Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1139/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
1-88-1139/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34561-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1139/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34561-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 10 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Kristinai Priedininkienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,kaltinamajam A. S.,nukentėjusiajai R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - UAB) „S.“, UAB „R.“ direktoriumi, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis A. S. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 27 d., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su žmona R. S., sudavė diržu ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajai R. S. į ranką, prie peties, į nugarą, padarydamas kraujosruvas dešinės rankos priekinėje peties sąnario srityje ir dešinės krūtinės srityje, ties pažastimi, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Be to, jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su žmona R. S., kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai R. S. į veidą ir ne mažiau keturis smūgius į nugarą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad pilna apimtimi kaltinimo nepripažįsta. Pripažino, kad abu kartus smurtavo prieš sutuoktinę R. S.. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 27 d. teigė, kad sudavė mažiau nei 10 smūgių, kiek kartų sudavė, negalėjo nurodyti. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 28 d., taip pat iš esmės pripažino, kad tą dieną smurtavo prieš nukentėjusiąją, kad jai sudavė į veidą, į nugarą, tačiau teigė, kad į veidą sudavė ne kumščiu, o delnu. Teismo posėdžio metu parodė, kad susipyko su nukentėjusiąja, apsistumdė, sudavė ir viskas – šeimyninis konfliktas, 13 metų gyvena kartu, susitaikė ir gyvena toliau. Kaltinamasis parodė, kad rimto nusikaltimo čia nemato, pareigūnai atvažiavo ir juos išskyrė, nes tuo momentu jam tikrai buvo pakrikę, bet tai, ką jie padarė, jam visiškai nesuprantama, nes jis buvo pranešęs jiems, kad su žmona susitaikė. Dėl ko kilo konfliktas, yra tik asmeninis jo dalykas. Supranta, kad sudavęs diržu sukėlė jai fizinį skausmą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. taip pat kilo konfliktas. Prieš savo sutuoktinę smurtavo pirmą kartą. Supranta, kad smurtavimas yra tada, kai žmogus yra labai nukentėjęs, matosi smurto žymės. Gailisi dėl šių nusikalstamų veikų, bet nevertina tai kaip nusikaltimo. Paaiškino, kad gailisi, jog savo žmonai sukėlė fizinį skausmą ir kad dabar yra čia. Pripažįsta, kad namuose kilo konfliktas, kad sudavė ir buvo išvežtas policijos pareigūnų, uždarytas dvi paras be maisto, cigarečių, savo medikamentų. Konfliktas kilo ne dėl to, kad jis sudavė, dėl ko, tai asmeninis jų reikalas. Susipyko, barėsi, šaukė, diržu sudavė savo sutuoktinei, kiek smūgių negali pasakyti. Suduodamas diržu, jokio tikslo neturėjo, tuo momentu buvo tiesiog pyktis, taip išreiškė savo emocijas. 2020 m. rugpjūčio 28 d. iš delno trenkė savo žmonai. Kaip ir pirmą dieną – buvo pyktis, konfliktas. Toks konflikto sprendimo būdas jam nėra įprastas. Buvo supykęs, dabar gali pasakyti, kad padarė blogai ir dabar nebūtų taip daręs. Tomis dienomis buvo blaivus, jokių medžiagų nebuvo vartojęs. Savo elgesį vertina blogai, žmonos atsiprašė, bet teismo salėje nežada atsiprašinėti, nes jam reikia atsiprašyti žmonos, o ne kitų. Po šio įvyko su sutuoktine bendravo, nebuvo išsiskyrę, tik atskirai gyveno, nuo gruodžio mėnesio gyvena kartu. Sutuoktinė buvo išvykusi, grįžo gruodžio mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad nesmurtavo prieš savo žmoną. Su viskuo nesutiko, nes buvo neteisingai parašyti adresai. Prieš įvykį buvo susipykę, kartu negyveno, 2020 m. rugpjūčio 27 ir 28 dienomis buvo atvykęs pasiimti savo daiktų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3. Nukentėjusioji R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo sunki padėtis su verslais, šeima, buvo karantinas, stresas. Vyras buvo išėjęs į kitą butą. Grįžo porai dienų pasiimti drabužių, pabūti su vaikais. Susipyko ir įvyko konfliktas. Sekančią dieną buvo lygiai taip pat. Atrodo, kad antrą dieną susipyko dėl automobilio raktelių – norėjo paimti automobilį, o ji neleido. Paskui buvo išvažiavusi į užsienį, gruodžio mėnesį grįžo ir šiuo metu gyvena kartu su kaltinamuoju. Jis atsiprašė, tikrai gailisi, tikrai pasikeitė elgesys, požiūris į šeimą. Apsipyksta ir dabar, bet dabar yra kitoks požiūris – išeina iš kambario, nešaukia, konfliktų neprovokuoja. Kai pareigūnai atvažiavo, iškarto davė parodymus, nes kai emocijos nuslūgsta, prasideda pamiršimai ir aplinkybės atrodo kitaip. Šiai dienai tikrai nepasakys, kiek tiksliai kartų sudavė, bet jeigu tą dieną sakė, kad apie 10 kartų, tai tikrai buvo daugiau negu vieną kartą, nes iš karto matėsi iš mėlynių, kad ne vienas kartas. Sudavė į nugarą, petį, ranką – sukėlė momentinį skausmą. Konflikto metu vaikai buvo namuose, bet nieko nematė, negirdėjo, nes buvo kambaryje. Prie vaikų stengiasi nesibarti. 2020 m. rugpjūčio 28 d., kiek prisimena, konfliktas įvyko dėl automobilio raktelių. Sutuoktinis neturi vairuotojo teisių, susipyko, jis norėjo paimti raktelius, ji nedavė, įvyko konfliktas, jis sudavė ir iškvietė policiją. 2020 m. rugpjūčio 27 d. policijos pareigūnų nekvietė. Nežino kodėl nekvietė, pirmą kartą tokie įvykiai, todėl nelabai sureikšmino. Sutuoktinis anksčiau nėra smurtavęs. 2020 m. rugsėjo 6 d. ji su vaikais jau buvo išvykusi, ji yra motinystės atostogose, bet yra bendras jų verslas, todėl prasidėjo pokalbiai dėl verslo, bendravo su vaikais, išsikalbėjo, ji jam atleido. Yra susituokę 11 metų, bendro gyvenimo – 13 metų. Kaltinamasis jos atsiprašė. Buvo gana rimtas pokalbis, jis paaiškino, kodėl taip pasielgė. Tai neįrodo, kad jis yra nekaltas, bet jis pratrūko – stresas, karantinas, verslo reikalai. Praeityje konfliktų metu smurtinių veiksmų nenaudodavo. Tiksliai pasakyti su kuo sudavė smūgį į veidą, negali. Didelio skirtumo nepadaro, ar tai buvo kumštis ar delnas. Tikriausia, tai buvo daugiau emocinė trauma, kad sudavė. Jeigu kaltinamasis geriau prisimena, kad tai nebuvo kumštis, tai ji dėl to tikrai nesiginčys. Buvo atvykusi pareigūnė moteris ir ji iš karto paėmė visus parodymus ir jai daugiau nieko nereikėjo patikslinti. Pareigūnams sakė, kad įvyko įvykis, buvo suduota. Atvykę pareigūnai iš karto užfiksavo padarytus sužalojimus. Sužalojimus užfiksavo moteris. Įvykio vietos adresas: (duomenys neskelbtini) – nuomojamas butas. Nuo 2017-2018 metų su kaltinamuoju turi bendrą nuosavybę, vieno kambario butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu, bet kadangi buvo streso, jis išeina pailsėti į bendrą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dabar gyvena tėvų sodyboje.

