Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovei I. U. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės I. U. priešieškinį ieškovui G. U. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta 2017 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2810-941/2017. Šalys turi du nepilnamečius vaikus, tai yra D. U., gimusią (duomenys neskelbtini) ir D. U., gimusią (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su atsakove. Nutraukiant šalių santuoką buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo nepilnametėms dukroms, mokamas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki jų pilnametystės. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5318-1025/2018 buvo patvirtinta atsakovės ir ieškovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią buvo nustatyta detali ieškovo ir dukterų bendravimo tvarka (šios civilinės bylos iniciatorė buvo atsakovė). Ieškovas šiuo metu su savo drauge I. A., gyvena jo tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė su dukromis panaudos sutarties pagrindu gyvena jos tėvui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo metu yra dirbantys ir gauna nuolatines pajamas. Ieškovas šiuo metu dirba UAB „Klaipėdos konteinerių terminale“ dokininku – mechanizatoriumi, jam mokamas 3,25 Eur darbo užmokestis už valandą. Kaip nurodė ieškovas per mėnesį atskaičius mokesčius jis gauna apie 1 000,00 Eur. Prieš tai ieškovas dirbo UAB „Yazaki Writinig Technologies Lietuva“, formuotojo pareigose. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. dirbo UAB „Premier restuarants“ aptarnaujančio personalo pareigose, mokant 3,28 Eur valandinį darbo užmokestį. Atsakovė nuo 2019 m. vasario 1 d. dirbo UAB „PAZI KO“ kavinėje virėjos pareigose, mokant valandinį 3,40 Eur atlygį, o šiuo metu, tai yra nuo 2019 m. kovo 26 d. pagal laikinojo darbo sutartį Nr. 508K dirba UAB „Simplika“ operatoriaus pareigose ir mokamas 736,26 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Atsakovė yra baigusi Klaipėdos turizmo mokyklą ir įgijo III lygio virėjo kvalifikaciją.

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nėra duomenų, kad atsakovė turėtų priklausomybę ligoms bei nėra duomenų, kad ji turėtų psichikos ligą.

Iš Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2018 m. rugsėjo 5 d. pagalbos plano ir 2018 m. gruodžio 4 d. pagalbos plano nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės šeimai buvo skirta pagalba, tai yra tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo įpareigoti atlikti tam tikrus įsipareigojimus. Pagal pagalbos planus atsakovė buvo įpareigota ugdyti higienos įgūdžius, tai yra rūpintis rūbų bei patalynės švara, lankyti kursus visuomenės sveikatos biure, susirasti pastovų darbą, kreiptis į priklausomybės ligų centrą, lankyti pozityvios tėvystės kursus bei lankyti psichologo konsultacijas, kreiptis į mediatorių, o ieškovas įpareigotas lankyti pozityvios tėvystės kursus, teikti išlaikymą, lankyti psichologo konsultacijas. Iš minėtų planų nustatyta, kad ieškovas įvykdė tik vieną įpareigojimą, tai yra kelis kartus lankėsi pas psichologą, o atsakovė išklausė efektyvios tėvystės kursus ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą, dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro individualiuose mokymuose „Asmens higiena ir maisto sauga“ bei mokymuose apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

Iš Gargždų socialinių paslaugų centro 2018 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. (8.7.S-387) nustatyta, kad atsakovei nuo 2018 m. gruodžio 17 d. yra teikiamos psichologinės konsultacijos.

Iš Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytojos D. P. 2018 m. gruodžio 12 d. informacijos pateiktos apie D. U. nustatyta, kad mergaitei yra teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba, taip pat ji lanko prailgintos dienos grupę mokykloje. D. U. motyvacija bei mokymosi pasiekimai ženkliai gerėja, į pamokas ji ateina laiku, nevėluoja, praleistas pamokas dėl ligos pateisina gydytojo pažymomis. D. U. turi visas mokymosi priemones, jos naujos, tvarkingos ir įsigytos laiku, turi tvarkingą uniformą, jos viršutiniai rūbai, avalynė atitinka metų laiką, yra tvarkingi, švarūs, o jos ilgoki plaukai visada dailiai sušukuoti. Nurodyta, kad mergaitės tėvai yra išsiskyrę ir mergaitė gyvena su mama, kuri nuolat rūpinasi, dažnai palydi ją į mokyklą. D. ir mamos bendravimas yra šiltas, mama domisi ir kalbasi su klasės mokytoja, logopede ir prailgintos grupės mokytoja apie dukrą, kasdien prisijungia prie elektroninio Tamo dienyno.

