- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-104/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravaida“
- Ieškovas
- RAB „Transgrup“
- Advokatai
- Reda Aleksynaitė
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravaida“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-245-555/2009 pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės ,,Transgrup“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ravaida“ dėl skolos už atliktas paslaugas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas RAB „Transgrup“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ravaida“ 48 907,77 JAV dolerius už suteiktas paslaugas bei 11,72 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2007 m. gegužės 16 d. sudarė Transporto ekspedijavimo sutartį Nr. 3010, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo savo vardu už atlygį bei atsakovo sąskaita įvykdyti arba organizuoti paslaugų, susijusių su krovinių pervežimu, vykdymą, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti. Atsakovui paslaugos buvo teikiamos iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio, už suteiktas paslaugas atsakovas mokėjo dalimis, ieškovo vertinimu, likusi neapmokėta suma – 48 907,77 JAV doleriai. Kadangi už suteiktas ieškovo paslaugas atsakovas pilnai neatsiskaitė, ieškovo atstovų teigimu, yra pagrindas taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Ravaida“ 48 907,77 JAV dolerių (113 402,45 Lt) skolos, 11,72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2008 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 236 Lt žyminio mokesčio ir 1364 EUR (4 709,62 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Transgrup“, priteisė iš atsakovo UAB „Ravaida“ 17,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad šalys 2007 m. lapkričio 6 d. sudarė ekspedijavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo savo vardu už atlygį ir atsakovo sąskaita įvykdyti arba organizuoti ekspedijavimo sutartimi numatytų paslaugų, susijusių su krovinių pervežimu, vykdymą (sutarties 1.1 punktas), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu sutartyje, prieduose nustatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovas atsakovo užsakymu atliko 45 pervežimus. Tarp šalių iškilo ginčas dėl pervežimo kainos – pervežimui taikomo tarifo dydžio. Teismas, įvertinę sutarties turinį padarė išvadą, jog atsakovas įsipareigojo už atliktą paslaugą apmokėti 5 dienų laikotarpyje nuo sąskaitos pateikimo faksu (sutarties 4.2 punktas), nors sutartyje konkretus atlyginimo dydis nebuvo aptartas. Spręstina, kad šią pervežimo sutarties sąlygą šalys paliko aptarti individualiai vėlesniam laikui. Šalys pripažįsta (CPK 187 straipsnis), kad pervežimo kaina buvo derinama individuliai prieš kiekvieną pervežimą susirašinėjant elektroniniu paštu, telefonu. Abi šalys nurodė, kad pilni susirašinėjimo duomenys, kuriuose atsispindėtų visų atliktų pervežimų kainos suderinimai nėra išlikę. Ieškovas, grįsdamas ieškinį pateikė elektroninio pašto duomenis, išsiųstus atsakovui (b.l. 59-69, 2 t.), kuriuose nurodyti pervežimo įkainiai pagal konkrečius maršrutus, be to, pateikė ieškovo taikytus paslaugų įkainius kitiems klientams ir ieškovo taikomą ekspedicinių paslaugų kainų skaičiuotę bei su skaičiuote susijusius dokumentus. Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas įrodė (CPK 178 str.), jog buvo susitarta dėl pervežimo kainos, kuri nurodyta ieškovo pateiktoje pažymoje (b.l. 92, 2 t.). Byloje yra pateikti elektroniniu paštu siųsti duomenys, kuriuose nurodoma, kad sąskaitos ir protokolai teikiami prie šalių sudarytos sutarties. Pateikti byloje rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovui pateikus užsakymą, ieškovas, priėmęs užsakymą, prieš vykdydamas pervežimus, atsakovui pateikdavo pervežimo įkainius, dėl kurių dydžių atsakovas per sutarties vykdymo laikotarpį prieštaravimų nereiškė. Pažymėtina, kad nors elektroniniu paštu siųstose tiek sąskaitose, tiek protokoluose, dėl paslaugų kainos suderinimo, gavėju buvo nurodoma UAB „Auguda“, tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kaip pakankamus ir leistinus, patvirtinančius tarp šalių nustatytą pervežimo dydį. Byloje nustatyta, kad sutartiniai santykiai ieškovo ir UAB „Auguda“ nesiejo, tuo pačiu pateikti duomenys, kad