- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-663-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19107-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- G. Š., A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prie plento“ ieškinį atsakovams G. Š. ir A. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2016-06-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 15 15 2016 06 03 negaliojančiu ab initio bei taikyti restituciją, grąžinant G. Š. 2016-06-03 turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. 15 15 2016 06 03 nurodytą visą turtą, o pirkėjui UAB „Prie plento“ grąžinant jo sumokėtą sumą.
2. Priešieškinio faktiniame pagrinde nurodė, jog atsakovė su ieškovės UAB „Prie plento“ vadovu susitarė, kad atsakovės sūnus išpirks nuosavybės teise priklausiusį namą atsakovei, kuris buvo parduotas iš varžytinių ieškovei UAB „Prie plento“. Atsakovė teigia, kad ieškovė nei siekė pati įsigyti ginčo turtą, nei siekia jį turėti, o ginčo turtą įsigijo fiktyviai, kad tikrasis turto įgijėjas yra ne ieškovė, o jo išduoto įgaliojimo pagrindu A. D.. Turtas iš varžytinių parduotas ir varžytinių aktas sudarytas neteisėtų sandorių ir apgaulės pagrindu, taip pat pasisavinant atsakovės G. Š. lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas konstatavo, kad priešieškinyje atsakove pagal priešieškinį nurodyta antstolė V. M., tačiau ieškinio dalyke jai nepareikštas joks materialinis reikalavimas. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jei atsakovė reikš materialų reikalavimą antstolei, į bylą turi būti traukiamas antstolės draudikas, nes pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnį antstolių profesinė veikla yra draudžiama civilinės atsakomybės draudimu.
5. Teismas nustatė, kad priešieškinyje trečiuoju asmeniu nurodytas Luminor Bank AS, tačiau nenurodyta, kokias teises ir pareigas gali sukelti šiam asmeniui priimtas teismo sprendimas.
6. Teismas nurodė, kad iš priešieškinio nėra aišku, kas suklaidino, apgavo atsakovę, kokie neteisėti sandoriai sudaryti, kas ir kokias procesines teises apribojo atsakovei ir kodėl naikintinas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Teismas konstatavo, jog priešieškinio pareiškime nenurodytas faktinis reikalavimo pagrindas bei aplinkybės, kuriomis remdamasi atsakovė prašo pripažinti 2016-06-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 15 15 2016 06 03 negaliojančiu.
7. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 str. 3 dalyje nurodyta, jog reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Teismas sprendė, kad atsakovė priešieškinyje turėtų pagrįsti šio termino praleidimo priežastis.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad priešieškinis argumentuojamas bendromis frazėmis, cituojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, bei įstatymus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, CPK nuostatas dėl vykdymo proceso, nesiejant cituojamo su faktiniu pareiškimo pagrindu, nepateikiant jokių įrodymų dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių – kad atsakovė sumokėjo ieškovo vadovo įgaliotam asmeniui lėšas, ir kad tos lėšos skirtos namo atpirkimui, kuo remdamasi teigia, kad toks susitarimas buvo, neaišku, kokie neteisėti sandoriai įtakojo turto pardavimą iš varžytinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti spręsti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Priešieškinyje antstolė atsakove nurodyta dėl to, kad priešieškiniu prašoma varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu. Tokia praktika yra civilinėse bylose nagrinėjant bylas dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiais. Teismas nutartyje nenurodė, kokia turėtų būti antstolės procesinė padėtis, jeigu ginčijamas jo parengtas varžytinių aktas ar iš viso jis turėtų būti įtrauktas į bylą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į šią bylą turi būti įtrauktas antstolės draudikas, nes atsakovė nekelia antstolės civilinės atsakomybės klausimo, o be to, atsakovei nėra žinomas antstolės draudikas.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovė mano, kad įtrauktas trečiajam asmeniui Luminor Bank AS gali turėti įtakos sprendimas. Patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus turės būti taikoma restitucija ir antstolė Luminor Bank AS turėtų grąžinti pirkėjo sumokėtą sumą.
9.3. Ieškinio senaties klausimas negali būti sprendžiamas ieškinio ar priešieškinio priėmimo metu. Šį klausimą reglamentuoja CK 1.126 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, o 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu to reikalauja ginčo šalis. Taigi teismas ne tik be pagrindo iškėlė ieškinio senaties klausimą, bet ir pažeidė atsakovės teises, nes iš esmės pasiūlė ieškovui teisių gynimo būdą.
9.4. Ieškinio faktinis pagrindas yra visiškai aiškus. Aplinkybės, susijusios su namo, esančio Šilutės g. 7, Vilniuje, pardavimu yra aiškiai nurodytos, pridėti tai pagrindžiantys įrodymai, pateikta Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1467-614/2018. Ar pareikštas priešieškinio reikalavimas gali būti tenkintinas yra ne priešieškinio priėmimo klausimas.
9.5. Nesutinka su teismo argumentu, kad apklausos protokolas negali būti laikomas įrodymu, nes tokia teismo argumentacija prieštarauja CPK 177 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas priima priešieškinį, jeigu: priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Taigi priešieškinis turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys įgyvendinti teisminės gynybos teisę pasinaudojant aptariamu gynybos būdu – priešieškinio pareiškimu. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į CPK 143 straipsnyje nustatytas papildomas priešieškinio padavimo sąlygas. Jeigu priešieškinis neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, jo trūkumai šalinami CPK nustatyta tvarka procesinių dokumentų trūkumams pašalinti (CPK 115, 138, 143 straipsniai).
Dėl priešieškinio faktinio pagrindo
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į priešieškinio reikalavimą, sprendė, kad atsakovė priešieškinyje nurodydama atsakove antstolę V. M., nepareiškė jai jokio materialinio reikalavimo. Susipažinus su atsakovės pareikštu priešieškiniu, su pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina iš dalies. Atsakovė yra pareiškusi vienintelį reikalavimą – pripažinti negaliojančiu antstolės priimtą turto pardavimo iš varžytynių aktą su išvestiniu reikalavimu dėl restitucijos taikymo. Prašant pripažinti antstolės priimtą aktą negaliojančiu, antstolė turi būti į bylą įtraukta atsakove. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė, kuri pateikė priešieškinį, yra atleidžiama nuo pareigos nurodyti faktinį priešieškinio pagrindą. Pastebėtina, jog atsakovė priešieškinyje dėsto įvairias aplinkybes, susijusias su neįtrauktais į bylą asmenimis UAB „Prie Plento“ direktoriumi Z. B., A. D., atsakovės sūnumi, A. M., tačiau ne šie asmenys, o antstolė priėmė ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą. Todėl atsakovė, prašydama pripažinti šį aktą negaliojančiu, turi aiškiai nurodyti, kokius antstolė atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius neteisėto akto priėmimą.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2013-01-10 nutartis c.b. Nr. 2-2-27/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovei nenurodžius jokių aplinkybių susijusių su antstolės veiksmais, atsakove būdama antstolė negalės pateikti atsikirtimų į jai priešieškiniu reiškiamą reikalavimą, kodėl jos priimtą aktą prašoma pripažinti negaliojančiu.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad priešieškinyje nenurodyta, kokias teises ir pareigas gali sukelti teismo sprendimas trečiajam asmeniui bankui Luminor Bank AS. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį trūkumą nustatė pagrįstai, nes nurodžius priešieškinyje trečiąjį asmenį, turi būti iš procesinio dokumento aišku, kodėl jis yra įtrauktas į bylą ir kokias jam teisines pasekmes gali sukelti teismo sprendimas. Priešieškinyje atsakovė net neužsiminė kuo trečiasis asmuo yra susijęs su nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog atskirajame skunde aplinkybių, susijusių su trečiuoju asmeniu nurodymas, nelaikytinas ieškinio trūkumo ištaisymu, nes visos aplinkybės turi būti nurodytos priešieškinyje tam, kad trečiasis asmuo, gavęs procesinį dokumentą (priešieškinį) galėtų pasisakyti dėl jo atžvilgiu nurodomų aplinkybių.
