie 2012-06-22 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties yra išvardinti ieškovės darbuotojai (A. S., E. P.), turintys teisę patekti į nuomojamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinyje nurodyti neteisingi faktai apie ieškovės neva nuomotą parduotuvę adresu, (duomenys neskelbtini), lemia tikrovės neatitinkančią ieškovės bankroto administratoriaus išvadą, kad ieškovė neva be teisinio pagrindo sumokėjo atsakovei 11 436,84 Eur nuomos mokestį už šią parduotuvę. Pabrėžtina, kad ieškovė naudojosi atsakovės administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai mokėjo už nuomą sutartą atsakovei nuomos mokestį. Nurodo, jog ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti (CK 1.125 str. 8 d.), kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d.). Atsakovė nesutinka, jog ieškovė nepagrįstai yra sumokėjusi atsakovei 16 296,57 EUR už atsakovės nuomojamus medžioklės plotus. Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas, civilinės teisės normos leidžia šalims laisvai susitarti dėl jų valią ir interesus atitinkančių sutarčių, laisvai susitarti dėl sutarties kainos, tarpusavio teisių, pareigų ir kt. (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojantis sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Mokestis už medžioklės plotus atsakovei sumokėtas pagal 2013-07-01 Komercinių medžioklių organizavimo sutartį Nr. 1-2013/07/01, t.y. esant teisiniam pagrindui, kas paneigia bet kokius deklaratyvius ieškovės teiginius apie nepagrįstai sumokėtą mokestį. Ieškovės bankroto administratorius, praėjus beveik 5 metams po 2013-07-01 Komercinių medžioklių organizavimo sutarties Nr. 1-2013/07/01 sudarymo ir jos vykdymo, imasi subjektyvių vertinimų apie sutarties ieškovei reikalingumą/naudingumą, ir savo samprotavimų pagrindu nepagrįstai reikalauja grąžinti atsakovę pagal sutartį iš ieškovės gautą sutartą atlygį. Tarp šalių sudaryta 2013-07-01 Komercinių medžioklių organizavimo sutartis Nr. 1-2013/07/01 yra sutartis dėl atlygintinių paslaugų teikimo CK 6.716 str. prasme. Ieškovė kaip užsakovas užsakė iš atsakovės kaip vykdytojo/organizatoriaus atlygintines paslaugas: 2013-2014 metais organizuoti ieškovei medžiokles tykojant – sėlinant bei tyliuoju varymu „Adutiškio miške“ ir „Punios šile“ (sutarties 1.1-1.2 p.), o atsakovė įsipareigojo už jas atsiskaityti, mokant sutartą mokestį kaip tai numatyta sutarties 2.4 punkte. Pažymi, kad ieškovė prašo pripažinti apsimestiniu ir/ar negaliojančiu actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu vienintelę 2013-07-01 Komercinių medžioklių organizavimo sutarties Nr. 1-2013/07/01 sąlygą dėl kainos dydžio, paties sandorio neginčydamas, kas patvirtina, pirma, kad pats administratorius nelaiko pačios sutarties negaliojančia ar apsimestine, antra, atsakovė kaip paslaugų teikėjas turėjo teisėtą pagrindą gauti iš ieškovės kaip medžioklės užsakovo atlygį už suteiktas atlygintines paslaugas. Akivaizdu, kad tokiu ieškovės bankroto administratoriaus reikalavimu, prašant pripažinti negaliojančiu sutarties 2.4 punktą dėl kainos, siekiama atsakovės teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių pasekmių, kad atsakovės ieškovei suteiktos medžioklės paslaugos būtų ieškovei suteiktos neatlygintinai, kas iš esmės prieštarauja atlygintinės sutarties prasmei (CK 6.716 str., CK 6.720 str.). UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ buvo paskirtas administruoti UAB „Oil Trade“ Vilniaus apygardos teismo 2016-11-18 nutartimi (kopija pridedama), įmonės dokumentus prieš tai UAB „Oil Trade“ administravęs administratorius MB „Aministra“ pagal teismo nutartį turėjo perduoti UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ per 5 dienas. Ieškinys pareikštas 2018-01-05, tai reiškia praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą šiam ieškinio reikalavimui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir vien šiuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d.). taip pat nurodo, jog ieškovės bankroto administratorius ginčija/kvestionuoja ieškovės mokėjimus ir prašo priteisti sumas, sumokėtas laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 kovo mėn., t.y. ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už patalpas, kurį sumokėjo ieškovė už laikotarpį nuo 2012-08-29 iki 2013-04-18, prašo priteisti nuomos mokestį už medžioklės plotus už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-03-12, nors bankroto byla ieškovei iškelta 2016 metais Vilniaus apygardos teismo 2016-06-23 nutartimi, o teismo pripažinta, kad UAB „Oil Trade“ buvo faktiškai nemoki nuo 2014-12-31. Taigi, administratorius akivaizdžiai nepagrįstai ginčija mokėjimus, kuriuos ieškovė atliko, šiam esant mokiam ir vykdant ūkinę komercinę-veiklą.Atsakovės įsitikinimu, ieškovės bankroto administratorius pareikštu ieškiniu viršija jam Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) suteiktą kompetenciją, dėl ko byla nutrauktina arba ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Tiek ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p., tiek ĮBĮ 20 str. 5 d. numato, kad bankroto administratorius patikrina ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p., 20 str. 5 d. yra konkrečiai apibrėžta, kokius ieškinius (kokiu pagrindu) turi kompetenciją pareikšti teisme bankrutuojančios bendrovės vardu bankroto administratorius. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu neginčija jokių sandorių, kurie būtų priešingi UAB „Oil Trade“ veiklos tikslams ir/ar būtų galėję turėti įtakos tam, kad UAB „Oil Trade“ negali atsiskaityti su kreditoriais, atitinkamų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nepareikšta (išskyrus prašymą pripažinti negaliojančiu 2013-07-01 Komercinių medžioklių organizavimo sutarties Nr. 1-2013/07/01 2.4 punktą), o vietoje to prašo priteisti iš atsakovės 45 704,42 Eur pinigų sumą. Bankroto administratorius neturi teisės veikti kitaip, nei leidžia ĮBĮ, ir atitinkamai imtis veiksmų, kurių nenumato ĮBĮ. Šiuo atveju aplinkybė, kad bankroto administratoriui yra priskirta ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, nesuteikia jam įgalinimų, prisidengiant šia funkcija, reikšti ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p., 20 str. 5 d. nenumatytus ieškinius.Ieškovė dublike palaiko savo reikalavimus ir nurodo, jog šiuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės ir pateiktas įrodymas (tarp atsakovės ir UAB „Okseta“ sudaryta nuomos sutartis) niekaip nepagrindžia nei kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta kokia nors (pvz. subnuomos) sutartis, nei kad ieškovė realiai naudojosi atsakovės pagal nuomos sutartį išsinuomotomis patalpomis. Visų pirma, 2012-06-22 terminuota nuomos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Okseta“, t. y. šia sutartimi UAB „Okseta“ išnuomojo atsakovei patalpas, esančias administraciniame komerciniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė šios nuomos sutarties šalimi nebuvo, atitinkamai jokios teisės ir pareigos šios sutarties pagrindu ieškovei negalėjo atsirasti, įskaitant ir pareiga mokėti nuomos mokestį už sutartyje nurodytas administracines patalpas. Antra, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta kokia nors kita sutartis, kuria remiantis ieškovei būtų kilusi pareiga mokėti atsakovei nuomos mokestį už nurodytas administracines patalpas. Trečia, ieškovei visiškai nebuvo poreikio mokėti nuomos mokestį už biuro