Iš Gargždų lopšelio – darželio „Saulutė“ atsakovės atstovui pateikto atsakymo į jo paklausimą nustatyta, kad šalių dukra D. U. lanko darželį ir atsakovė su auklėtojomis bendrauja noriai, reaguoja į pastabas ir stengiasi laikytis reikalavimų, pedagogų rekomendacijų, lankosi susirinkimuose ir šventėse. Su dukra bendrauja ramiai, dėmesingai ją išklauso, domisi kaip dukra jaučiais darželyje, džiaugiasi dukters darbeliais, pasiekimais. D. U. į darželį ateina ne naujais, bet tvarkingais rūbais, avalyne ir lanko darželį gerai, kai neateina mama praneša ir pateikia pažymas. 2016-2017 metais buvo vėluojama mokėti už darželį, o šiuo metu sumokama laiku.

Iš antstolio Giedriaus Jonausko 2017 m. gruodžio 27 d patvarkymo Nr. 3.5-1771934 nustatyta, kad atsakovė kreipsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo pagal 2017 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-2810-941/2017, nes 2017 m. gruodžio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 600,00 Eur. Duomenų, kad šiuo metu būtų išlaikymo įsiskolinimas nėra, atsakovė patvirtino, kad ieškovas šiuo metu teikia priteistą išlaikymą dukroms.

Iš 2018 m. vasario 1 d. atsakovės antstoliui pateikto pranešimo nustatyta, kad ji pranešė, kad iš G. U. gavo 285,81 Eur išlaikymui, o 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu nurodė, kad G. U. sumokėjo už darželį 169,50 Eur, todėl prašė šią sumą įskaityti kaip išlaikymą.

Iš antstolio Giedriaus Jonausko 2019 m. sausio 31 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti išmokėjimą nustatyta, kad priverstine tvarka buvo išieškomas išlaikymas iš ieškovo ir 2018 m. vasario 2 d. antstolis atsakovei išmokėjo 74,69 Eur, 2018 m. kovo 29 d. išmokėjo 129,77 Eur, 2018 m. birželio 11 d. išmokėjo 355,38 Eur, 2018 m. liepos 9 d. 204,83 Eur ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. 240,74 Eur.

Iš paslaugų teikimo sutarties nustatyta, kad ieškovas perka D. U. lietuvių kalbos mokytojos teikiamas pamokas, tai yra vieną kartą per savaitę po 1 valandą už 15,00 Eur užmokestį. Pateikti telefoninės sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pervedė po 15,00 Eur už D. U. suteiktas korepetitorės pamokas.

Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-61992459-16 nustatyta, kad ieškovui buvo skirtas įspėjimas už tai, kad jis padarė administracinį pažeidimą, tai yra pasirodė neblaivus viešoje vietoje.

