- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-383-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00149-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
- Kategorijos
- 20.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, VDI) atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria A. Ž. atstovo advokato Šarūno Vegio skundas tenkintas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-1111-2023 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. Ž. Institucijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2023 m. liepos 17 d., 10.25 val., (duomenys neskelbtini), VDI darbo inspektoriams atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, šios klinikos darbuotoja, nevykdė VDI teisėtų nurodymų, nes neleido VDI darbo inspektoriams atlikti patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visose darbo vietose. Šiais veiksmais A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi A. Ž. atstovo advokato Šarūno Vegio skundas tenkintas, Institucijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-1111-2023 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes A. Ž. veika neturi administracinio nusižengimo sudėties.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą be pakeitimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Institucijos atstovo nuomone, šiuo atveju A. Ž. sąmoningai trukdė VDI darbuotojams patekti į klinikos antro aukšto patalpas, tą patvirtina vaizdo įrašas. A. Ž. buvo įspėta dėl atsakomybės, bet tęsė savo veiksmus ir toliau. Institucijos atstovas nurodo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio, kuriame yra apibrėžta VDI kompetencija, nuostatas, taip pat 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 11 straipsnio 6 punkto nuostatas bei pažymi, kad vaizdo įrašuose aiškiai matosi, jog VDI darbo inspektoriai dėvi liemenes su atskiriamais ženklais, prieš inspektavimo veiksmus inspektoriai prisistato, parodo savo tarnybinius pažymėjimus bei pateikia pavedimą atlikti inspektavimą. Neleidžiant atlikti inspektavimo, inspektoriai paaiškina savo kompetencijos ribas bei teises, jog turi teisę, pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktu reikalavimų, į bet kurią darbo vietą. Taip pat priminė atsakomybę dėl trukdymo inspektoriams atlikti teisės aktais nustatytas funkcijas. Su įmonės darbuotojomis buvo bendrauta dalykiškai, mandagiai ir korektiškai, tačiau ir toliau buvo neleidžiama patekti į įmonės antrame aukšte esančias darbo vietas.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad trukdymas neturi būti suprantamas ir aiškinamas siaurinančia prasme, t. y. tik fizine jėga ar fiziniais barjerais neleidimu atlikti patikrinimo. VDI darbo inspektoriai negali naudoti fizinės jėgos, brautis ar stumdytis su žmonėmis, neturi teisės fiziškai paveikti asmenis ar juos sulaikyti. Nagrinėjamu atveju, inspektoriams nei žodžiu, nei fiziniu barjeru nebuvo leista atlikti patikrinimo, t. y. patekti į klinikos antrame aukšte esančias patalpas, kuriose galėjo būti nelegaliai dirbusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog A. Ž. stovėjimas ant laiptų truko trumpą laiką, iš vaizdo įrašo matyti, jog po pokalbio su inspektoriumi pareiškėja buvo nuėjusi į antrą aukštą, ėjimas laiptais buvo laisvas, pareigūnui nebuvo kliūties tolimesniam inspektavimui atlikti.
3.3. Institucijos atstovo teigimu, A. Ž., net ir po policijos pareigūnų paaiškinimų apie tai, kad darbo inspektoriai atlieka savo pareigas ir turi teisę patekti į visas klinikos patalpas (darbo vietas), neleido (nedavė žodinio sutikimo) atlikti patikrinimą. Patikrinimas buvo atliktas tik po daugiau kaip valandos, kai atvyko klinikos vadovas A. V.. A. Ž. nurodo, jog nenorėjo, kad inspektoriai be klinikos vadovo leidimo tikrintų klinikos patalpas, o tai tik įrodo asmens sąmoningus veiksmus, siekiant sutrukdyti inspektorių darbą. Kliudant inspektoriams atlikti inspektavimą (patekti į darbo vietas), buvo sudaryta ydinga situacija siekiant apriboti inspektorių įgaliojimus vykdant darbo įstatymų pažeidimų prevenciją bei ginant viešąjį interesą. Tuo metu, kai inspektoriai nebuvo įleidžiami į darbo vietas, įmonės atstovai galėjo nuslėpti galimus darbo įstatymų pažeidimus, galėjo iš darbo vietų pasišalinti nelegaliai dirbę asmenys.
