Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 110-172/2013

Teisėja G. Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00419-2012-6

NUTARTIS

2013 m. sausio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-20 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 63 str. 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-12 nuosprendžiu D. R. paskirta bausme ir D. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu priteista solidariai iš D. R., Robert G. J., Ž. S. ir V. M. 86, 78 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 836 Lt nukentėjusiajam V. U. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir Robert G. J., Ž. S. bei V. M., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t.y. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas kartu su Robert G. J., Ž. S. ir V. M., 2012-02-29, apie 23.40 val., Vilniuje, V.Šopeno g. 1B, panaudojo prieš nukentėjusįjį V. U. fizinį smurtą, tai yra po to, kai Robert G. J. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam V. U. į krūtinės ląstą ir paėmęs nuo žemės medinį pagalį trenkė juo vieną kartą nukentėjusiajam į nugarą, jis kartu su Ž. S., V. M. priėjo prie Robert G. J. ir nukentėjusiojo V. U. ir sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis V. U. parkrito ant žemės, o jam nukritus Robert G. J. smogė jam vieną kartą su mediniu pagaliu į galvos sritį, po ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir jie bendrais veiksmais pagrobė iš nukentėjusiojo auksinį žiedą, 450 litų vertės, juodos spalvos odinę rankinę, 86 litų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 50 litų vertės, laikrodis su apyranke, 150 litų vertės, juodos spalvos piniginė, 10 litų vertės, su 600 litų grynųjų pinigų bei socialinio draudimo pažymėjimu, neturinčiu vertės, asmens tapatybės kortele, neturinčia vertės, vairuotojo pažymėjimu, neturinčiu vertės, AB Swedbank banko mokėjimo kortele, neturinčia vertės, tokiais savo bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. U. sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 496/12 (01)) ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 1346 litų vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. R., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Už D. R. padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – D. R. padarė apysunkį nusikaltimą. D. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog kaltininko atsakomybę lengvinanti yra aplinkybė, kuomet kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o dalinis kaltės pripažinimas pagal šį punktą nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nėra pagrindo pripažinti, kad D. R. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, kadangi jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos remiantis ne vieno jo parodymais, bet byloje surinktų įrodymų visuma.

Tai, kad D. R. turi šeimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi šios aplinkybės tik teigiamai apibūdina jo asmenybę, tačiau nėra išskirtinės, švelninančios jo atsakomybę. Nors nuteistasis teigia, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas 11 metų, tačiau šie jo teiginiai melagingi, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos iki nusikalstamos veikos padarymo 2012-02-29 jis buvo nuteistas 2012-01-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 ir 4 d.

Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajam D. R. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, būdamas praeityje 7 kartus teistas, tame tarpe už nusikalstamas veikas nuosavybei, vėl padarė analogišką tyčinę nusikalstamą veiką panaudodamas fizinį smurtą. Šios aplinkybės rodo, kad D. R. yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam skirtų bausmių nepadarė, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai D. R. skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-20 nuosprendžiu D. R. paskirta bausmė nėra per griežta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. R. apeliacinį skundą.