Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-163-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
1S-163-810/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. J. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-163-810/2019
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. Ž. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 13 d.

3. Komisija 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. J. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis V. J. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog nors žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis daroma išvada, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada, tačiau sekančioje pastraipoje jau konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, taip prieštaraudamas pats sau. Dėl šios priežasties lieka neaišku kuo teismas vadovavosi spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismo nuomonė, jog Komisija priėmė nepagrįstą ir netinkamą nutarimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nėra teisiškai pagrįsta, o teisinės argumentacijos trūkumas yra svarus pagrindas nutarties naikinimui.

5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai pasisakė, kad pagal galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu, tačiau teismas įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir neatliktos bausmės dydį. Nuteistasis nurodo Kauno apygardos teismo nutartis, priimtas bylose Nr. 1S-2169-498/2014 ir 1S-454-327/2016, kuriose pažymėta, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima suteikti išskirtinės reikšmės padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, pavojingumui, kadangi tai jau buvo įvertinta apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, ir sumenkinti nuteistojo bausmės atlikimą, charakteristiką, faktiškai atliktą bausmės dalį. Nuteistasis pažymi, jog jis yra atlikęs didesnę dalį bausmės nei numato BVK 157 straipsnio nuostatos.

5.3. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, per visą bausmės atlikimo laiką jis pataisos namų vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs tik penkis kartus ir tai buvo klaidos, iš kurių jis pasimokė, ką patvirtina 11 gautų paskatinimų už darbinę veiklą bei dalyvavimą socialinio užimtumo programose. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į tai neatsižvelgė ir nevertino. Be to, teismas visiškai neįvertino to, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra labai žema – 14 balų, per Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį ji sumažėjo nuo 16 iki 14 balų. Nuteistojo įsitikinimu, būtent privalomos atlikti bausmės dalies atlikimas, nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, žemos rizikos buvimas, sudaro materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, o tai leidžia tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. Ž. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. J. Ž. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos.

9. Nors, nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, tik atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, šiuo metu įdarbintas būrio tvarkiniu. Taip pat nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, iš nuteistojo gaunamo atlyginimo vykdomi išieškojimai vaikų išlaikymui. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo vienuolika kartų paskatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai vertintinos V. J. Ž. naudai svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios bus nurodomos tolimesniuose šios nutarties punktuose, jos nėra pakankamos konstatuoti, jog žemesnės instancijos teismas padarė netinkamą išvadą dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvimo.

11. Pažymėtina, jog, nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo vienuolika kartų skatintas, tačiau taip pat jis penkis kartus pažeidė nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinis drausmės pažeidimas padarytas 2018 m. vasario 22 d. ir nors nuteistasis galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, šie nustatytos tvarkos pažeidimai rodo, kad nuteistojo V. J. Ž. elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas ir nuoseklus, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei – 14 balų, iš kurių statinių kriminogeninių svertinių taškų suma yra tik 5 balai, o likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo rezultatas nuo ankstesnio vertinimo (16 balų) pakito 2 balais, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato pokytis vos 2 balais, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 9 balus, tokios išvados daryti neleidžia.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Tuo tarpu pateiktoje V. J. Ž. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nors nuteistasis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jam vis dar nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė, kadangi nuteistasis nėra susijęs artimais ryšiais bei bausmės atlikimo metu bandė žudytis.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis V. J. Ž. bausmę atlieka už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, t. y. už nusikaltimą žmogaus gyvybei ir nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nors nuteistasis tokiam teismo vertinimui nepritaria, kadangi nusikaltimo sunkumas, pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelis – 2 metai 9 mėnesiai ir 23 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai), negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės neabejotinai negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, pažymėtina, jog šias aplinkybes apylinkės teismas tik įvertino kitų duomenų kontekste, o tai nei BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

14. Teisėjų kolegija, atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, taip pat pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti V. J. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pritartina, jog tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, iš esmės rėmėsi būtent nuteistojo socialinio tyrimo išvada, tačiau Komisija, priimdama nutarimą, iš esmės tik perrašė V. J. Ž. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, plačiau jos neanalizuodama ir nenurodydama, kodėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančios, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybės nuneigia socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl šios priežasties apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog Komisijos nutarimas negali būti laikomas pakankamai pagrįstu, bei nurodė aiškius motyvus, kurie neleidžia sutikti, jog nuteistajam jau šiuo metu gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo institutas.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis V. J. Ž. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė