Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A. J. (toliau – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio (toliau – Institucija) pareigūnės surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. (toliau – pareiškėja) už tai, kad ji būdama valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generaline direktore, neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012-02-01 reikalavimo Nr. Rk7, kurio terminas buvo pratęstas 2012-04-03 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio raštu Nr. 2K-578, kuriame konstatuota, kad pastato Palangos g. 4A, Kaune, sienos apirusios, avarinės būklės, medinės perdangos sukritusios į pastato vidų, kuriame auga medžiai ir krūmai, nėra pastato stogo, todėl pareikalauta metalinėmis stygomis suveržti fasadus, paramstyti stabilumą praradusius konstruktyvinius elementus, iš pastato vidaus pašalinti krūmus ir medžius. Pastatas Palangos g. 4A yra valstybės saugomo senamiesčio (unik. kodas 20171) teritorijoje. Šiais veiksmais valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė A. J. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 1 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188⁴ str. 1 d.

Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į daugelį byloje esančių įrodymų, nes teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo administracinę bylą ir neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes. Teismas nevertino, ar pareiškėja realiai galėjo (gali) įvykdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio pateiktus nurodymus, nustatyti ar jos neveikimui turėjo įtakos (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis, ar pareigūnai surašę privalomus vykdyti nurodymus bei administracinės teisės pažeidimo protokolą turėjo teisę jį surašyti bei kt.

Skunde teigiama, jog 2012-05-22 administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas pažeidžiant ATPK 259¹ bei 260 straipsnių reikalavimus. Kultūros paveldo departamento pareigūnų reikalavimai yra neteisėti, nes pastatas, esantis Palangos g.4a, Kaune, kurio atžvilgiu buvo surašytas reikalavimas atlikti tam tikrus darbus, nėra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo prasme, nes nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad žemės sklypas pastatui, esančiam Palangos g.4a, Kaune, ne dėl (duomenys neskelbtini) kaltės nesuformuotas ((duomenys neskelbtini) pirmą kartą dėl žemės sklypo suformavimo į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi dar 2001-01-18 raštu Nr.34-0282, paskutinį kartą 2010-09-03). Teismas neteisingai įvertino, kad pastatas, įtrauktas kaip kultūros vietovės - Kauno senamiesčio - priklausinys.

Teismas nutarime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius vadovauja, organizuoja ir atsako už Turto fondo veiklą bei užtikrina funkcijų vykdymą, todėl Valstybės turto generalinė direktorė, būdama atsakinga už (duomenys neskelbtini) pavestų funkcijų vykdymą, privalėjo vykdyti pareigą rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Tačiau apeliantės nuomone, pastatas nėra kultūros paveldo objektas, o reikalavimai surašyti būtent dėl pastato. Be to, Kauno senamiesčio teritorija yra 89,6 hektaro ploto, todėl prižiūrėti visos teritorijos (duomenys neskelbtini), kaip pastato valdytojas, pareigos neturėjo, o žemės sklypas ne dėl (duomenys neskelbtini) kaltės nesuformuotas, taigi ir kokią teritoriją (kokio dydžio ir kur) tvarkyti nėra aišku. Be to, (duomenys neskelbtini) generalinei direktorei davus darbuotojams nurodymą (jei būtų skirta lėšų) atlikti Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus nurodymus, grėstų administracinė, drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą valstybei nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą ir iššvaistymą.

Be to, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio reikalavimas dėl pastato, esančio Palangos g. 4 A, Kaune, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-30 dienos įsakymu Nr.214 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 12 punktu prieš pripažįstant statinius (pastatus) avariniais ir įpareigojant jų atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus yra privaloma atlikti ekspertizę.

Taip pat skunde teigiama, jog (duomenys neskelbtini)s yra valstybės įmonė - viešas juridinis asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka kultūros paveldo objektų ir kitų privatizavimo objektų priežiūrai Vyriausybė nėra skyrusi lėšų. (duomenys neskelbtini) dėl to ne kartą raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, (Ministro pirmininko tarnybą) kaip savininko funkcijas įgyvendinančią instituciją, dėl tokių ir panašių objektų priežiūros finansavimo, tačiau lėšos tam nebuvo gautos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi tokių objektų priežiūrai (duomenys neskelbtini) lėšos negali būti naudojamos, o tiktai griežtai (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytai veiklai, nes (duomenys neskelbtini) atžvilgiu galioja viešosios teisės principas - leidžiama tai kas nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Skunde pažymima ir tai, jog neigiamų padarinių nėra. Be to, bylos nagrinėjimo metu Padalinio pareigūnė paaiškino, kad pastato būklė, palyginti su 2000 metais kai pastatas buvo perduotas valdyti patikėjimo teise (duomenys neskelbtini), nepakito. Iš to seka, nėra administracinės teisės pažeidimo sudėties elemento - pažeidimo objektyviosios pusės.