4. Liudytoja J. Č., pareigūnė, vykusi pagal parnešimą į įvykio vietą, teismo posėdžio metu parodė, kad kiek atsimena, buvo rugpjūčio mėn. vidurys-pabaiga, dirbo ekipaže kartu su kolega tyrėju V. R.. Gavo iškvietimą, kad yra smurtas artimoje aplinkoje. Jei gerai pamena, įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Nuvykus, duris atidarė moteris, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nukentėjusioji, kuri parašė pareiškimą. Nukentėjusioji nurodė, kad vyras, kuris prieš ją smurtavo, yra kambaryje. Kaltinamasis neneigė, kad smurtavo, sakė, kad buvo už ką. Jis nesipriešino, pasakė jam, kad bus sulaikytas, nes panaudojo fizinę jėgą (kaip buvo nurodyta pranešime), jokių spec. priemonių nenaudojo – pats geranoriškai nuėjo į mašiną, nustatė blaivumą ir pristatė į policijos komisariatą. Po to grįžo pas nukentėjusiąją, paėmė pareiškimą. Ji nurodė visas aplinkybes, akivaizdžiai matėsi, kad moteris buvo nusiverkusi, parodė mėlynes – gerai prisimena, kad buvo ant dešinės rankos ir netoli krūtinės. Kaltinamasis nurodė, kad smurtavo, nes buvo už ką. Nukentėjusioji sakė, kad jis norėjo išvažiuoti, jai sudavė (jeigu gerai pamena – į veido sritį) dėl mašinos raktelių. Taip pat nurodė, kad prieš tai dieną taip pat konfliktavo, nes neišplovė lėkščių. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš tai dieną, dėl neišplautų indų buvo konfliktas – tą ir užfiksavo. Minėjo, kad su diržu prieš ją smurtavo. Sužalojimus ant nukentėjusiosios tikrino, nes norėjo įsitikinti – tikrai matėsi mėlynės, ašarotos akys, paraudęs veidas. Pagal praktiką: atvykus į įvykio vietą, pabendrauja su pranešėju, kai nurodo smurtautoją, jį nusiveda į automobilį. Tada paima pareiškimą ir pristato į komisariatą. Nustatinėja girtumą ir pildo procesinius dokumentus. Moteriai girtumas nebuvo tikrinamas, nes tikrai matėsi, kad ji buvo blaivi, o vyrui nustatinėjo. Šiuo atveju buvo užpildytas sulaikymo protokolas. Nepamena, ar A. S. pasirašė šį dokumentą. Kai vyrą pristatė į policijos komisariatą, iš moters paėmė pareiškimą. Pareiškime buvo nurodyti visi nukentėjusiosios duomenys ir aplinkybės, kurias papasakojo. Tuo atveju tikrai galėjo vadovautis nukentėjusiosios parodymais, nes matėsi ir ant rankos smurto žymės, ir paraudęs veidas – neseniai buvo verkusi. Prie pareiškimo pridėtas fotonuotraukas darė kolega, o ji tuo metu pildė pareiškimą. Fotonuotraukos buvo užfiksuotos tą pačią dieną.

