Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Mervyn Stuart Ford atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-748/2011 pagal ieškovo Mervyn Stuart Ford patikslintą ieškinio pareiškimą atsakovams S. M. (S.) ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims K. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. L., D. L. R., M. M. M., D. B., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB SEB bankui, dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama tame tarpe ir statybos procese pastatant naują statinį ar pastato rekonstrukcijos rezultate padidinant rekonstruojamo turto vertę. Tačiau įgyti nuosavybę į statinį ir tuo pačiu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas yra galima ne bet kokio statybos proceso išdavoje, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999 m.).

Gyvenamasis namas, kaip pastatas, yra stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų, ir kuris naudojamas žmonėms gyventi (Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ STR 2.02.09:2005 7.1 punktas). To paties Statybos techninio reglamento 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų (pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti ir kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis, t.y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010 m.).

Byloje nustatyta, kad nuo 2004-10-22 (kadastro duomenų nustatymo data) name inventorizuota ir teisiškai registruota 93,25 m² neįrengta pastogės patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); T.1, b.l. 11-12, 17, 86-87). Ieškovui pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys neįrengtos pastogės, atsakovei S. M. (S.) priklauso 48/100 dalys šios neįrengtos pastogės, o likusios 15/100 dalys priklauso tretiesiems asmenims. (T.1, b.l. 11-12). Įstatymuose leidžiama bendraturčiui perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Pirkimo – pardavimo ar dovanojimo sutartyse nurodant perleidžiamas gyvenamojo namo dalis bei nustatant tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, įstatyme nereikalaujama, kad sudaroma sutartimi būtų išspręsti klausimai, galbūt susiję ir su namo pastoge (palėpe), juolab kad namo techninė pastogė (palėpė), kaip tokia, savarankiškai neinventorizuojama. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad iki 2004-10-22 pastogės patalpos nebuvo inventorizuotos ir teisiškai registruotos. Gyvenamojo namo dalies perleidimo sutartyje įvardyta perleidžiama (parduodama, dovanojama) dalis suponuoja išvadą, kad sutartimi perleidžiama namo dalis apima visą namą kaip statinį apskritai, o naudojimosi pastogėje (palėpėje) esančia erdve tvarkos nenustatymas reiškia, kad ši erdvė išlieka visų bendraturčių dispozicijoje. Kita vertus, sudarant nurodytas namo dalies perleidimo sutartis ir nustatant naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis tvarką, galima susitarti ir dėl naudojimosi namo pastoge (palėpe).

Ginčo patalpos rekonstrukcijos darbų priėmimą 1994 m. reglamentavo LR Vyriausybės 1992 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; LR Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai; Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 91 “Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti”; LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintos Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklės (RSN 124-91); LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija.

Remiantis Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 91 “Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti” 1 p., 4 p., 8 p. bei Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-91) 1, 2, 4, 5, 12 p. p. reikalavimais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudojimui objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Patvirtintas sprendimu statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti teisinę registraciją, t.y. įteisinti nuosavybę į pastatytą (rekonstruotą) pastatą, o nustatyta tvarka nepriimtų objektų eksploatacija draudžiama. LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje ginčo pastato rekonstrukcijos metu, taip pat numatyta, kad visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami, priėmus pastatą naudoti ar pasikeitus savininkui (Instrukcijos 1, 2, 4, 6 p. p.), registruojant nurodytus pastatus, savininkai turėjo pateikti registro įstaigai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Instrukcijos 8-10 p.p.), tarp kurių minimi ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai bei valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 1993-11-30 potvarkio Nr. 1479-v Dėl leidimo įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas pastogėje (duomenys neskelbtini), namo gyventojoms I. Š. (1.1.p iki 50,0 kv.m, ir 1.3. p. iki 61,0 kv.m), D. B. (1.2. p. iki 52,0 kv.m) buvo leista įsirengti virš savo butų pagal suderintus eskizinius projektus papildomas gyvenamąsias patalpas (T.1, b.l. 48-49).

Byloje nėra jokių duomenų, kad gyvenamojo namo bendraturčiai buvo nusistatę naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką. Byloje, esantys rašytiniai įrodymai (buto išplėtimo projektas, T.2, b.l. 59-67) patvirtina, kad namo bendraturčiai 1993 metais sutiko, kad D. B. įsirengtų pastogę virš savo buto pagal savo buto ribas (T.2, b.l. 61-65). Pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune 1992 m. planas (T.2, b.l. 66), eskizinis pastogės planas buto patalpų išplėtimui, parengtas 1993 m (T.2, b.l. 30) ir pastogės patalpų 2004-10-22 planas (T.2, b.l. 31) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad pastogės patalpos virš buto Nr. 7 yra išplėtos išeinant už buto ribų (išplėsta patalpa 7-8/13,69 kv.m). Kauno miesto statybos inspekcija 1994-08 išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad D. B. išplėtė butą pastogėje virš buto 1A2p VII-2, VII-3, VII-4, VII-5, VII-6, VII-1 (statyba įregistruota 1993-12-07 Nr. 285/93; T.2, b.l. 29-30; 150-151). Patalpų plotai pažymoje nenurodyti, tik konstatuota, kad statinio bendras plotas pagal projektą 105,36 (52) kv.m, faktiškai 55,46 kv.m (T.2, b.l. 24), statinys 1A2p VII-1; 2; 3; 4; 5; 6 atitinka sanitarinius ir priešgaisrinius reikalavimus. Yra užbaigtas pagal patvirtintą projektą ir tinka naudoti. Iš byloje pateiktos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 23015/44-116 (T.2, 25-28, 31) matyti, kad faktiškai mansardoje yra įrengtos trys patalpos – kambarys 7-7/25,19 kv.m, holas 7-8/13,69 kv.m ir kambarys 7-9/16,58 kv.m.

Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir norminiuose teisės aktuose nustatyta statinio statyba (rekonstrukcija) yra nuosekli ir vientisa ir turi būti užbaigiama galutinius rezultatus įforminančiu dokumentu.

Pažymos Nr. 144 surašymo metu, galiojusių LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintų Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-91) 13 punktas nustatė, kad anksčiau priimtose privačiose valdose naujai įrengtas mansardas, pastatytus priestatus, antstatus, ūkinius ir buitinius pastatus ir kt. statinius priima naudoti miesto, rajono valdybos statybos inspektorius, privačios statybos priėmimą naudoti įformindamas pažyma, tačiau priimant statybą turėjo būti pateikiami tokie dokumentai – statybos techninė dokumentacija; leidimas statyti arba statybos įregistravimo pažyma; baigtos statybos techninės inventorizacijos byla; energijos realizavimo įmonės, dujų ūkio įmonės (kai sumontuoti skysto kuro arba dujotiekio įrengimai) ir kultūros paveldo inspekcijos (kai priimamas statinys yra paminklinėje teritorijoje, paminklo apsaugos, įtakos, reguliuojamo užstatymo zonose arba patenka į paminklosaugos teisinio reguliavimo sferą) pažymos, kurių viena įteikiama statytojui, kita - savivaldybei.

Kaip nustatyta byloje, atsakovės pirmtakė D. B., atlikusi rekonstrukciją – buto išplėtimą įrengiant patalpas pastogėje, nurodytų norminių aktų reikalavimų nepaisė: tarp gyvenamojo namo bendraturčių nebuvo nustatyta naudojimosi pastogės patalpomis tvarka, atsakovė taip pat nepateikė kitų įrodymų, jog D. B. būtų įgijusi nuosavybės teisę į 55,46 kv.m pastogės patalpų kitu būdu; atlikus pastato rekonstrukciją (įrengus pastogės patalpas 7-7/25,19 kv.m, holas 7-8/13,69 kv.m ir kambarys 7-9/16,58 kv.m), objektas nebuvo valstybinės komisijos priimtas naudoti, duomenų apie šių patalpų atitikimą projektui ir sanitariniams, priešgaisriniams reikalavimams taip pat nėra ir ginčijamoje pažymoje. Priimant statybos darbus turi būti vertinamas atliktų darbų atitikimas projektui. Statybinės teismo ekspertizės 2011-08-31 akte Nr. 2-55-58/2011 (T.3, b.l. 96-99) nustatyta, kad pagal šiame laikotarpyje (1993-12-07 – 1994-08-10) galiojusio normatyvinio akto (Statybos normos ir taisyklės SNiP 3.03.01-87 „Laikančios ir atitvarinės konstrukcijos“ (TSRS Valstybinis statybos komitetas, Maskva, 1988, p. 7.90) reikalavimus buvo nustatyta, kad atitvara (mūrinė siena) nuo projektinės padėties plane negali nukrypti daugiau kaip 10 (dešimt) milimetrų. Kadastrinių matavimų duomenimis, ašis minėtos sienos (atitvaros) nuo projektinės padėties plane yra nukrypusi 1,57 kv.m, kai leistinas nukrypimas 0,01 m. Eksperto išvada – minėtos sienos nukrypimai yra neleistini. Byloje neginčijamai nustatyta, kad namas, kuriame įrengtos ginčo pastogės patalpos yra įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą (T.4, b.l. 89-90), tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad įforminant pažyma statybos užbaigimą statybos inspektoriui buvo pateikta kultūros paveldo inspekcijos pažyma. Esant esminiams nukrypimams nuo projekto, nesant pateiktų aukščiau išvadintų privalomų dokumentų statinys negalėjo būti priimtas naudoti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pastogės patalpos 7-7, 7-8 ir 7-9, yra priimtos naudoti, nes apie jas jokių nėra duomenų ginčijamoje pažymoje. Atsakovės S. M. pirmtakės atlikti veiksmai buvo neteisėti, todėl, vertinant teisiškai, tokie veiksmai bei jų rezultatai negalėjo sukelti teisinių pasekmių, kokias sukelia įteisinta statyba, t.y. negalėjo sukurti nuosavybės teisės į statybos procese pastatytą statinį. Tos aplinkybės, kad neteisėtą rekonstrukciją toleravo statybinę veiklą kontroliuojančios institucijos ir įregistravo Registro įstaiga, ar, kad nebuvo taikomos savavališkai statybai numatytos sankcijos, nedaro šios statybos teisėta, nes teisė negali atsirasti iš neteisėtų veiksmų.

Kita vertus, nors skundžiama Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažyma Nr.144 iš esmės atitinka nustatytas akto formas, tačiau surašymo būdas ydingas, pažymoje įrašyti duomenys nėra aiškūs, tikslūs, teisiškai pagrįsti, todėl galima daryti išvadą, kad Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažyma Nr.144 neatitinka LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 63 patvirtintų Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių (RSN 124-91) reikalavimų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir teisės aktų normomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nekonkreti teisinė kvalifikacija, kurios teigtina buvus nepaisyta, pripažintina esminiais teisės akto trūkumais, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 135 str. nustatyta pareiga ieškovui nurodyti tik ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad besikreipiantis į teismą asmuo pats pasirenka ir apsisprendžia, kokiu būdu ir kokia apimtimi gins savo pažeistas ir ginčijamas subjektines teises ar teisėtus interesus. Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas pats nustato bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindus, ieškinio dalyką suformulavo kaip reikalavimą – pripažinti negaliojančia Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažymą Nr.144 toje dalyje, kurioje nurodyta, kad statinys 1A2p VII-1; 2; 3; 4; 5; 6 yra užbaigtas pagal patvirtintą projektą ir tinka naudoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti, kokiu būdu ieškovo subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą, turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku. Kitaip tariant, ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Minėta, kad tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus (CK 1.138 str.). Ieškovo reikalavimas - pripažinti negaliojančia Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažymą Nr.144 toje dalyje, kurioje nurodyta, kad statinys 1A2p VII-1; 2; 3; 4; 5; 6 yra užbaigtas pagal patvirtintą projektą ir tinka naudoti. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažyma Nr. 144 nuosavybės teisės į rekonstruotą objekto dalį – pastogės patalpas 7-7, 7-8 ir 7-9 nesukuria; nuosavybės teisė į statybos procese pastatytą statinį gali būti įgyjama tik tuo atveju, jei statyba buvo vykdoma teisėtai, t.y. laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažyma toje dalyje, kurioje nurodyta, kad statinys 1A2p VII-1; 2; 3; 4; 5; 6 yra užbaigtas pagal patvirtintą projektą ir tinka naudoti, kartu įregistruojant patalpas 7-7, 7-8 ir 7-9 pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius pertvarkyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune esančio buto praplėtimo sienas pastogėje (kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) taip, kad buto Nr.7 praplėtimo sienos būtų tik virš atsakovės buto Nr.7 ribų. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti šį sprendimą atsakovės sąskaita įvykdyti ieškovui.

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarime konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Byloje nėra savavališkos statybos akto, kuris konstatuotų tokio fakto buvimą, tačiau pripažinus negaliojančia Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažymą, pripažintina, kad statyba nėra užbaigta galutinius rezultatus įforminančiu dokumentu.

Teisėjų kolegija sutinka su ta ieškovo nuostata, jog statinio pertvarkymas taip, kad buto Nr.7 praplėtimo sienos būtų tik virš atsakovės buto Nr.7 ribų, pagal byloje parengtą projektą labiausiai atitiktų suinteresuotų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, galima padaryti išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas objektyviais įrodymais, jis įrodyti, ieškovo turtinės teisės ir įstatymo saugomi interesai dėl statybos padarinių, nukrypstant nuo projekto, pažeidžiami iš esmės, todėl atsakovė įpareigotina per 3 mėnesius pertvarkyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune praplėtimo sienas pastogėje (kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) taip, kad buto Nr.7 praplėtimo sienos būtų tik virš atsakovės buto Nr.7 ribų, o to atsakovei neatlikus leisti šį sprendimą atsakovės sąskaita įvykdyti ieškovui.

Teisėjų kolegija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenuginčijus Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie atsakovės S. M. (S.) butą su rūsiu, negalima konstatuoti, kad buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro kadastro įstatyme yra numatytos atskiros procedūros (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str.) – t.y. siekiant registruoti nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį turi būti pateikiamas prašymas, kartu su juo, be kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, taip pat turi būti pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d.), dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.). teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent nenuginčijus Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažymos, kurios pagrindu buvo įregistruotas daiktinės teisės į dalį palėpės patalpų 7-7, 7-8, 7-9 nei ieškovas, nei teritorinis registratorius neturėjo pagrindo keisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus faktus.

Dėl senaties termino

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido terminą ginčyti Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažymos Nr.144. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone dėl taikyto ieškinio senaties termino, nurodydamas, kad pažeidimai yra tęstiniai ir senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.

Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Todėl būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CPK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios, sprendime nurodydamas, kad ieškovas pagal 2004-10-12 mainų sutartį įgydamas butą tapo kitos mainų sutarties šalies teisių perėmėju, kuris apie tai, jog nuosavybės teisių į ginčijamą pastogės plotą neturi, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sužinoti tuomet, kai 1994m. buvo priimta statyba ir įregistruota nuosavybės teisė D. B., ir turėjo teisę ginti savo teises, jeigu manė, kad jos yra pažeistos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Šiuo atveju būtina įvertinti, kad naudojimasis gyvenamojo namo pastogės patalpomis yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis – tiek naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymą, tiek projektų, inventorinės bylos ir kitų dokumentų parengimą bei šios sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pirmtakė D. B. atliko statybos darbus nukrypdama nuo projekto, nesant nustatytos tarp bendraturčių naudojimosi tvarkos ir pateiktų kitų teisėtą pastogės (palėpės) dalies valdymą ir naudojimą patvirtinančių dokumentų, tuo neribotam terminui apribodama ir pažeisdama kitų namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Todėl darytina išvada, kad ieškovo, o kartu ir kitų namo bendraturčių atžvilgiu vyko ir vyksta tęstinis pažeidimas, todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 str. 5 d.).

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovo apeliacinį skundą ir naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkina, tai, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš apelianto 96,04 procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus joms pagrįsti. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas sumokėjo 132,00 Lt žyminį mokestį paduodant ieškinį ir 139,00 Lt paduodant apeliacinį skundą (T.1, b.l. 5; T.4, b.l. 67), 3000,00 Lt už ekspertizę (T.3, b.l. 63,94). Šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovų (CPK 98 str. 1 d., 2 d.). Ieškovas taip pat nurodė, turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė įrodymus – 6160,00 Lt (kvitas, T.3, b.l. 32) ir PVM sąskaitos 14310,28 LT (T.3, b.l. 34-38; T.4, b.l. 10-16) advokato pagalbai, bei. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio konstatuoja, kad pateiktos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ženkliai viršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintus maksimalius dydžius (yra didesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.2 p., 8.15 p., 8.17, 8.18 p.)). Todėl teisėjų kolegija, įvertinus bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, mano tikslinga ieškovui priteistinas turėtas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 40000,00 Lt. Tokiu būdu iš atsakovų ieškovui viso priteistina 7271,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, po 3635,50 Lt iš kiekvieno.

Iš atsakovų valstybei priteistina po 129,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno miesto apylinkės teismo pažyma; CPK 88 str. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia Kauno miesto valdybos statybos inspekcijos 1994 m. rugpjūčio mėn. pažymą Nr.144 toje dalyje, kurioje nurodyta, kad statinys 1A2p VII-1; 2; 3; 4; 5; 6 yra užbaigtas pagal patvirtintą projektą ir tinka naudoti; Įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius pertvarkyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune esančio buto praplėtimo sienas pastogėje (kurios unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) taip, kad buto Nr.7 praplėtimo sienos būtų tik virš atsakovės buto Nr.7 ribų. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti šį sprendimą atsakovės sąskaita įvykdyti ieškovui.

Priteisti iš atsakovų S. M. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, ieškovui Mervyn Stuart Ford, gim. 1944-03-08, po 3635,50 Lt (po tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktus dokumentus.

Priteisti iš atsakovų S. M. (S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, valstybei po 129,58 Lt (po vieną šimtą dvidešimt devynis litus penkiasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).