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 28 d. psichologo nuomonės dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo civilinėje byloje nurodyta, kad mergaitės išreiškė norą gyventi su mama ir toks mergaičių pageidavimas nekeisti gyvenamosios vietos neprieštarauja jų interesams.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas privalėjo byloje įrodyti (pateikti pakankamus ir leistinus įrodymus) jog atsirado būtinybė (pagrindai) keisti jau nustatytą nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą ir kokios priežastys tai sąlygoja.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Kaip jau minėta, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, būtina įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovas siekia pakeisti nepilnamečių D. U. ir D. U. gyvenamąją vietą, ypač atkreiptinas dėmesys į kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikams teks gyventi, nustačius jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po šalių santuokos, kuri buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, šalių nepilnametės dukros liko gyventi kartu su motina, tai yra atsakove ir jau daugiau kaip metai laiko gyvena kartu su ja, yra jos prižiūrimos ir auklėjamos, o ieškovas bendrauja su dukromis pagal teismo šalių patvirtintą taikos sutartį, tai yra kas antrą savaitgalį bei kiekvieną antradienį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo materialinė padėtis šiuo metu yra kiek geresnė nei atsakovės, nes ieškovas gyvena kartu su drauge jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, o atsakovė su dukromis gyvena panaudos sutarties pagrindu jos tėvui priklausančiame bute, kuriam reikalingas remontas. Nors pas atsakovę bute ne visada yra prižiūrima tvarka, mėtos rūbai, nenuvalytos dulkės, tačiau, kaip patvirtina į bylą pateikta išvadą teikiančios institucijos išvada bei jos atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, vien ta aplinkybė, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių bei tai, kad namuose pas atsakovę nėra padarytas remontas ar yra tam tikra netvarka ir atsakovės materialinė padėtis kiek blogesnė, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą, nes atsakovė deda pastangas ir bando keisti savo gyvenimo būdą ir jai yra teikiama pagalba. Byloje nėra duomenų, kad pas atsakovę vaikams būtų sudarytos kenksmingos gyvenimo sąlygas ar nebūtų visų būtiniausių baldų ar buitinės technikos, butas kuriame atsakovė gyvena yra su visais patogumais. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio nėra įrodytos jokias rašytiniais įrodymais, vien tai, kad atsakovė du kartus buvo užfiksuota būdama neblaivi dar nepatvirtina, kad ji turi problemų dėl alkoholio ir dėl to nebegali tinkamai pasirūpinti dukromis. Kaip patvirtino liudytoju apklaustas atsakovės tėvas K. S. M., kad po jo septyniasdešimties metų jubiliejaus, apie kurį ieškovas žinojo, atsakovei buvo nustatytas girtumas ir policiją iškvietė ieškovas, šių aplinkybių ieškovas neginčijo. Liudytojų D. P., kuri yra ieškovo motina, ir I. A., kuri yra ieškovo sugyventinė, teismo posėdžio metu duoti liudijimai, kad atsakovė turi problemų su alkoholiu, taip pat nėra patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl vertintini kritiškai, nes šios liudytojos yra galimai suinteresuotos bylos baigtimi. Pati atsakovė neneigė ir pripažino, kad jai kelis kartus buvo nustatytas girtumas tuo metu kai buvo kartu su vaikais, tačiau vien dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindas pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą. Teismo psichologės pateiktoje nuomonėje, kurioje yra pateikti mergaičių pasakojimai patvirtina, kad pats ieškovas kartais vartoja alkoholį ir kartą jau gyvenant kartu su sugyventine „buvo tiek išgėręs, kad pradėjo kristi, dar bandė įlipti į automobilį, norėjo kažkur važiuoti, bet tik atsigulė“. O apie atsakovę mergaitės nurodė, kad mama kartais išgeria alaus, tačiau nedaug. Iš mergaičių paaiškinimų duotų psichologei matyti, kad pas tėtį nėra jokių taisyklių, o pas mamą yra tam tikros taisyklės.

Ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais, nes mergaitės netvarkingos, iš esmės paneigia į bylą pateikti duomenys iš mergaičių lankomo mokymosi įstaigos ir ikimokyklinės įstaigos. Ieškovo į bylą pateiktos foto nuotraukos, teismo nevertintinos, nes teismo vertinimu yra padarytos galimai pažeidžiant vaikų interesus. Tai, kad vaikai, ypač mažesnioji šalių dukra būdama darželyje dienos bėgyje apsitaško rūbus ar mergaitės išsitepa rankas flomasteriais, taip pat nelaikytina kaip netinkama atsakovės mergaičių priežiūra. Šalys iš esmės pripažino ir neginčijo aplinkybių, kad jų dukros dažnai serga tokio amžiaus vaikams būdingomis ligomis, šias aplinkybes patvirtina ir teismo turimi duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, iš kurių matyti, kad atsakovė dažnai turi nedarbingumą. Kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys iš šalių dukterų mokymosi įstaigų atsakovė pateisina praleistas pamokas. Byloje esantys duomenys iš elektroninio dienyno tamo patvirtina, kad kartais šalių dukra D. U. nepadaro jai paskirtų namų darbų, bet kaip tvirtina atsakovė, dalies testų jų dukrai net nereikėjo atlikti, nes ji turi problemų dėl skaitymo.