5. Liudytojas V. R., pareigūnas, vykęs pagal parnešimą į įvykio vietą, teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykį, juos pasitiko fizinį smurtą patyrusi moteris, iš kambario atėjo kaltinamasis, jie paaiškinome dėl ko atvyko, kas iškvietė. Nukentėjusiajai paaiškino, kad tokiais atvejais yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. Ji patvirtino, kad patyrė smurtą, nurodė į kurias vietas buvo smūgiuota, parodė patirtus sužalojimus, juos užfiksavo. Taip pat nukentėjusi moteris nurodė, kad prieš dieną taip pat naudojo smurtą. Smurtavusiam asmeniui paaiškino, kad tai atitinka sąlygas smurto artimoje aplinkoje. Jis pats pripažino, kad smurtavo, negalėjo paaiškinti, kodėl taip padarė. Paaiškinus, kad jis bus sulaikomas (gali būti sulaikytas iki 48 valandų), sutiko eiti į tarnybinį automobilį, jį uždarė į laikino sulaikymo patalpą, esančią automobilyje. Patikrino neblaivumą – buvo blaivus. Jį pristatė į laikino sulaikymo patalpą, esančią komisariate. Kaltinamasis minėjo, kad pykosi jau ilgą laiką, smurtavo dėl kažkokių nesutarimų iš praeities. Kaltinamasis pripažino, kad smurtavo, nedetalizavo, sakė, kad konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių, dėl pinigų. Jam buvo išaiškintos priežastys, dėl ko jis buvo sulaikytas. Jis labai „šaltai“ sureagavo, sutiko, pats nuėjo į tarnybinį automobilį, pasitikrino blaivumą. Ne kartą klausė, kodėl jis taip padarė, atsakė, kad nukentėjusioji pati prisiprašė. Lyg vyko diskusija, ar jis trenkė delnu, ar kumščiu. Moteris sakė, kad kumščiu, o jis – delnu, ar tik stūmė. Paties fakto, kad naudojo fizinį smurtą – neneigė ir akivaizdžiai buvo matyti ant moters. Bute buvo vaikų: moteris ant rankų laikė vieną mažą kūdikį ir dar buvo vyresnė dukra.

6. Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad R. S. pranešė, jog 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 12 val., vyras A. S. prieš ją smurtavo, rankos kumščiu trenkė per veidą vieną kartą, o per nugarą kokius 4-5 kartus, tiksliai pasakyti negali, jai padaryta fizinė žala. Jų vaikai K. 10 mėn., ir A. 10 metų amžiaus buvo kambaryje, prieš vaikus nesmurtavo. Prieš ją smurtavo, nes vyrui neatidavė automobilio raktelių, kilo žodinis konfliktas, vėliau jai sudavė. Jos kūne esančios mėlynės yra iš 2020 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo kilęs žodinis konfliktas dėl neišplautų indų, tada vyras, paėmęs diržą perlenktą pusiau, trenkė jai į ranką, netoli peties, dėl ko atsirado mėlynės. Tuo pačiu diržu trenkė per nugarą, kiek kartų, tiksliai negali pasakyti, bet maždaug apie 10-15 kartų, jai sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) mieste. Įvykio vietoje fotografuota, sudaryta foto lentelė užfiksuojant galimo smurto pėdsakus (b. l. 1-10).

7. 2020 m. rugpjūčio 29 d. tyrėjos B. R. tarnybiniu pranešimu „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“, kuriame nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 11). 2020 m. rugpjūčio 28 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą A. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nukentėjęs asmuo R. S. (b. l. 14-15). 2020 m. rugpjūčio 29 d. tyrėjos B. R. tarnybiniu pranešimu „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“, kuriame nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 11). 2020 m. rugpjūčio 28 d. vyr. tyrėjos J. Č. tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 18-19).

8. Informaciniame pranešime ROIK 0120000467536 nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. 12:25 val., pranešėja R. S. pranešė, kad „vyras sumušė pranešėją, trenkė į veidą ir į kūną, kumščiais ir diržu, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, namuose yra du vaikai, vyras yra kartu bute.“ (b. l. 20-23). Patikslinus informacinį pranešimą, pranešta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 12 val., adresu (duomenys neskelbtini), vyras A. S., blaivus, savo sutuoktinei R. S., blaiviai, rankos kumščiu vieną kartą trenkė per veidą ir 4-5 kartus į nugarą, taip sukeldamas savo sutuoktinei fizinį skausmą. Įvykio vieta filmuota, fotografuota, įtariamasis sulaikytas (b. l. 24-27).

9. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Nutarimu R. S. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 30);

10. Iš 2020 m. spalio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini), filmuotas BODY kamera TLS_6177CA. Nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu „LOC“ atidarius vaizdo įrašą, kuris aplankale „2020_0828_124544_001“, matyti, jog du policijos pareigūnai yra bute, kuriame pareigūnas V. R. bendrauja su įtariamuoju A. S., tiksliau išeina iš kambario į buto prieškambarį, moteris, nukentėjusioji R. S., stovi virtuvėje, maitina vaiką, bendrauja su pareigūne J. Č.. V. R. prieškambaryje prie buto durų stovinčio įtariamojo A. S. paprašo asmens dokumento, A. S. atsako „neturiu, paklauskit kur yra“ (nurodo į žmoną). R. S. paaiškina, kad neturi kas prižiūrės jos vaiką ir negali vykti į komisariatą, tada pareigūnė pasako, kad pareiškimą paims iš R. S. jų nuomotame bute. Abu tiek R. S., tiek A. S. patvirtina, kad tai jų nuomojamas butas. R. S. nurodo, kad jai reikia dviejų parų, kad galėtų išeiti su vaikais ir daiktais iš buto. A. S. paklausia, kad kai grįš po 2 parų ir nieko neras, sąskaitos ištuštintos, tai kas bus. Pareigūnas paaiškina, kad tam yra teisinės priemonės pakeisti šitą situaciją, tada A. S. pasako, kad einam iš čia, neturiu ką šnekėt. Vaizdo įrašas baigiasi, viso vaizdo įrašo trukmė 1.20 min. (b. l. 40-42).