3.4. Institucijos atstovas, cituodamas ANK 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 7 straipsnio nuostatas, pažymi, kad ANK 505 straipsnyje numatytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio ir nenumato jo padarymo laiko trukmės. Pažymėtina, kad VDI inspektoriai, atlikdami tyrimo (patikrinimo) veiksmus, siekdami atlikti jiems pavestas funkcijas neturi teisės ir neprivalo naudoti kokios nors prievartos, taip pat ir panaudodami jėgą patekti į tikrintinas patalpas. Asmenys, kurių patalpas teisėtų pagrindu, turėdami pavedimą atlikti tyrimo veiksmus, atvyko tikrinti VDI inspektoriai, privalo inspektorius įleisti į tikrintinas patalpas ir vykdyti jų žodinius nurodymus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad atsakomybėn pagal šį straipsnį traukiamas asmuo, du ir daugiau kartų nevykdęs pareigūnų teisėtų nurodymų ar du ir daugiau kartų kliudęs jiems patekti į patalpas, taip trukdydamas jiems atlikti pavestas funkcijas, šiuo atveju, pažeidimui konstatuoti pakanka vienkartinio veiksmo, pasireiškusio tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu.
3.5. Institucijos atstovui nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atvykę policijos pareigūnai neteisėtos veikos fakto VDI darbuotojų veiksmuose neužfiksavo, taip pat įspėjo įmonės darbuotojas dėl atsakomybės už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. A. Ž. neleido inspektoriams atlikti inspektavimo (patekti į darbo vietas) net ir po policijos pareigūnų pasiūlymo atlikti patikrinimą jiems dalyvaujant bei įspėjimo, jog VDI teisėti nurodymai yra privalomai vykdomi. Vien šių faktų pakanka tam, kad būtų pagrįstai konstatuota, jog A. Ž. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą.
3.6. Apeliaciniame skunde apibendrintai pažymima, kad Institucija tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nutraukti administracinę teiseną A. Ž. atžvilgiu ir panaikinti nutarimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovas advokatas Š. Vegys (toliau – ir atstovas) prašo atmesti Institucijos atstovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad pareigūnai negali naudoti jėgos ar fizinio smurto, tačiau apskritai vengiama psichologinio smurto temos. Pareigūnai neturėtų naudoti ir psichologinio smurto (provokuoti, įžeidinėti, be reikalo komentuoti), nes tai objektyviai sukelia neigiamą tikrinamų asmenų reakciją, priešiškumą. Pareiškėjos veiksmuose (neveikime) nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, o tai detaliai aptarta ir nutartyje, tačiau apeliaciniame skunde šie argumentai yra ginčijami epizodiškai ir apibendrintai, kad neva vaizdo įrašas patvirtina VDI poziciją, nedetalizuojant, kas ką patvirtina.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamu atveju VDI pareigūnai buvo įleisti į patalpas ir patikrino norimas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai akivaizdu, kad VDI pareigūnai negali konkretizuoti pažeidimo sudėties, o siekia savo įgaliojimų pagalba spręsti asmeninius konfliktus. Tokia chaotiška VDI patikrinimo eiga, aiškus nepasiruošimas, konfliktų inicijavimas su tikrinamo juridinio asmens darbuotojais, pašaipos ir asmeninio pobūdžio komentarai, yra iš esmės ydingas patikrinimo būdas, sudarantis prielaidas ginčams kilti. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad pareiškėja yra medicinos gydytoja, ji neturi įgaliojimų įleisti ar neįleisti VDI pareigūnus į patalpas, todėl nėra aišku, kodėl reikalaujama jos žodinio sutikimo ar leidimo. Pareigūnai, nereikalaudami sutikimo, leidimo, apžiūrėjo pirmo aukšto patalpas, todėl galėjo tokiu pačiu būdu apžiūrėti ir antrą aukštą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Institucijos atstovo teigimu, A. Ž. sąmoningai trukdė VDI darbuotojams patekti į klinikos antro aukšto patalpas, tą patvirtina vaizdo įrašas, be to, ji buvo įspėta dėl atsakomybės, bet toliau tęsė savo veiksmus, todėl prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą be pakeitimų.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei Institucijos atstovo apeliacinio skundo ir pateikto atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas Institucijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-1111-2023 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
7. A. Ž. Institucijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 400 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2023 m. liepos 17 d., 10.25 val., (duomenys neskelbtini), VDI darbo inspektoriams atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, šios klinikos darbuotoja, nevykdė VDI teisėtų nurodymų, nes neleido VDI darbo inspektoriams atlikti patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ visose darbo vietose.