16. Taip pat šiame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė dėsto aplinkybes, susijusias su neteisėtais ir dėl apgaulės sudarytais sandoriais, tačiau visiškai nėra aišku, kokie asmenys tuos sandorius sudarė ir kada, taip pat nėra aišku, kas apgavo/suklaidino atsakovę ir kuo tai susiję su ginčijamu antstolės aktu.
Dėl antstolės draudiko įtraukimo į bylą
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė atsakovei į bylą įtraukti antstolės draudiką. Tačiau tokį teismo nurodyti pašalinti trūkumą apeliacinės instancijos teismas laiko pertekliniu. Antstolių veiklą reglamentuoja Antstolių įstatymas. Minėto įstatymo 16 straipsnyje numatyta antstolio atsakomybė už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu (Antstolių įstatymo 17 str. 1 d.). Kadangi byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo bei restitucijos taikymo, kaip negaliojančio sandorio pasekmės, byloje turės būti keliamas ir profesinės civilinės atsakomybės klausimas apdraudusiam draudikui. Tačiau antstolio profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs draudikas į bylą gali būti įtrauktas teismo iniciatyva gavus informaciją iš antstolės apie jos profesinę civilinę atsakomybę (CPK 42 str., 47 str. 1 d.).
Dėl ieškinio senaties termino
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė turi pagrįsti, kodėl ji praleido CPK 602 str. 3 d. įtvirtintą senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo nustatytu trūkumu nesutinka ir tai vertina kaip atsakovės procesinių teisių pažeidimą.
19. Ieškinio senaties terminas – tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CPK 1.126 str. 1 d. numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepriklausomai nuo to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina nei pačios subjektinės materialinės teisės, nei procesinės teisės kreiptis į teismą.
20. Ieškinio senaties taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso pabaigoje priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės, kadangi tai yra materialinės teisės normų taikymo (CPK 259 str. 1 d., 265 str. 1 d.), o ne procesinis klausimas. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje nėra analizuojamos, jos negali būti kliūtimi kreiptis į teismą. Išspręsti klausimus, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės, iki teismo sprendimo priėmimo teismas negali, todėl ir aplinkybes, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, jei taip – dėl kokių priežasčių, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas gali įvertinti tik priimdamas sprendimą. Be to, pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pagal procesinę padėtį toks asmuo paprastai yra atsakovas, kadangi ginčo materialinio teisinio santykio šalis ir proceso šalis dažniausiai sutampa. Savo iniciatyva iškelti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo teismas negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje). Taigi, CK 1.126 str. 2 d. išdėstyta teisės norma reiškia, kad jeigu ginčo šalis (skolininkas) reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas negalėjo šioje byloje pripažinti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, o juo labiau negalėjo įpareigoti priešieškinyje nurodyti priežastis, kodėl šis terminas buvo praleistas.
Dėl įrodymų
21. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, susijusių su faktiniu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškinio priėmimo įrodymų pakankamumo klausimas ieškinio priėmimo stadijoje nespręstinas, kadangi teismas tokias išvadas gali padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 str. numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti renkami. Šiuo atveju pakaktų, kad atsakovė tinkamai nurodytu priešieškinio faktinį pagrindą, o kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra būtent atsakovės apsisprendimo dalykas.
Dėl procesinės baigties
22. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nutartyje nustatė atsakovės priešieškinio trūkumus, konstatuodamas faktinio pagrindo nebuvimą. Todėl atsakovė turi nurodyti priešieškinio faktinį pagrindą (šios nutarties 13-16 punktai), t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas priešieškinio reikalavimas. Kiti skundžiamoje teismo nutartyje nustatyti priešieškinio trūkumai yra neesminiai, perteklinio pobūdžio, todėl spręstina, jog jie buvo nustatyti nepagrįstai.
23. Kadangi atsakovei pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2019-04-26 (įskaitytinai), šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti atsakovei G. Š. terminą iki 2019 m. balandžio 26 d. (įskaitytinai) pašalinti priešieiškinio trūkumams, nurodytiems šios nutarties motyvuojamoje dalyje (tinkamai nurodyti priešieškinio pagrindą), pašalinti.