patalpas, tam, kad tariamai palaikyti „nuolatinę komunikaciją“ su partneriais, kadangi ieškovė turėjo savo buveinę adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina VĮ Registrų centro JAR išrašas. Vadovaujantis nuomos sutarties 8.1.1. punktu, nuomos mokestis už patalpas buvo nustatytas 5 533,20 Lt plius PVM per mėnesį (t. y. 6 695,17 Lt). Taigi 1/3 dalis nuomos mokesčio turėjo sudaryti 1 939 Eur per mėn. atsakovės teigimu, trijų įmonių naudojimąsi atsakovės išnuomotomis patalpomis lygiomis dalimis pagrindžia pateikta į bylą UAB „Okseta“ išrašyta sąskaita-faktūra atsakovui 2012-12-31 ant kurios yra ranka parašyta, kad „išstatyti“ 1/3 „GEC“ ir „Oil Trade“. Tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai. atsakovės pateiktoje pavyzdinėje sąskaitoje faktūroje už biuro patalpų nuomą pažymėta, kad nuomos mokestis ir išlaidos tariamai turi būti paskirstytos po 1/3 GEC ir ieškovei. Minėta sąskaita yra išrašyta 9 960,79 Lt (2 884,84 Eur) sumai. Taigi, remiantis atsakovės pateikta pozicija, ši suma turėjo būti padalinta lygiai tarp trijų įmonių ir atitinkamai kiekviena iš jų turėjo sumokėti po 3 320, 26 Lt (961,61 Eur). Tuo tarpu iš atsakovės ieškovei apmokėjimui pateiktų sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovės mokama suma svyravo nuo 4 287,30 Lt (1 241,68) iki 5 488,04 Lt (1 589,45 Eur) ir ženkliai viršijo atsakovės nurodomą „lygią“ biuro patalpų nuomos dalį.Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovės ieškovei suteiktų medžioklės organizavimo paslaugų suma viršijo ieškovės įmokėtą avansą pagal Medžioklių organizavimo sutarties 2.1 p. nuostatas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės kas mėnesį atsakovei mokėta fiksuota 6 247, 02 Lt suma (viso ieškovė sumokėjo atsakovei 56 223,18 Lt arba 16 296,57 Eur) yra Medžioklių organizavimo sutarties 2.4 p. nurodytas mokestis už medžioklės plotų priežiūrą ir aprūpinimą techninėmis priemonėmis ir pašarais. Ieškovė nurodo, jog iškėlus bankroto bylą administratoriui nebuvo perduoti visi ieškovės veiklos dokumentai, dėl ko administratorius buvo priverstas išsireikalauti dokumentus teismine tvarka. 2017-02-02 Administratorius el. paštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti reikiamą informaciją – visas tarp Oil Trade ir Atsakovo sudarytas sutartis bei apyvartos žiniaraštį pagal klientą Oil Trade už laikotarpį nuo 2012-06-07 iki 2016-07-05. Tačiau atsakovė minėtus dokumentus pateikė administratoriui tik 2017-03-03, vykdydama 2017-02-27 Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį. Taigi, vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 5 d., administratorius ne vėliau kaip per 6 mėn., skaičiuojant nuo 2018-03-03 (t. y. nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos), privalėjo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per laikotarpį nuo 2011-06-23 iki 2016-06-23, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Administratoriui nebuvo laiku perduoti nei ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nei sandorių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės, dokumentai ir administratorius savalaikiai ėmėsi aktyvių veiksmų šiems dokumentams išreikalauti. Kaip jau nurodyta aukščiau, tarp šalių sudarytas sutartis bei apyvartos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2012-06-07 iki 2016-07-05, administratorius iš atsakovės gavo tik 2017-03-03. Tuo tarpu prieiga prie ieškovės buhalterinių duomenų administratoriui buvo suteikta tik 2017-05-02. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senatį), bet bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas bei CK 1.125 str. 8 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti, turi būti atnaujintas, nes jo praleidimą lėmė aukščiau nurodytos svarbios ir objektyvios priežastys. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad administratorius ieškovės vardu pareikšdamas ieškinį šioje byloje neva viršija savo įgaliojimus, nes reiškia ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. ir ĮBĮ 20 str. 5 d. nenumatytus ieškinius. Be to, yra siekiama prisiteisti pinigų sumas, ženkliai viršijančias ieškovės bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų dydį. Su šiais atsakovės teiginiais ieškovė nesutinka.Triplike atsakovė nurodo, jog ieškovė kaip buvo susitarta kompensuodavo atsakovei jos patirtas biuro nuomos bei biuro administracines (komunalinės išlaidos, kanceliarinės prekės, ryšio paslaugos ir pan.) išlaidas pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, kas patvirtina, kad ieškovė faktiškai šiomis patalpomis naudojosi ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir pripažino savo pareigą kompensuoti atsakovei biuro nuomos išlaidas. Taigi, šalys vykdė jų tarpusavio susitarimus, neturėdamos viena kitai jokių pretenzijų, kas patvirtina, kad susitarimai dėl biuro naudojimo ir biuro nuomos išlaidų kompensavimo atitiko šalių valią ir jų komercinius interesus. Atsakovė teismui pateikė kaip pavyzdį UAB „Okseta“ atsakovei išrašytą 2012-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą dėl biuro administracinių kaštų dalijimosi. Administratorius neturi jokio pagrindo kvestionuoti šalių susitarimų dėl tarpusavio atsiskaitymo ir neigti tuo metu buvusios šalių valios. Todėl atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės dubliko argumentai, neigiantys šalių valią dėl biuro nuomos kaštų dalijimosi. Ieškovės bankroto administratorius, nedalyvavęs šalių tarpusavio komerciniuose santykiuose ir verslo vystyme, kelia nepagrįstas ir teisinio pagrindo neturinčias pretenzijas atsakovei.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus byloje palaiko ir prašo juos tenkinti. Atsakovės atstovė nurodo, jog su ieškiniu nesutinka.Byloje apklaustas liudytojas E. P. parodė, jog buvo ieškovės vadovu ir akcininku 2012-2014 metais, o atsakovę pats įsteigė, tačiau po 2 savaičių pardavė. Nurodė, jog ieškovė užsiėmė didmenine prekyba naftos produktais. Įmonėje dirbo trise. Kadangi bendradarbiavo su užsienio partneriais, reikėjo patalpų, kuriose vyktų susitikimai. Taip pat verslo santykiams palaikyti organizuodavo klientams medžiokles. Patvirtino, jog naudojosi patalpomis, kurias nuomojosi atsakovė ir todėl mokėjo atsakovei už patalpų nuomą pagal nuomojamo ploto kvadratūrą. Sutartį su atsakove dėl medžioklių organizavimo buvo sudaręs, nes buvo suteikiamas ne tik medžioklės plotas, bet ir kitos paslaugos, t. y. priviliojami žvėrys, buvo paruoštos poilsio zonos. Nurodė, jog netikrindavo, ar sumokėtas mėnesinis mokestis viršija medžioklės suteiktų paslaugų kainą.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės: UAB „Oil Trade“ buvo įregistruota 2012-06-07. Bendrovės veikla apėmė tokias sritis kaip: didmeninė, mažmeninė prekyba naftos bei naftos chemijos produktais; mažmeninė prekyba naftos produktais; naftos produktų gamyba, maišymas (Oil Trade Įstatų 2 punktas, 2 priedas). 2016-06-23 Vilniaus apygardos teismas priimta nutartimi civ. b. Nr. eB2-4780-866/2016 UAB „Oil Trade“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi buvo paskirta mažoji bendrija „Aministra“. 2016-09-15 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą 271 521,11 Eur sumai, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-10-11 nutartimi buvo patikslintas 316 330,06 Eur sumai. 