Apeliantės nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas jai nedalyvaujant, nes buvo pateiktas prašymas atidėti protokolo surašymą. Be to, pareiškėja tuo metu atostogavo.

Nors teismas pasirėmė Vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau su šia išvada apeliantė nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalies nuostatas bylos apygardos teisme dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nesudaro pagrindo bylą pagal apelianto skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su Kauno miesto apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnams lankyti, apžiūrėti, tikrinti, fiksuoti kultūros vertybes, nepateikimą pareigūnams dokumentų, susijusių su kultūros vertybėmis, ar jų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas 500 Lt baudą apeliantei paskyrė už tai, jog ji būdama valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) generaline direktore, neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012-02-01 reikalavimo Nr. Rk7, kurio terminas buvo pratęstas 2012-04-03 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio raštu Nr. 2K-578, kuriame konstatuota, kad pastato Palangos g. 4A, Kaune, sienos apirusios, avarinės būklės, medinės perdangos sukritusios į pastato vidų, kuriame auga medžiai ir krūmai, nėra pastato stogo, todėl pareikalauta metalinėmis stygomis suveržti fasadus, paramstyti stabilumą praradusius konstruktyvinius elementus, iš pastato vidaus pašalinti krūmus ir medžius. Pastatas Palangos g. 4A yra valstybės saugomo senamiesčio (unik. kodas 20171) teritorijoje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 1999-02-18 negyvenamasis pastatas, esantis Palangos g. 4a, Kaune, buvo perduotas (duomenys neskelbtini), kurį pastarasis valdo patikėjimo teise. Minėtas pastatas negali būti privatizuotas vien tik dėl to, jog ne dėl (duomenys neskelbtini) kaltės atsakingos institucijos nesuformavo tam reikalingo žemės sklypo.

Pažymima, jog iš pastato, esančio Palangos g. 4 a, Kaune, perdavimo-priėmimo akto matyti, jog pastatas buvo perduotas jau dalinai sugriuvęs bei atvarinės būklės.

VĮ (duomenys neskelbtini) 2012-02-03 gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012-02-01 raštą Nr. 2K-133, kuriame nurodoma, kad 2012-02-01 patikrinus pastatą, esantį Palangos g.4A, Kaune nustatyta, kad pastatas avarinės būklės, bet kuriuo prašoma iki 2012-04-01 dienos suveržti metalinėmis stygomis fasadus, paramstyti stabilumą praradusius konstruktyvinius elementus, iš pastato vidaus pašalinti krūmus ir medžius. 2012-02-22 (duomenys neskelbtini) raštu informavo, kad pagal galimybes atliks reikalavime nurodytus darbus. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys 2012-04-03 raštu informavo, jog reikalavime nurodytų darbų vykdymą pratęsė iki 2012-05-04.

VĮ (duomenys neskelbtini) yra valstybės įmonė, todėl neturėdama lėšų įvykdyti 2012-02-03 reikalavimą kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog VĮ (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka kultūros paveldo objektų ir kitų privatizavimo objektų priežiūrai Vyriausybė nėra skyrusi lėšų. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, jog VĮ (duomenys neskelbtini) dėl to ne kartą raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, (Ministro pirmininko tarnybą) kaip savininko funkcijas įgyvendinančią instituciją, dėl tokių ir panašių objektų priežiūros finansavimo, tačiau kultūros paveldo objektų priežiūrai finansavimas neskirtas (b. l. 50, 51, 53, 55-56, 58). Esant šioms objektyvioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. J. tyčia nevykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012-02-01 reikalavimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. J., kaip VĮ (duomenys neskelbtini) direktorė, neturėjo realios galimybės įvykdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio, nes valstybės atsakingos institucijos neskyrė lėšų kultūros paveldo objektų ir kitų privatizavimo objektų priežiūrai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pilnutinai ir išsamiai ištirti įrodymai, kas sąlygojo nepagrįstą asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir A. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo A. J. nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.