- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-269-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00206-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-48-985/2026 (iki perkėlimo į kitus metus – civilinės bylos Nr. e2-1278-985/2025) pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui G. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, priteisto materialinio išlaikymo vaikui padidinimo, ir atsakovo G. M. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme 2025 m. vasario 3 d. iškelta ir nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui G. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei priteisto materialinio išlaikymo vaikui padidinimo. Priešieškiniu, teismui pateiktu 2025 m. balandžio 16 d., atsakovas G. M. prašo nustatyti jo ir dukros D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: (i) G. M. bendrauja su savo dukra D. M. nuotoliniu būdu per „Messenger“ programėlę kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19 val. (Lietuvos laiku) iki 20 val.; (ii) kiekvienais lyginiais metais per šv. Kalėdas 2-ą ir per šv. Velykas susitinkant ir bendraujant su dukra tiek dukros gyvenamojoje vietoje, tiek savo gyvenamojoje vietoje, apie konkretų dukros paėmimo laiką informuojant ieškovę prieš dešimt dienų; (iii) pirmas keturiolika G. M. kiekvienų metų atostogų dienas, apimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos, apie atostogų pradžią informuojant ieškovę prieš dvidešimt dienų; (iv) pasikeitus D. M. gyvenamajai vietai, informuoti G. M. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.
2. Atsakovas G. M. 2025 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, pagal kurią G. M. bendrauja su dukra D. M. telefonu ar internetu darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ne mažiau kaip 1 val. laiko, o šeštadieniais ir sekmadieniais be kuriuo laiku, ne mažiau kai 1 valandą laiko, atsižvelgiant į vaiko užimtumą bei į jo naktinio poilsio laiką, įpareigojant L. Š. užtikrinti, kad nurodytu metu dukra būtų pasiekiama telefonu ar interneto priemonėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teigia, kad šiuo metu neturi realios galimybės bendrauti su dukra, ieškovė jį yra užblokavusi ir ignoruoja, todėl vaiko ir tėvo emocinis ryšys silpnėja, o vaikas yra nepagrįstai tolinamas nuo tėvo. Atsakovo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali lemti, kad vėliau teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką bus sunku ar neįmanoma įgyvendinti, nes vaikas bus pernelyg nutolęs ir patirs neigiamus emocinius išgyvenimus. Atsakovas nurodo, kad smurto prieš dukrą nenaudojo, dukrą myli, yra pasirengęs sudaryti technines sąlygas bendravimui ir prašo aiškiai apibrėžtos tvarkos, nes susitarti su ieškove nepavyksta.
Šalies argumentai
4. Ieškovė L. Š. su prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti, teigdama, kad atsakovas praeityje daug kartų smurtavo artimoje aplinkoje, grasino nužudyti ieškovę, negimusį vaiką bei mažametę dukrą, o smurto epizodai vyko ir vaikų akivaizdoje. Ieškovės teigimu, priverstinis, intensyvus ir kasdienis kontaktas su smurtaujančiu tėvu keltų realią grėsmę vaiko psichologiniam saugumui ir gerovei, juolab kad vaikas šiuo metu aiškiai išreiškia nenorą bendrauti su tėvu. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaiką anksčiau tekdavo įkalbinėti bendrauti su atsakovu, o bendravimas nutrūko ir dėl to, kad nuotolinių pokalbių metu atsakovas grasino ieškovei.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius išvadoje nurodė, kad nustatant laikiną bendravimo tvarką prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, dienos rutiną ir poilsio režimą. Institucijos vertinimu, nuotolinio bendravimo trukmė turėtų būti konkrečiai apibrėžta, terminuota ir neturėtų viršyti 30 minučių vieno kontakto metu, o bendravimo laikas turi būti aiškus (konkretūs pradžios ir pabaigos laikai, konkrečios savaitės dienos), kad nebūtų trikdoma vaiko dienotvarkė ir būtų užtikrintos kitos vaiko teisės (poilsis, mokymasis, laisvalaikis). Taip pat pabrėžta, kad bendravimo intensyvumas turėtų būti nustatomas įvertinus vaiko norą ar nenorą bendrauti bei emocinio ryšio buvimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi netenkino atsakovo G. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, šalių paaiškinimus, vaiko amžių ir individualią situaciją, padarė išvadą, kad atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismo įsitikinimu, vaikas yra aiškiai išreiškęs nenorą bendrauti su tėvu, o šios neigiamos nuostatos siejamos su atsakovo smurtiniu elgesiu praeityje. Dėl vaiko amžiaus ir techninių galimybių stokos savarankiškas bendravimas nėra įmanomas, o ieškovė nutraukė ryšį su atsakovu dėl jo grasinančių ir įžeidžiančių žinučių. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo elgesys pasikeitė ar kad jis aktyviai dalyvauja vaiko išlaikyme, todėl neįrodė, jog vaiko atsisakymas bendrauti prieštarauja jo interesams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas G. M. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarką, pagal kurią G. M. bendrauja su dukra D. M. telefonu ar internetu darbo dienomis laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 21.00 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais bet kuriuo laiku, ne mažiau kaip 30 minučių, atsižvelgiant į vaiko užimtumą bei į jo naktinio poilsio laiką, įpareigojant L. Š. užtikrinti, kad nurodytu metu dukra būtų pasiekiama telefonu ar interneto priemonėmis. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvertinęs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir neobjektyviai vertindamas šalių pateiktus duomenis. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovės nurodytoms, tačiau neįrodytoms aplinkybėms apie tariamą atsakovo smurtą, neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis;
8.2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu dėl atsakovo elgesio, neįvertinus, jog vaiko nuomonė galėjo būti suformuota motinos neigiamo požiūrio ir jai darytos įtakos pagrindu. Atsakovas teigia, kad vaikas pats nėra patyręs ar matęs smurto apraiškų, nes šalių konfliktai vyko dar iki vaiko gimimo;
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nuotolinis bendravimas tarp atsakovo ir vaiko nėra galimas ar neatitinka vaiko interesų, nors teismų praktikoje yra pripažįstama, kad net ir esant tam tikroms rizikoms gali būti nustatoma minimali, kontroliuojama bendravimo tvarka, užtikrinanti tiek vaiko saugumą, tiek teisę palaikyti ryšį su tėvu;
8.4. Atsakovas pažymi, kad byloje pateikta institucijos išvada patvirtina, jog vaiko ir tėvo ryšio atkūrimas yra prioritetinis tikslas, o minimalios bendravimo tvarkos nustatymas atitiktų vaiko interesus, tačiau pirmosios instancijos teismas šios išvados tinkamai neįvertino;
8.5. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, nors byloje nėra ginčo, kad susidaręs įsiskolinimas atsirado dėl objektyvių priežasčių – atsakovo buvimo laisvės atėmimo vietoje – ir šiuo metu yra nuosekliai dengiamas. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog išlaikymas ir įsiskolinimo dalis yra gaunami per antstolį;
Atsiliepimas
8.6. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nes nenustatė realios ir pagrįstos grėsmės vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams, kuri pateisintų visišką bendravimo ribojimą.
2. Ieškovė L. Š., pateikusi atsiliepimą, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, motyvuodama šiais argumentais
9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo smurtiniu elgesiu, kuris buvo sisteminis, pavojingas ir patvirtintas tiek teismo procesiniais dokumentais, tiek kitais byloje esančiais duomenimis. Atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, nutyli esmines aplinkybes apie itin sunkų smurtą prieš ieškovę ir vaiką, už kurį buvo nuteistas Airijoje, taip pat vėlesnius grasinimus, psichologinį terorą ir agresyvų elgesį;
9.2. Atsakovas nepagrįstai savo teisę bendrauti su vaiku iškelia aukščiau vaiko teisės į saugumą ir emocinę gerovę, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnį sprendžiant bendravimo klausimus prioritetas teikiamas vaiko interesams. Tėvo teisė bendrauti nėra absoliuti ir gali būti ribojama, kai bendravimas kelia grėsmę vaikui;
9.3. Vaiko nuomonė byloje buvo išklausyta teisės aktų nustatyta tvarka ir yra nuosekli – nepilnametė atsisako bendrauti su atsakovu, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikštų priverstinį ir intensyvų kontaktą prieš vaiko valią, galintį sukelti papildomą emocinę žalą. Vaiko teisė į saugią ir stabilią aplinką yra prioritetinė tėvo pageidaujamo bendravimo intensyvumo atžvilgiu, todėl bendravimas gali būti nustatomas tik atsargiai, etapais ir esant papildomoms saugumo garantijoms, kurių šiuo atveju nėra;
9.4. Byloje esantys duomenys, įskaitant Airijos institucijų nustatytą draudimą kontaktuoti su šeima, patvirtina realią grėsmę vaiko ir ieškovės saugumui, todėl intensyvaus ar priverstinio bendravimo nustatymas neatitiktų vaiko interesų;
9.5. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo mokėjimo neturi lemiamos reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes pareiga išlaikyti vaiką yra savarankiška ir jos vykdymas savaime nepašalina byloje nustatytų rizikų ir grėsmės vaiko gerovei;
9.6. Skundžiama nutartis yra motyvuota, priimta laikantis proceso reikalavimų ir įvertinus visą įrodymų visumą, o atsakovo nesutikimas su teismo išvadomis savaime nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y nenustatė jo bendravimo su dukra tvarkos, padaręs išvadą, kad atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka nagrinėjamu laikotarpiu neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo įpareigoti vaiką palaikyti kontaktą su atsakovu prieš jo aiškiai išreikštą valią ir esant nustatytoms neigiamoms bylos aplinkybėms. Atsakovas tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sureikšmino ieškovės pateiktus argumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir atitinka vaiko interesų prioriteto principą.
5. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta:
- Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5104-301/2019, patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės L. C. (dabartinė pavardė – Š.) ir atsakovo G. M., kuria, be kita ko, G. M. pripažino, jog yra D. C. (dabartinė pavardė – M.) tėvas, o ši – jo dukra. Taikos sutartimi šalys taip pat sutarė, kad dukros gyvenamoji vieta nustatoma su motina, kuri įsipareigojo netrukdyti tėvui bendrauti su dukra, o tėvas įsipareigojo mokėti dukros išlaikymui po 170 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 21 d. iki dukros pilnametystės;
- atsakovas 2025 m. balandžio 16 d. priešieškinyje teigia, jog su savo nepilnamečiu vaiku paskutinį kartą bendravo 2024 m. gegužės–birželio mėn. nuotoliniu būdu per „Messenger“ programėlę;
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. 12SD-2113 nurodyta, kad 2025 m. balandžio 24 d. telefoninio pokalbio metu D. M. neatsiminė, kada bendravo su tėvu, ir aiškiai išreiškė nenorą palaikyti ryšį;
- toje pačioje išvadoje nurodyta, jog nuo 2019 m. fiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai, susiję su atsakovo smurtiniu elgesiu prieš vaiko motiną vaikų akivaizdoje, o maksimalus bendravimas neatitiktų vaiko interesų;
- Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d.ir 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiais atsakovas pripažintas kaltu dėl smurtinių veikų ir grasinimų ieškovės atžvilgiu;
- Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pripažintas ir vykdytinas Airijos Karalystės Vestmito apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendis dėl atsakovo smurtinio elgesio ieškovės atžvilgiu.
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią žalai atsirasti arba apsaugoti šalių teisėtus interesus bylos nagrinėjimo metu. Šių priemonių paskirtis – laikinai apsaugoti esamą faktinę ir teisinę padėtį, o ne ją iš esmės pakeisti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
7. Pagal CPK 145 straipsnį taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir būtinos. Taigi jos gali būti taikomos tik tada, kai egzistuoja reali grėsmė vaiko teisėms ar interesams ir kai be jų taikymo tokia grėsmė negali būti pašalinta.
8. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį bendravimas su vaiku gali būti ribojamas arba nustatomas minimalus, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Sprendžiant bendravimo klausimus pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais.
9. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra su atsakovu faktiškai nebendrauja jau ilgą laiką, nuosekliai reiškia nenorą palaikyti kontaktą ir šiuo metu tarp jų nėra susiformavusio artimo emocinio ryšio. Taigi bylos nagrinėjimo metu nėra palaikomas toks santykis, kurio nutrūkimas galėtų būti vertinamas kaip žala vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu neegzistuoja reali grėsmė vaiko ir atsakovo emocinio ryšio nutrūkimui, nes toks ryšys faktiškai nėra palaikomas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti vaiko interesai CPK 144 straipsnio prasme.
10. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos siekiant dirbtinai sukurti ar atkurti santykius, kurių šiuo metu faktiškai nėra, kol ginčas nėra išspręstas iš esmės. Tokių priemonių taikymas šiuo atveju reikštų ne esamos padėties apsaugą, bet jos pakeitimą, iš anksto nustatant bendravimo tvarką dar iki galutinio sprendimo priėmimo.
11. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, todėl klausimas dėl atsakovo dalyvavimo vaiko gyvenime ir bendravimo apimties bus sprendžiamas išsamiai, įvertinus visas bylos aplinkybes, nagrinėjant bylą iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos kaip priemonė iš anksto išspręsti šį ginčą.
12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovo ankstesniu smurtiniu elgesiu, šalių konfliktiniais santykiais bei vaiko patirta neigiama emocine patirtimi, darytina išvada, kad priverstinis kontaktas nagrinėjamu laikotarpiu galėtų sukelti vaikui papildomą stresą ir psichologinę žalą. Nors aukščiau paminėtos smurtinės veikos buvo nukreiptos prieš vaiko motiną, jos tiesiogiai susijusios su vaiko saugumo vertinimu ir jo emocine gerove.
13. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo elgesys pasikeitė, atkurtas pasitikėjimas ar sudarytos saugios sąlygos palaipsniui atkurti ryšį su vaiku. Taip pat nepagrįsta, kad laikino bendravimo nustatymas šiuo metu būtų būtinas vaiko interesams apsaugoti.
14. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė galimybę ateityje svarstyti minimalų bendravimą, tai savaime nesudaro pagrindo taikyti priverstinį kontaktą šioje proceso stadijoje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas priklauso nuo realios grėsmės vaiko interesams ir priemonės būtinybės, o nagrinėjamu atveju tokia grėsmė nenustatyta.
15. Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta realios grėsmės vaiko interesams, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atsakovo prašoma laikina bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.