11. 2020 m. lapkričio 3 d. atsiųstas el. paštu garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, skambinto iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio. Tarnybiniu kompiuteriu „LOC“, atidarius Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus atsiųsta failą priede „2020_08_28_12-24-58_37066860064.mp3“ matyti, jog įrašas 1.24 min. trukmės. Pradėjus klausyti garso įrašo vyksta operatorės ir skambinančios moters pokalbis. Toliau Operatorė bus žymima „Op“, skambinanti moteris R. S. „R.S“. „Op“ 112 klauso. R.S.: sveiki, mums reikėtų policijos į (duomenys neskelbtini). Op.: kas nutiko? R.S.: vyras smurtauja labai. Op.: Jūsų vyras prieš Jus? R.S.: Taip. Op.: Mačiau būtų M. taip visų pirma? R.S.: Taip. Op.: (duomenys neskelbtini)? R.S.: 73 Op.: 73? R.S. Taip. Op.: 15 namas, teisingai išgirdau? R.S. Taip. Op.: durų kodas yra laiptinėje? R.S.: Atrakintos durys. Op.: Dabar klausykit, tiksliau kas ten vyksta, Jus sumušė, pastūmė? R.S.: Taip sumušė, žinokit vaikšto su diržu ir grasina man, vaikams. Op.: o ką būtent Jums padarė, pastūmė, trenkė? R.S.: trenkė, viską aš turiu mėlynes. Op.: Kur trenkė į veidą, į kūną? R.S.: Į veidą ir į kūną. Op.: su kumščiais? R.S.: ir su diržu. Op.: ir su diržu? dabar kiek yra nepilnamečių vaikų? R.S.: du. Op.: du?, kokio amžiaus? R.S.: mergaitė dešimties, man dvidešimt septyni. Op.: medikai reikalingi? R.S.: ne. Op.: tikrai nereikia? R.S.: Ne. Op.: kur vyras yra, šalia? R.S.: Taip, svetainėj sėdi. Op.: neblaivus, ar ne? R.S.: blaivus. Op.: ai blaivus yra? sakykit prašau Jūsų vardas, pavardė? R.S..: R. S.. Op.: R.? pavardę pakartokit? R.S.: S.. Op.: S.? R.S. Taip. Op.: sakykit prašau ar turi ginklų? R.S.: Ne. Op.: neturi, ginklų nenaudoja, supratau, gerai laukit pareigūnų, siunčiam.“ Pokalbis baigtas, surašytas apžiūros protokolas (b. l. 45; 46-48).

12. Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. tyrėjos B. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime buvo klaidingai nurodytas įvykio vietos adresas ir nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 51).

13. Iš 2020 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimų „Dėl telefoninio pokalbio su įtariamuoju A. S.“ nustatyta, kad buvo tartasi su įtariamuoju telefonu dėl atvykimo į apklausas (b. l. 53-61).