Jokių duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo dukromis ir netinkamai jas auklėja byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai atlieka savo, kaip tėvo, pareigas, kad nesugeba tinkamai pasirūpinti savo dukromis tuo metu, kai mergaitės būna pas jį namuose. Priešingai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra labai rūpestingas ir būtent jo iniciatyva nors ir po ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau šalių dukra lanko lietuvių kalbos papildomas mokamas pamokas ir dėl to mergaitės mokslai kiek pagerėjo, kaip tvirtina šalys. Taigi, iš esmės tiek ieškovo, tiek atsakovės asmeninės savybės ir galimybės auklėti savo dukras yra lygios. Vertinant buitines - materialines gyvenimo sąlygas, tai sutiktina, kad pas ieškovą šiuo metu jos yra geresnės, t. y. ieškovas gyvena jo tėvams priklausančioje namo dalyje, jo pajamos viršija atsakovės gaunamas pajamas, jam mergaitėmis padeda rūpintis ne tik jo tėvai, bet ir kartu gyvenanti jo sugyventinė. Atsakovė su dukromis gyvena panaudos pagrindu jos tėvo bute, taigi šiuo aspektu atsakovės buitinės sąlygos yra prastesnės nei ieškovo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę šalių dukroms yra suteiktas atskiras kambarys. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau nutraukiant šalių santuoką ir nustatant vaikų gyvenamąją vietą, ieškovo ir atsakovės buitinės – materialinės sąlygos buvo tokios pat kaip ir dabar, t. y. nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jos nepakito, nes jos su motina liko gyventi tame pačiame bute, kuriame jie visi gyveno šalims būnant santuokoje. Taigi, ieškovas žinojo kokiomis sąlygomis gyvens jo dukros ir sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Be to, nustatant arba keičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, vaiko tėvo arba motinos buitinės - materialinės gyvenimo sąlygos negali būti esminis ir pagrindinis kriterijus. Tokio amžiaus kaip šalių dukros, nėra ypatingai svarbu pas kurį iš tėvų yra daugiau kambarių, tačiau vaikui ypatingai svarbu psichologinis ir emocinis saugumas ir komfortas, saugi ir įprasta aplinka, dėmesys ir švelnumas. Esminis momentas yra vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis).

Vaiko nuomonė nėra vienintelis ir lemiamas argumentas sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, nes būtina nustatyti ir tą aplinkybę ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams, t. y. tirtinos ir kitos aplinkybės, lemiančios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.

Nepilnamečių šalių nuomonė buvo išklausyta per teismo psichologą, kuris pateikė nuomonę, jog šalių dukros nurodo, kad nori gyventi su mama, tačiau ir toliau bendrauti su tėčiu, nes mergaitės šiltus jausmus jaučia abiem tėvams ir su kiekvienu iš jų turi atskirą emocinį ryšį, kurį stengiasi išsaugoti. Taigi, analizuojant nepilnamečių nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų, konstatuotina, jog abi mergaitės yra prisirišusios tiek prie savo tėvo, tiek prie motinos, vienodai, nori bendrauti su abiem tėvais, tačiau abi mergaitės tiek vaiko teisių specialistui, tiek ir teismo psichologei nurodė, kad jos nori likti gyventi su mama.

Įvertinus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad apie mergaičių sveikatą, didžiosios dukters mokymąsi ir kitus poreikius žino abu tėvai, nes abu moka pasirūpinti mergaitėmis ligos metu. Ieškovas teismui pateikė elektroninio žurnalo Tamo kopijas, tačiau jos nepatvirtina, kad atsakovė nesidomi dukters pasiekimais ar jai nebūtų žinoma kokie namų darbai užduodami, kadangi prisijungiama per atsakovei suteiktą paskyrą nėra galimybės nustatyti kaip dažnai mokymosi pasiekimus stebi abi šalys atskirai. Kaip patvirtino ieškovas, šiuo metu jis turi galimybę matytis su dukromis pagal nustatytą grafiką, be to, atsakovė po bylos iškėlimo ir dažniau leidžia pasiimti dukras, tai yra atsakovė neriboja vaikų bendravimo su ieškovu, todėl dukrų ir tėvo ryšys yra palaikomas ir ieškovo interesai šiuo aspektu nepažeidžiami.

Apibendrinant darytina išvada, kad bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta šalių vaikų gyvenamoji vieta su motina pilnai užtikrina vaikų interesus, atsakovė turi galimybes tinkamai rūpintis vaikais, atsakovė deda pastangas keičiant savo gyvenimą, aplinka, kurioje šalių dukros gyvena yra saugi, dukros jau daugiau kaip vienerius metus laiko gyvena su atsakove, abi mergaitės nori likti gyventi su mama. Ieškovas neįrodė, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su juo labiau atitiktų vaikų interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina, todėl ieškinys dalyje dėl gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas.

Atmetus ieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas, nes išlaikymas yra priteistinas iš to tėvo (motinos) su kuriuo vaikas negyvena ( CK 3.192-3.191 straipsnis).

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, motyvuodama tuo, kad šiuo metu yra išaugę šalių vaikų poreikiai ir ieškovo teikiamo išlaikymo dukroms nebepakanka.

Teismas nurodo, jog tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą padidinti išlaikymą – esminį vaikų poreikių pasikeitimą – padidėjimą po 2017 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo priėmimo.

Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, t.y. turi būti patenkinti kiekvieno vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.156 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė.

Bylos duomenys patvirtina jog nuo šalių dukroms priteisto išlaikymo praėjo tik kiek daugiau nei metai, šiuo metu šalių dukra D. U. yra beveik aštuonių metų amžiaus, lanko pirmą klasę, o dukra D. U. yra beveik šešerių metų ir lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Atsakovė nurodo, kad vienos dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 430,00 Eur, o ieškovas teikia priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai po 150,00 Eur. Atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tokio dydžio išlaikymas yra reikalingas dukros. Pati atsakovė patvirtino, kad mergaitės neturi jokių specialių poreikių, serga tokio amžiaus vaikams būdingomis ligomis. Be to byloje esantys tiek rašytiniai įrodymai, tiek ir ieškovo duoti paaiškinimai, kurių neginčijo atsakovė patvirtina, kad atsakovas ne tik teikia išlaikymą, kuris yra priteistas teismo sprendimu, tačiau papildomai prisideda prie dukterų išlaikymo pirkdamas joms rūbų, tai yra pirko žiemines striukes, batus, kepures, be to, ieškovas moka kiekvieną savaitę po 15,00 Eur už D. U. lankomas papildomas lietuvių kalbos pamokas. Teismo turimi duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo patvirtina, kad tiek nutraukiant santuoką, tiek ir šiuo metu atsakovė yra dirbanti, tačiau nutraukiant santuoką atsakovės gaunamos pajamos buvo mažesnės, tai yra laikotarpiu kai buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo atsakovės pajamos buvo apie 231-300,00 Eur, o šiuo metu jos gaunamos pajamos pagal paskutinę sudarytą darbo sutartį neatskaičius mokesčių turėtų būti 736,26 Eur.

Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus duomenis, konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, jog dukterų išlaikymas bei jų poreikiai iš esmės padidėjo nuo 2017 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo priėmimo (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu ieškovo teikiama 150,00 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį ir ieškovo prisidėjimas prie išlaikymo kitais būdais, tai yra mokėjimas už papildomas lietuvių kalbos pamokas, kas sudaro per mėnesį apie 60,00 Eur, perkama apranga ir atsakovės teikiamas išlaikymas dukroms, įvertinus tai, kad šalių dukros kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna po 50,00 Eur išmoką vaikui, tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šalių dukros šiuo metu lanko papildomus mokamus užsiėmimus, laikytina pakankama suma šalių dukterų poreikiams tenkinti, kuri užtikrina būtinas materialines sąlygas mergaičių fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, taip pat atitinka ginčo šalių turtinę padėtį ir interesus, todėl pagrindo padidinti priteistą šalių dukroms išlaikymą nėra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, jog atsirado papildomų išlaidų vaikų sveikatos priežiūrai bei ugdymui, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindas pakeisti teismo sprendimu šalių dukroms priteistą išlaikymo dydį ir priešieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.