2016-11-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo atstatydinta bankroto administratorė MB „Aministra“ ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras. 2017-02-13 Vilniaus apygardos teismas nutartimi pripažino UAB „Oil Trade“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo nutartimi buvo taip pat patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-30 nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.2017-02-02 administratorius el. paštu kreipėsi į atsakovė UAB „Lithuanian Hunter“ su prašymu pateikti reikiamą informaciją – visas tarp UAB „Oil Trade“ ir UAB „Lithuanian Hunter“ sudarytas sutartis bei apyvartos žiniaraštį pagal klientą UAB „ Oil Trade“ už laikotarpį nuo 2012-06-07 iki 2016-07-05. Administratorius 2017-02-14 kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos teismą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. 2017-02-27 Vilniaus apygardos teismas priimta nutartimi įpareigojo atsakovę perduoti administratoriui prašomus duomenis. Vykdydama teismo nutartį, 2017-03-03 atsakovė pateikė administratoriui sutarčių duomenis ir apyvartos žiniaraščius. 2017-05-18 Vilniaus apygardos teismas priimta nutartimi civ. b. Nr. eB2-1596-866/2017 pripažino UAB „Oil Trade“ bankrotą tyčiniu. Suinteresuotu asmeniu šioje byloje buvo patrauktas ir J. M., buvęs UAB „Oil Trade“ valdybos pirmininkas, dabartinis UAB „Lithuanian Hunter“ direktorius bei valdybos narys. 2017-09-06 Lietuvos apeliacinis teismas šią teismo nutartį paliko nepakeistą.2013-07-01 tarp šalių buvo pasirašyta komercinių medžioklių organizavimo sutartis Nr.1-2013/07/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo 2013-2014 metais organizuoti ieškovei medžiokles (sutarties 1 p.). Ieškovė įsipareigojo įmokėti atsakovei avansinį mokestį – 6247,02 Lt (sutarties 2.1. p.) bei mokėti kas mėnesį 6247,02 Lt su PVM medžioklės plotų priežiūros mokestį (sutarties 4 p.). Sutartis galiojo iki 2014-04-15. Pagal minėtą sutartį ieškovė atsakovei yra sumokėjusi nuo 2013-07-01 iki 2014-03-12 fiksuotą mėnesinį medžioklės plotų priežiūros ir aprūpinimo mokestį iš viso - 16 296,57 Eur sumą (ieškinio priedas Nr.23). Tarp šalių rašytinės sutarties dėl patalpų nuomos sutarties nebuvo. Tačiau pagal atsakovės pateiktas sąskaitas-faktūras ieškovė mokėjo atsakovei už administracinių patalpų nuomą. Nustatyta, jog nuo 2012-08-29 iki 2013-04-18 pagal atsakovės pateiktas sąskaitas-faktūras už nuomą, ieškovė iš viso sumokėjo atsakovei 11 436,84 Eur sumą. Šalys buvo sudariusios 2012-11-02 išlaidų kompensavimo sutartį Nr.2-2012/11/02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovei patirtas išlaidas už įsigytas prekes/paslaugas, patalpų nuomą, komunalines, ryšio paslaugas, kanceliarines, IT ir kitas prekes bei paslaugas.

Dalį ieškovo pareikštų reikalavimų sudarė reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 492,75 Eur skolą pagal sudarytas Apsikeitimo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais sutartis Nr. 1 (Nr. 1-2013/01/02) ir Nr. 2 (Nr. 2-2013/01/02), 6 proc. metines palūkanas pagal Sutartį Nr. 1 (Nr. 12013/01/02) nuo įsipareigojimų įvykdymo dienos, t. y. nuo 2013-01-03 iki 2018-01-03, 2 086,96 Eur bei pagal Sutartį Nr. 2 (Nr. 2-2013/01/03) nuo įsipareigojimų įvykdymo dienos, t. y. nuo 201301-04 iki 2018-01-04, 1 391,30 Eur (iš viso 3 478,26 Eur palūkanų) bei procesines palūkanas nuo 14 492,75 Eur sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovė pasirengimo bylą nagrinėti metu 2018-03-12 pareiškimu šių reikalavimų atsisakė, nes paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, apie kurias administratoriui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ieškinio pareiškimo metu. Nurodė, jog atsisakymo pasekmės yra žinomos. Teismas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priima ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).