14. Iš 2020 m. spalio 1 d. tyrėjos D. L. nutarimu nutarta atvesdinti įtariamąjį A. S. į apklausą (b. l. 63). Iš 2020 m. spalio 8 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad A. S. nurodytu adresu nebegyvena, o susisiekus telefonus, nurodė, kad pats atvyks į Mažeikių policijos komisariatą (b. l. 65); Iš 2020 m. spalio 13 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad su A. S. telefonu susisiekta 2020 m. spalio 13 d. 13.34 val. tam, kad susitarti dėl atvykimo į apklausą, tačiau A. S. nurodė, kad jis neprivalo vykti ir nevyks, kad jis yra išvykęs į Angliją, o su sutuoktine susitaikė. Paprašius informuoti kada jis grįš, nurodė, kad neturi tokiems reikalams laiko ir neskambins (b. l. 67). Iš 2020 m. spalio 13 d. tyrėjos D. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad po pokalbio su A. S. telefonu, jis 14.48 val. nurodė, kad yra atvykęs į policiją apklausai. Kadangi laikas nebuvo suderintas, A. S. pasiūlyta suderinti atvykimo laiką 2020 m. spalio 14 d., tačiau jis nurodė, kad jis 2020 m. spalio 14 d. paskambins pats ir praneš kada galės atvykti (b. l. 69).

15. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

16. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

17. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, nuketėjusiosios, liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d. nusikalstamos veikos

18. Kaltinamojo parodymai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, tačiau iš esmės jis pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, pripažino kad jis smurtavo prieš sutuoktinę, iš pradžių teismo posėdžio metu nesutiko su aplinkybe, kad jis sudavė diržu ne mažiau 10 smūgių, po to tvirtino, jog sutinka su visomis aplinkybėmis ir nebenori daugiau nieko aiškinti.

19. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes, priede prie minėto protokolo užfiksuotus nuketėjusiajai padarytus sužalojimus, liudytojų J. Č. ir V. R. nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl prieš nukentėjusiąją vartoto smurto, konstatuoja, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai diržu ne mažiau kaip 10 smūgių yra įrodyta. Liudytojai patvirtino, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra surašytos iš nukentėjusiosios duotų paaiškinimų. Pati nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kai pareigūnai atvažiavo, iškarto davė parodymus ir ji jiems nurodė, kad sudavė daugiau nei 10 smūgių, ir jai tą dieną taip sakė, vadinasi, taip galvojo. Kiek tiksliai sudavė smūgių, teisme negalėjo nurodyti, tačiau tvirtino, kad tikrai sudavė daugiau nei vieną smūgį ir tai matosi iš mėlynių. Kaltinamasis teisme taip pat iš esmės neneigė, kad sudavė smūgius diržu nukentėjusiajai, tačiau kiek kartų, negalėjo nurodyti. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios iš karto po įvykio nurodytomis aplinkybėmis, juolab, kad pati nukentėjusioji teisme patvirtino, kad tuo momentu ji galėjo atsiminti geriau nei dabar teisme. Be to, kad kaltinamasis sudavė daugiau nei vieną smūgį, patvirtina įvykio vietoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai( b. l. 1-10).

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos kaltinime nurodytos 2020 m. rugpjūčio 27 d. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. nusikalstamos veikos

21. Kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, pripažino, kad jis smurtavo prieš sutuoktinę ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau teigė, kad į veidą sudavė ne kumščiu, o delnu.

22. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus iš karto po įvykio ir teisme, konstatuoja, kad byloje yra įrodytos visos šiame kaltinime nurodytos aplinkybės., t. y. kad įtariamasis nukentėjusiajai į veidą sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą r nemažiau keturis smūgius į nugarą. Nukentėjusiosios parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, teisme nors negalėjo tiksliai, nurodyti, su kuo jai buvo suduota į veidą: kumščiu ar delnu, tačiau iš esmės šios aplinkybės, nurodytos pareigūnams iš karto po įvykio, nepaneigė. Be kita ko, parodė, kad jos pirminiai parodymai, duoti iš karto po įvykio, buvo teisingi, kad ji tuo metu geriau prisiminė aplinkybes nei dabar atslūgus emocijoms. Teismas kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog sudavė delnu, o ne kumščiu, vertintina kritiškai, nes jo parodymai nenuoseklūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Kaltinamasis, kaip tvirtino teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, viską melavo, teismo posėdžio metu taip pat davė nenuoseklius parodymus, todėl tikėti jo nurodyta aplinkybe, šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo ir remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino liudytojais teisme apklausti pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir užfiksavę visas aplinkybes bei rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė, kad jai į veidą buvo suduota kumščiu: informacinis pranešimas apie įvykį, garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (nuosprendžio 8, 11 punktai).

