Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų D. J., G. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš A. A. civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ naudai priteista 1 182,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos nuosprendžio esmė

1. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 14 kartų, nuteistas už tai, kad jis:

- 2024 m. kovo 11 d. apie 17.22 val., iš parduotuvės „IKI – RAMUNĖ“, esančios Kėdainiuose, P. Lukšio g. 1A, pagrobė 243,69 Eur bendros vertės turtą, tai yra: 39,95 Eur vertės vieną butelį viskio CHIVAS REGAL SCOTCH 12 YO dėžutėje, 19,99 Eur vertės vieną butelį viskio BALLANTINES SCOTH dėžutėje, 42,95 Eur vertės vieną butelį konjako COGNAC HENNESSY VS dėžutėje, 29,95 Eur vertės vieną butelį konjako COURVOISIER VS, 54,95 Eur vertės vieną butelį konjako COGNAC HENNESSY VSOP dėžutėje, bendros 55,90 Eur vertės du butelius konjako COGNAC HENNESSY VS.

- Be to jis, 2024 m. kovo 13 d. apie 17.45 val., iš parduotuvės „IKI – TILTO“, esančios Kėdainiuose, Tilto g. 2, pagrobė 350,55 Eur bendros vertės turtą, tai yra: bendros 215,70 Eur vertės šešis butelius viskio JEMESON IRISH, bendros 134,85 Eur vertės tris butelius šampano G.H. MUMM CHAMPAGE GRAND CORDON BRUT.

- Be to jis, 2024 m. balandžio 6 d. apie 12.04 val., iš parduotuvės „IKI – TILTO“, esančios Kėdainiuose, Tilto g. 2, pagrobė 269,65 Eur bendros vertės turtą, tai yra: bendros 179,75 Eur vertės penkis butelius viskio JAMESON IRISH, bendros 89,90 Eur vertės du butelius šampano G.H. HUMM CHAMPAGNE GRAND CORDON BRUT.

- Be to jis, 2024 m. balandžio 6 d. apie 12.26 val., iš parduotuvės „IKI – RAMUNĖ, esančios Kėdainiuose, P. Lukšio g. 1A, pagrobė 318,50 Eur bendros vertės turtą, tai yra: bendros 68,85 Eur vertės tris butelius viskio BALLANTINES SCOTCH, 37,95 Eur vertės vieną butelį konjako COGNAC HENNESSY VS dėžutėje, 64,95 Eur vertės vieną butelį konjako COGNAC HENNESSY VSOP dėžutėje, bendros 55,90 Eur vertės du butelius viskio TULLAMORE DEW, 26,95 Eur vertės vieną butelį brendžio ARARAT 10 YO AKHTAMAR dėžutėje, bendros 59,90 Eur vertės du butelius viskio JAMESON IRISH.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-43-697/2018).

5. Iš bylos medžiagos matyti, kad Apylinkės teisme prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą, nuteistasis A. A. nurodė, kad kaltinime nurodytomis datomis per 4 kartus iš parduotuvės „IKI Lietuva“ pavogė kaltinime nurodytą turtą – alkoholinius gėrimus. Civilinio ieškinio sumos neginčijo, gailėjosi. Apylinkės teisme A. A. pripažino, kad vogė alkoholinius gėrimus ir juos pardavinėjo, kad galėtų susimokėti už būsto nuomą ir mokesčius, išlaikyti vaikus. Nurodė, kad tuo metu nepavyko susirasti darbo, buvo sunkus laikotarpis. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. savo kaltės įvykdžius teisei priešingus veiksmus iš esmės taip pat neneigia, neginčija Apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nurodo, kad jam inkriminuoti veiksmai, atitinkantys vagystės požymius, nepagrįstai pripažinti viena tęstine nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, mano, kad jo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į pakartotines veikas, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Be to, nuteistasis nurodo, kad Apylinkės teismas nepagrįstai to, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir gailėjosi, neužskaitė kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Kaip matyti iš skundžiamo Apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nuteistojo A. A. veiksmus pripažino viena tęstine nusikalstama veika ir kvalifikavo juos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad A. A. per 4 kartus, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė svetimą turtą – alkoholinius gėrimus iš parduotuvių, kurio bendra suma yra 1 182,39 Eur, ir kuriuo po to disponavo pagal savo valią. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad A. A. nuoširdžiai nesigaili, kas yra būtina sudedamoji atsakomybę lengvinančios aplinkybės dalimi, kadangi nuteistasis analogiškas nusikalstamas veikas bei nusižengimus daro nuolat ir sistemingai.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti kitokias išvadas, nei padarė Apylinkės teismas.

8. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-76-648/2023).

9. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą. Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 11 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. per 4 kartus iš prekybos centrų pagrobė alkoholinių gėrimų už 1 182,39 Eur, o kiekvienos vagystės atveju pagrobto turto vertė buvo nedidelė – viršijo 3 MGL, bet neviršijo 10 MGL dydžio sumos. Nedidelės vertės turto vagystė nesant nusikalstamų veikų tęstinumo užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, A. A. nusikalstamos veikos Apylinkės teismo teisingai kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistojo grobiamo turto šaltinis (prekybos centrai) ir turto pagrobimo būdas buvo tokie patys, nusikalstamos veikos atskirus epizodus skyrė pakankamai trumpas laiko tarpas, A. A. vogė tuos pačius daiktus – alkoholinius gėrimus. Be to, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo Apylinkės teisme metu teigė, kad sistemingai vogė iš parduotuvių, nes neturėjo pinigų būsto bei vaikų išlaikymui, bylos duomenimis, pinigai jam reikalingi buvo ir narkotinėms medžiagoms įsigyti, taigi, pavogtų alkoholinių gėrimų pardavimas dėl finansinės gerovės vaikams užtikrinimo, būsto išlaikymo ir narkotinių medžiagų įsigijimo buvo vienas nuteistojo nusikalstamas veikas jungiantis sumanymas. Nors kiekvienos vagystės atveju nuteistojo pagrobto turto vertė neviršijo 10 MGL dydžio, nuo kurio pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktus turto vertės dydžius kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau įvertinus nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus, jo sumanymą, byloje nustatytas aplinkybes – visos nusikalstamos veikos atliktos UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančiuose prekybos centruose, esančiuose: Kėdainiuose, P. Lukšio g. 1A (2 nusikalstamos veikos) bei Kėdainiuose, Tilto g. 2 (2 nusikalstamos veikos), per trumpą laikotarpį (nuo 2024 m. kovo 11 d iki 2024 m. balandžio 6 d.), atliekant tapačius veiksmus, – tai leidžia spręsti apie A. A. bendros tyčios buvimą visų veikų atžvilgiu, todėl visos veikos, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, pagrįstai įvertintos kaip bendra tęstinė veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

11. Be to, nors tai, kad nusikalstamos veikos atskirus epizodus skirtų pakankamai trumpas laiko tarpas yra tik vienas iš tęstinės nusikalstamos veikos požymių visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, vis dėl to, pažymėtina, kad priešingai nei teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme teigė nuteistojo A. A. gynėja, pirmųjų nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų nuo antrųjų neskiria nei mėnesio laiko tarpas, kadangi antroji veika buvo atlikta 2024 m. kovo 13 d., tuo tarpu trečioji – 2024 m. balandžio 6 d.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo A. A. atžvilgiu.

12. Nuteistasis A. A. ir jo gynėja ginčija ir tai, kad Apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai yra, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam buvo paskirta per griežta bausmė.

13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir panašiai).

14. Šiuo atveju iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. A. jau buvo teistas 14 (keturiolika) kartų, dauguma veikų priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, jis ir toliau vykdo analogiškus nusikaltimus. Taigi, A. A. teisiamajame posėdyje išsakyti bendro pobūdžio teiginiai dėl gailesčio, noro pasitaisyti nelaikytini kaip pakankami pripažinti jo nuoširdžiu gailesčiu, rodančiu, kad jis kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį ir išgyvena dėl padarytų veiksmų. A. A. teiginiai vertintini tiesiog kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo neįtikino nuteistojo deklaruojamas gailėjimasis. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nenustatyta ši A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau jo prisipažinimas buvo įvertintas ir atitinkamai nuteistajam pritaikytos tam tikros procesinės lengvatos, tai yra teismas A. A. taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Be to, nors A. A. Apylinkės teismas ir skyrė straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, taip pat ir esant vienai nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – nusikalstamas veikas A. A. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Vis dėl to, Apylinkės teismas bausmės dydį nustatė artimą minimaliam jos dydžiui, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto A. A. argumentais dėl per griežtos bausmės.

15. Apibendrinus aukščiau paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, BK 59 straipsnio nuostatos taip pat pritaikytos tinkamai, todėl naikinti ar keisti Apylinkės teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo, o tai, kad nuteistasis savo teisei priešingu elgesiu eilinį kartą pablogina savo teisinę padėtį, yra jos paties sistemingo ir ilgalaikio nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma atstovaujant nuteistąjį A. A. apeliacinės instancijos teisme sudaro 116.67 Eur.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). A. A. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jis niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, neturi jokio turto, todėl jo finansinė padėtis yra sunki. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo A. A. nepriteisti.