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo įvardinta, kad A. Ž. buvo pripažinta Institucijos nutarimu kalta padariusi minėtą administracinį nusižengimą bei nurodyta, kad ji šiais savo veiksmais nevykdė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, numatančio valstybės darbo inspektoriai turi teisę pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimą ir sprendimą atlikti inspektavimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kurio paros metu įeiti tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų, į bet kurią darbo vietą; Įstatymo 11 straipsnio 6 punkte numatyta, kad Valstybės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Tuo tarpu iš Institucijos nutarimo matyti, kad jame nėra aiškiai įvardinta, kad būtent šių straipsnių normas pažeidė A. Ž., tačiau pačiame nutarime yra atskleistas šių normų turinys. Vien tai, kad nėra aiškiai ir konkrečiai Institucijos nutarime nurodyta, kad minėto Įstatymo 9 ir 11 straipsnių nuostatas pažeidė A. Ž., todėl padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nedaro Institucijos nutarimą negaliojančiu.
9. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje ANK 505 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, ANK 505 straipsnio reglamentuojamo nusižengimo sudėties objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis: tiek kliudymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises arba atlikti jiems pavestas pareigas, tiek ir šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Vertinant neveikimo veikos variantą, tai suprantama kaip pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai yra šis administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 505 straipsnyje nustatytų veiksmų padarymo momento.
10. Byloje nustatyta ir dėl to nekyla ginčo, kad VDI darbo inspektoriai 2023 m. liepos 17 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo bendrovėje. Tuo tarpu esminis šio ginčo aspektas yra, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. veiksmai, kuriais ji neleido Institucijos darbuotojams atlikti patikrinimo, vertintini ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties kontekste.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos duomenis, proceso dalyvių paaiškinimus ir faktines aplinkybes, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad A. Ž. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nors ir rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, tačiau skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą dėl A. Ž. kaltės nebuvimo. Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
12. Pirmiausia pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausti Institucijos darbuotojai, liudytojai D. P. ir J. V., kurie atliko bendrovės patikrinimą. Štai liudytojas J. V. parodė, kad atliko patikrinimą dėl nelegalaus darbo, atvykę į kliniką prisistatė, pasakė, dėl ko atvyko, pasiūlė atlikti greitą patalpų patikrinimą, kol nėra klientų, tačiau jiems buvo uždrausta atlikti patikrinimą, buvo pasakyta, kad reikės laukti vadovo. Pasak liudytojo J. V., kadangi neleido tikrinti, jis vis tiek nusprendė apžiūrėti pirmo aukšto patalpas, tačiau ten nieko nerado. Norėjo užeiti į antrą aukštą, bet A. atsistojo ant laiptų beveik antrame aukšte ir jo nepraleido, fiziškai trukdė praeiti į antrą aukštą. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas D. P., kuris paaiškino, kad atvykę į kliniką prisistatė administratorei, parodė jai pavedimą, kokiu tikslu atvyko. Administratorė pasakė, kad ji ne vadovė, kad pakvies gydytoją. Atėjusi gydytoja A. Ž. pasakė, kad neturi teisės juos įleisti. Paaiškinus, kad tai jų pareiga, kad jie turi tikrinti patalpas, A. Ž. neįleido, argumentuodama, kad klinikoje yra klientų, nors tuo metu jų nebuvo. Patikrino pirmą aukštą, nors minėjo, kad negali eiti tikrinti, o kai norėjo patekti į antrą aukštą, A. Ž. užstojo praėjimą ir pasakė, kad jų neįleis. Liudytojo D. P. teigimu, A. Ž. fiziškai neleido praeiti į antrą aukštą. Taigi, sugretinus šių liudytojų parodymus matyti, kad jų parodymai esminėse detalėse sutampa tarpusavyje, be to, juos detalizuoja ir papildo byloje esantys vaizdo įrašai.
13. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2023_0717_1002919_001“ matyti, kad nuo pat vaizdo įrašo pradžios į kliniką atvyksta Institucijos darbuotojai, vyksta pokalbis su klinikos administratore, tačiau tuo metu nesigirdi ką jie tarpusavyje kalba. Nuo 0.00.30 min. atsiranda garsas ir matyti, kaip VDI darbuotojai kalbasi apie savininką, darbuotoją – vadovę A., nuo 0.01.30 min. VDI darbuotojai klausia administratorės, ar gali pasižiūrėti, ar nėra kitų darbuotojų, administratorė nurodo, kad negalima be vadovo pašaliniams asmenims vaikščioti, lauks vadovo. VDI darbuotojai paprašo pakviesti A., nuo 0.03.19 min. atėjusiai A. Ž. VDI darbuotojai paaiškina, kad yra iš VDI ir atlieka patikrinimą, įteikia A. Ž. pavedimą atlikti patikrinimą, nurodo, kad nori apžiūrėti patalpas, pažiūrėti, kiek dirba darbuotojų ir palikti pavedimą atsakingam asmeniui. A. Ž. nurodo, kad turi kviesti vadovą, kad tokia vidinė tvarka. VDI darbuotojui pasakius, kad tvarka kitokia, kad apeis apžiūrėti patalpas pirmame aukšte, A. Ž. nurodo, kad kvies policiją. Vienas iš VDI darbuotojų vaikšto pirmame aukšte, patikrina jame esančius kabinetus. 0.04.46 min. VDI darbuotojui paklausus, ar viršuje yra administracinės patalpos, A. Ž. sako nebendraus su jais ir darbuotojui sakant, kad nori pasižiūrėti, A. Ž. stovi priešais jį ant laiptų, nurodo, kad yra vidinė tvarka, pradeda lipti į antrą aukštą, tada darbuotojai irgi pradeda lipti į antrą aukštą, tuo metu A. Ž. kalba telefonu ir nurodo administratorei iškviesti apsaugą. Įrašas baigiasi. Kitame vaizdo įraše pavadinimu „2023_0717_103419_002“ nuo pat vaizdo įrašo pradžios matyti, kad A. Ž. skambina policijai, VDI darbuotojas paaiškina jai, kad atlieka patikrinimą pagal įstatymą, kad turi teisę, nori atlikti patikrinimą, o A. Ž. sako „palauksime“. VDI darbuotojas jai paaiškina administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį, ar ji prisiims atsakomybę, A. Ž. sako, kad prisiims, dar kartą paklausus, ar ji kliudo pareigūnui pažiūrėti darbo vietą, ši nurodo, kad taip. Ir darbuotojas nulipa į pirmą aukštą, vienam iš VDI darbuotojų, stovinčiam ant laiptų, paklausus, ar jis gali eiti toliau, A. Ž. nurodo, kad negali. 0.02.04 min. abu darbuotojai nulipa žemyn. Toliau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra, kitame vaizdo įraše matyti atvykstantis apsaugos darbuotojas, daugiau reikšmingos informacijos taip pat nėra. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0717_111919_011“ matyti, kad nuo 0.02.08 min. atvyksta policijos pareigūnai, kuriems klinikos administratorė nurodo, kad jie nenori priimti žmonių, kol neatvyko klinikos vadovas, o jie atsisako išeiti. VDI darbuotojai prisistato atvykusiems pareigūnams, nurodo, kad atlieka patikrinimą dėl nelegalaus darbo, nori patikrinti patalpas, kad turi teisę atlikti tokį patikrinimą darbo vietose. 0.04.36 min. pasirodžiusi A. Ž. nurodo policijos pareigūnams, kad negali įleisti dėl konfidencialumo. Vaizdo įraše pavadinimu „2023_0717_112419_012“ matyti, kad toliau tęsiasi A. Ž. pokalbis su policijos pareigūnais, policijos pareigūnas jos klausia, ar aukščiau įstatymas, ar vidinė tvarka, kad jeigu galvoja, jog atlieka neteisėtai, galima rašyti skundą, toliau aiškinamasi visa situacija su A. Ž., taip pat situaciją paaiškina ir VDI darbuotojas. Policijos pareigūnas paaiškina, kad atvyko VDI, iš valstybinės įstaigos, kad klausytų kas jai sakoma. VDI darbuotojai kalbasi su policijos pareigūnais, VDI darbuotojai sako, kad bent jau išaiškino joms, nes galvojo, kad jos yra teisios. Kitame vaizdo įraše pavadinimu „2023_0717_112419_013“ nuo 0.00.36 min. VDI darbuotojas klausia administratorės, ar dalyvaujant policijos pareigūnams, gali apžiūrėti patalpas viršuje, darbuotoja nieko neatsako. 0.02.38 min. pasirodžiusiai A. Ž. įteikiamas pavedimas, kurį ji skaito kalbėdama telefonu ir pabaigusi pokalbį ji vėl išeina į antrą aukštą. Daugiau reikšmingos informacijos pateiktuose vaizdo įrašuose nėra.
14. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Ž. veiksmai – stovėjimas ant laiptų taip VDI pareigūnui fiziškai neleidžiant atlikti patikrinimo ir patekti į antrame klinikos aukšte esančias patalpas, yra neleistini ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme ir atitinka teisėtų reikalavimų nevykdymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Institucijos pareigūnai išaiškina galimą atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį, nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, pasiteirauja, ar ji prisiims atsakomybę, o A. Ž. sako, kad prisiims, dar kartą paklausus, ar ji kliudo pareigūnui pažiūrėti darbo vietą, ši nurodo, kad taip. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, neteisėtos veikos metu turi būti išreikšta aiški materialioji nusižengimo sudėtis (pvz. stūmimas, pastūmimas ir pan.), kaip fizinis sąlytis su tikrinimą atliekančiu darbo inspektoriumi. Be to, apylinkės teismo vertinimu, nutarime nepažymėta, kokiais būtent aktyviais veiksmais buvo trukdoma, A. Ž. stovėjimas ant laiptų truko trumpą laiką, iš vaizdo įrašo matyti, jog po pokalbio su inspektoriumi pareiškėja buvo nuėjusi į antrą aukštą, ėjimas laiptais buvo laisvas, pareigūnui nebuvo kliūties tolimesniam inspektavimui atlikti, šių veiksmų ir nebuvo imtasi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja jokių padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad VDI inspektoriai, siekdami atlikti pavestas funkcijas, neturi teisės naudoti kokios nors prievartos, o asmenys, kurių patalpas atvyko tikrinti inspektoriai, privalo įleisti į jas ir vykdyti jų žodinius nurodymus. Pritardamas apeliacinio skundo motyvams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kokie būtent trukdymo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau tai, kad trukdymas pasireiškė ne A. Ž. fiziniais aktyviais veiksmais, pavyzdžiui rankų mosikavimu, grūmimusi, pastūmimu, savaime nereiškia, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti, A. Ž. buvo aišku dėl ko atvyko VDI inspektoriai, jai buvo paaiškinta, įteiktas nurodymas, asmuo su juo susipažino, asmeniui išaiškinta administracinė atsakomybė, ji tyčia ir sąmoningai nevykdė teisėtų VDI pareigūnų reikalavimų leisti atlikti patikrinimą, todėl jos veiksmai Institucijos nutarimu tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Tokios išvados niekaip nepaneigia ir pareiškėjos atstovo atsiliepime išdėstyta pozicija, neva tai, kad pareigūnai neturėtų naudoti ir psichologinio smurto, nes tai sukelia neigiamą tikrinamų asmenų reakciją, priešiškumą ar kad pareigūnai, nereikalaudami sutikimo, leidimo, galėjo tokiu pačiu būdu, kaip apžiūrėjo pirmo aukšto patalpas, apžiūrėti ir antrą aukštą. Iš byloje surinktų duomenų, matyti, kad A. Ž. veiksmai pasireiškė neveikimu, t. y. nevykdant teisėtų reikalavimų, nevykdymas pasireiškė ne tik fiziškai stovint ir neleidžiant praeiti, tačiau ji ir žodžiu atsisakė vykdyti teisėtus nurodymus, todėl darytina išvada, jog A. Ž. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuoja laiptų išsidėstymą, kaip pateisinančius A. Ž. laikymąsi už turėklų ir dėl to nesant jos veiksmuose trukdymo, niekaip nepašalina A. Ž. administracinės atsakomybės dėl pirmiau paminėtų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. Ž. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, įvertinęs aplinkybių visumą, sutinka su Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime dėstomos pareiškėjos atstovo aplinkybės, susijusios su neva netinkamu Institucijos pareigūnų elgesiu, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi šiuo atveju sprendžiamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. veiksmų vertinimas. A. Ž., manydama, kad VDI pareigūnų elgesys, atliekant patikrinimą, buvo netinkamas, gali teikti skundą Institucijai, prašydama įvertinti minėtų pareigūnų elgesį.
16. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, kurios dydis atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytos nuobaudos dydį.
17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis naikintina ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-1111-2023 , kuriuo A. Ž. nubausta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį 400 Eur dydžio bauda, nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-1111-2023 nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.