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos kaltinime nurodytos 2020 m. rugpjūčio 28 d. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

24. Byloje ištirtų, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog A. S. tiek 2020 m. rugpjūčio 27 d., tiek 2020 m. rugpjūčio 28 d., atliko kaltinime nurodytus veiksmu, t. y. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei R. S. fizinį skausmą ir tuo padarė du nusikaltimus, numatytus 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai abiem atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei.

III. Bausmės kyrimo motyvai

25. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

26. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

26.1. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Tuo atveju, kai pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

26.2. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr.2K-259/2009, Nr.2K-94/2010, Nr.2K-450/2010, Nr.2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-334-699/2017).

27. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis teismo posėdžio metu davė parodymus, nors jie ir buvo nenuoseklūs, ne visas aplinkybes patvirtino, tačiau iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, jog nukentėjusiosios atsiprašė ir gailisi, kad taip su ja pasielgė, tačiau teismas jo prisipažinimą ir išreikštą gailestį vertinti kaip formalų, nenuoširdų. Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai teismo posėdžio metu vis keitėsi. Iš pradžių teigė, kad visa apimtimi kaltinimo nepripažįsta, po to jau tvirtino, kad viską pripažįsta, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad dėl to, jog viskas greičiau baigtųsi. Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltės visiškai nepripažino, nebendradarbiavo su pareigūnais, nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybių, elgėsi arogantiškai, įžūliai, į apklausas nevyko, jam paskirtų kardomųjų priemonių visiškai nevykdė. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus ir kaip dingstį nurodė jų neva nekompetentingą darbą – įtarime nurodė neteisingą adresą, kur vyko konfliktas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nesutiko, kad jo veiksmus galima vertinti kaip nusikaltimus, parodė, kad tai tik šeimos santykiai ir kad visose šeimose vyksta konfliktai.

28. Taigi kaltinamojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu išreikšta pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų, išdėstytas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, jų menkinimas rodo, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio ir nors, kaip tvirtino, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios ir gailisi prieš ją smurtavęs, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo gailestis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra tik formalus ir išsakytas tik dėl to, kad greičiau pasibaigtų teisminis procesas, ką pažymėjo ir kaltinamasis teismo posėdžio metu.

29. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti A. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Kaltinamasis A. S. įvykdė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamąją vietą, dirbo, neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 74-84); UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre nesigydė (b. l. 73).

31. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, padarinius), nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą (A. S. įvykdė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos), individualizavęs nusikalstamas veikas, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, administracine tvarka per penkerius metus baustas keletą kartų, dirbantis, vedęs, augina du mažamečius vaikus), į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad už nusikaltimus yra pagrindas parinkti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis: už nusikalstamą veiką, padarytą 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 6 mėnesiai; už nusikaltimą, padarytą 2020 m. rugpjūčio 28 d. - 4 mėnesiai (BK 46 straipsnio 2 dalis) . Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko, kad jam būtų paskirti viešieji darbai.

32. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimai padaryti prieš šeimos narį, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdant per keturis mėnesius.

33. Teismo vertimu, parinka bausmės rūšis, jos dydis, bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir nuteistasis A. S., kaip teisiamas pirmąjį kartą, bus pakankamai nubaustas, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė leis užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, kartu bus užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

34. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d.) paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies jas sudedant.

IV. Kiti klausimai

35. Kaltinamajam 2020 m. rugpjūčio 30 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tačiau ši kardomoji priemonė buvo taikoma iki 2020 m. lapkričio 30 d. Kaltinamajam 2020 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimu skirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 102-104). Ši kardomoji priemonė taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (prisegtas prie bylos viršelio pabaigoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. rugpjūčio 27 d.) ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d.) ir jį nuteisti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 27 d.) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 28 d.) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. S. 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 12.45 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.45val. (2 paras) ir laikyti, kad yra atlikęs 12 val. viešųjų darbų.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. S., kad:

1) Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

2) Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

3) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

4) Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Įpareigoti A. S. per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė