Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2024 m. birželio 14 d., apie 22.45 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas mažiausiai 2,72 promilių neblaivumas.

A. Š., būdamas nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, žinodamas, kad šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 4 metams (termino pabaiga 2025 m. liepos 2 d.), Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje Telšiuose, Gėlių g. 1, būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2024 m. birželio 14 d., apie 22.45 val., Telšių r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 2 d. (b. l. 39-47, 48-56, 65-70).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 4VD-5188 nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. A. Š. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygomis ir tvarka, nevykdymo pasekmėmis: „Su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygomis ir tvarka esu supažindintas, Šiaulių regiono skyriaus kontaktinius duomenis gavau. Teisines pasekmes suprantu jei nevykdysiu teismo sprendimo.“ (b. l. 58-63).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. birželio 14 d., apie 22.30 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini) mslt., policijos pareigūnai pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Nisan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius šį automobilį nustatyta, kad jį vairuoja neblaivus, neturintis teisės vairuoti A. Š. Pirmu tikrinimu 22.45 val. A. Š. nustatytas 2,93 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 23.03 val. nustatytas 2,72 prom. neblaivumas (b. l. 5-6).

2024 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. Š. pirmu tikrinimu 22.45 val. nustatytas 2,93 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 23.03 val. - 2,72 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. Š. sutiko (b. l. 34).

Iš VĮ Regitra informacijos matyti, kad automobilio Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra D. D. (b. l. 36).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės Nissan Primera vidutinė kaina Lietuvoje yra 1500 Eur (b. l. 37).

2024 m. birželio 20 d. automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir rakteliai grąžinti savininkei D. D. (b. l. 118-120).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. Š., būdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, ir galiojant teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei - uždraudimui naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui (ši baudžiamojo poveikio priemonė galioja iki 2025 m. liepos 2 d.) 2024 m. birželio 14 d., apie 22.45 val., Telšių r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,72 promilių neblaivumas. Apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis žinojo, teisės vairuoti transporto priemones jis niekada nebuvo įgijęs, iki 2021 m. vasario 26 d. nuosprendžio priėmimo, dar ankstesniu 2021 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam jam taip pat buvo uždrausta 4 metus vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės rodo, kad A. Š. piktybiškai vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nesant jokio objektyvaus būtinumo, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. A. Š. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Sutikslintina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikas, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė ne 2024 m. gegužės 14 d. (kaip nurodyta kaltinime), o 2024 m. birželio 14 d.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas A. Š. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamųjų nusižengimų (BK 243 straipsnis) ir tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijoms, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, praėjus neilgam laikotarpiui po ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, atlikimo (išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro 2023 m. liepos 2 d., bet baudžiamojo poveikio priemonė tebegalioja iki 2025 m. liepos 2 d.) (b. l. 65-70), administracine tvarka baustas ( b. l. 71-74); tai kad nusikalstamomis veikomis nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų atveju pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog jis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, ūkininkauja sugyventinės ūkyje, po nusikalstamų veikų padarymo ėmėsi priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti: 2024 m. liepos 5 d. susileido vaistą nuo priklausomybės alkoholiui, kurio veikimas tęsiasi 1 metus. Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis), o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 14 d. 23.10 val. iki 2024 m. birželio 15 d. 10.28 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo pažymėta, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad išimtinio atvejo galimybė nustatoma vertinant visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Taigi taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Nors A. Š. po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, privalėjęs elgtis itin pavyzdingai, kad pateisintų teismo jam parodytą pasitikėjimą, visgi padarė naujas nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau šiuo atveju vien formalus charakteristikos vertinimas, neįvertinus kaltinamojo pastangų keistis, jo socialinių ryšių bei kitų aplinkybių, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys rodo, kad A. Š. padaryti baudžiamasis nusižengimas ir tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo spontaniški, atsiradus asmeniniams išgyvenimams dėl šeimos nario onkologinės ligos, nusikalstamomis veikomis nebuvo sukelti sunkūs padariniai. A. Š. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo elgesio nepateisina, tai kelis kartus išsakė teisiamojo posėdžio metu. Be to, jis ėmėsi priemonių alkoholio vartojimo problemai spręsti: 2024 m. liepos 5 d. susileido vaistą nuo priklausomybės alkoholiui, kurio veikimas tęsiasi 1 metus. Kaltinamasis nurodė, kad ūkininkauja sugyventinės ūkyje, pateiktas Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašas patvirtina, kad D. D. ūkyje yra auginami 77 gyvuliai (avys, kiaulės). Teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė, jog yra pasiryžęs nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, prašė suteikti jam galimybę ir neskirti realaus arešto ar laisvės atėmimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo A. Š. nuo visuomenės, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų terminui, įpareigojant A. Š. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 6, 8, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. A. Š. nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis vairavo transporto priemonę, kuomet jam galiojo uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, tamsiu paros metu manevravo kelyje gyvenamoje vietovėje. A. Š. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, ankstesniais nuosprendžiais už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jam jau buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones septynerių metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. Š. vairavo D. D. priklausantį automobilį, būdamas neblaivus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio savininkė neperdavė jo vairuoti neblaiviam kaltinamajam. Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Nissan Primera vertė yra 1500 Eur. Nors kaltinamasis nurodė, kad prieš trejus metus įsigydama šį automobilį jo sugyventinė mokėjo 800 Eur, tačiau jokių objektyvių duomenų, turto vertinimo išvadų dėl kitokios nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje automobilio vertės, byloje nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš A. Š. išieškotina 1500 Eur suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertę. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kitomis A. Š. skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tenkinus D. D. prašymą, grąžintas savininkei, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, jis paliktinas savininkės nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti 2024 m. birželio 15 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – areštą 40 (keturiasdešimt) parų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 14 d. iki 2024 m. birželio 15 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 7 (septynerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Iki bausmės vykdymo pradžios A. Š. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininkės D. D. nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.