juridinio asmens UAB „Auguda“ dalyvis – akcininkas (CK 2.45 str.) bei ieškovo dalyvis (CK 2.45 str.) bei valdymo organas (CK 2.81 str.) yra tas pats asmuo – V. V. (t. 2, b. l. 33, 102). Būtent šio asmens elektroniniu adresu buvo siunčiamos sąskaitos bei kainų suderinimo protokolai. Nors teismo teigimu, atsakovo atstovas neigia šių duomenų gavimą, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje pateikti iš bankų gauti rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.) – tarptautiniai mokėjimo nurodymai bei pareiškimai tarptautiniams pavedimams (t. 3, b. l. 21-37). Iš šių bankinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas priėmė kito asmens vardu išrašytas sąskaitas ir jų pagrindu dalinai apmokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas. Ieškovo pateiktose sąskaitose, kurių pagrindu atsakovas atliko mokėjimus, yra nurodoma informacija apie maršrutą bei jam taikomą pervežimo dydį. Šie pateikti dydžiai atitinka ir elektroniniu paštu siųstiems kainų suderinimo protokolams. Teismas padarė išvadą, kad minėtuose rašytiniuose įrodymuose yra užfiksuota informacija, jog atsakovas priėmė ieškovo pateiktas sąskaitas, sutiko su jose nustatytais pervežimo dydžiais bei už suteiktas paslaugas dalinai apmokėjo. Ieškovo argumentus dėl pervežimo įkainio iš dalies patvirtina ir pažyma apie pervežimo kainos pagrindimą bei prie jos pateikti užsakymai ir pervežimui taikomi tarifai. Šie ieškovo pateikti įrodymai teismo teigimu, atsakovo nėra ginčijami, minėtoje pažymoje ieškovas nurodė pervežimo kainos sudėtines dalis bei jas pagrindė rašytiniais įrodymais. Spręsti, kad pervežimui buvo nustatytas dydis, kurį nurodė atsakovas, vadovaujantis atsakovo pateiktu įrodymu – susitarimu, sudarytu tarp kitų juridinių asmenų, teismo vertinimu, pagrindo nėra, kadangi šis įrodymas neatitinka rašytinių įrodymų pateikimų formai nustatytų reikalavimų (CPK 198 str.) – nuorašas patvirtintas ne sutarties šalių, be to, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie abejonių nekelia, dėl pervežimo tarifų kitiems asmenims taikymo patvirtina ieškovo nurodytus argumentus dėl pervežimo įkainio taikymo tiek ieškovo, tiek ir užsakovų, esančių toje pačioje geografinėje vietovėje, atžvilgiu (CK 6.813, 6.198 str.). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad ekspedijavimo sutartyje nustatytų sąlygų tinkamai neįvykdė atsakovas (CK 6.38 str.), todėl reikalavimas priteisti skolą už suteiktas vežimo paslaugas (CK 6.808, 6.824 str.) yra tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Specialusis įstatymas - LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju esant komerciniam sandoriui bei ieškovo reikalavimui, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 11,72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinos ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos – 3 236 Lt žyminio mokesčio ir 1364 EUR (4 709,62 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), taip pat valstybei 17,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Ravaida“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas prieštarauja pateiktiems įrodymams, jame pasisakyta dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. Dėl UAB ,,Auguda“. Ieškovo ir UAB ,,Auguda“ tarpusavio santykiai visiškai nesusiję su atsakovu, todėl kaip įrodymas šioje byloje negali būti vertinami.
2. Teismo sprendimas naikintinas, nes jis pagrįstas ne įrodymais, o teismo teoriniais samprotavimais bei įrodymų, kurie nėra susiję su pateiktu ieškiniu, analize.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, nepasisakydamas dėl atsakovo pateiktų įrodymų ir jų neanalizuodamas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas prašo priteisti ne už pervežimą, o už tuščių vagonų sugrąžinimą. Ieškovo pateikti elektroniniai susirašinėjimai atsakovui yra nežinomi, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad šiuos elektroninius laiškus atsakovas yra gavęs.
4. Atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, jog su ieškovu yra atsiskaitęs.
5. Teismas buvo šališkas, nes atsakovui prašant nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, kuriame negalėjo dalyvauti atsakovo atstovė advokatė A. Ručienė. Dėl to atsakovui buvo atimta teisė naudotis kvalifikuoto teisininko paslaugomis.
6. Teismo sprendimas yra naikintinas, nes jame nurodyta, jog tarp šalių buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 6 d. ekspeditavimo sutartis. Tačiau tokios sutarties pateikta nėra, ji nėra atsakovui žinoma. Pagal šalių sudarytą 2007 m. gegužės 16 d. sutartį visi apmokėjimai vykdomi 5 dienų nuo sąskaitos pateikimo klientui faksu laikotarpyje. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitų, kurios atsakovui pateiktos laikantis sutartinių įsipareigojimų. Apmokėjimas už pervežimo paslaugas turėjo būti išankstinis, pagal Sutarties 2.7 p. Ieškovas būtų sustabdęs savo įgaliojimus, jei atsakovas būtų pažeidęs apmokėjimą, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl darytina išvada, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaityta. Pagal Sutarties 4.5 p. turi būti surašytas sutikrinimo aktas dėl atsiskaitymo, kuris turi būti šalių pasirašytas, tačiau ir šio dokumento ieškovas teismui nepateikė, kas taip pat patvirtina, kad ieškinys yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovas RAB ,,Transgrup“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB ,,Ravaida“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą areštuoti jam priklausančius keturis konkrečius žemės sklypus, kurių bendra vertė – 190 000 Lt, panaikinti nurodytiems sklypams įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, panaikinti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo kitiems žemės sklypams, kurie buvo suformuoti padalinus žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 12 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB ,,Ravaida“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 113 402,45 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą ir lėšas perleisti, įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims ar sudaryti kitokius sandorius dėl šio turto perleidimo ar perdavimo naudotis tretiesiems asmenims, išskyrus mokėjimus ieškovui pagal ieškinyje nurodytus reikalavimus iš atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų. Lietuvos apeliacinis teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, 2009 m. liepos 2 d. nutartimi pakeitė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą įrašu viešajame registre dėl draudimo perleisti atsakovui UAB ,,Ravaida“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. įsakymu UAB ,,Ravaida“ priklausantis minėtas žemės sklypas buvo padalintas į atskirus sklypus, jų paskirtis iš žemės ūkio pakeista į gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, komercinės paskirties objektų teritorijų, inžinerinės infrastruktūros teritorijų ir visuomeninės paskirties teritorijų. Atlikus šiuos veiksmus atskirų žemės sklypų vertė žymiai padidėjo ir viršija ieškinio sumą. Šiuo metu tiek ieškovui, tiek atsakovui būtų naudinga pakeisti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo kita laikinąja apsaugos priemone – areštu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos tesimas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas savo ieškinį kildina iš šalių 2007 m. gegužės 16 d. sudarytos transporto ekspedijavimo sutarties (t. 1, b. l. 12-14).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų pervežimų kiekio, nei dėl kitų pervežimo aplinkybių – datų, maršrutų ir pan. Šalys nesutaria dėl pervežimui taikomo tarifo dydžio. Nagrinėdamas ginčą teismas teisingai nurodė, kad sutartis nenustatė pervežimo tarifo dydžio, laikė, kad šalių ši aplinkybė nebuvo aptarta, todėl kiekvienas pervežimas turėjo būti apmokamas atitinkamai šalims aptarus tarifą dėl kiekvieno maršruto atskirai.
Ieškovas į bylą pateikė pažymą (t. 2, b. l. 92), kurioje nurodė kiekvieno pervežimo tarifo dydį. Atsakovas pateikė savo lentelę (t. 1, b. l. 72), kur sutampa tiek maršrutai, tiek pervežimų skaičius ir datos, tačiau nurodomi kiti tarifai už konkrečius pervežimus.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šiuos dokumentus, teisingai sprendė, kad ieškovo nurodomi pervežimų tarifai pagrįsti papildomais įrodymais, tuo tarpu atsakovas savo lentelėje nurodytų tarifų dydžių įrodymais nepagrindė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Teismas ieškovo atsakovui elektroniniu paštu siųstus duomenis, ieškovo pateiktu į bylą (t. 2, b. l. 43-76) teisingai vertino kaip ieškovo pateiktus pranešimus pagal atsakovo užsakymą pervežimui dėl pervežimo įkainių. Atsakovas nepaneigė, kad tokie pasiūlymai buvo gauti, tačiau nurodė, kad tiek šiuos elektroninius laiškus, tiek ir sąskaitas apmokėjimui gaudavo kita įmonė – UAB ,,Auguda“. Teismas dėl šio atsakovo argumento nurodė, kad tiek atsakovą, tiek ir įmonę ,,Auguda“ sieja ryšys per valdymo organus ir akcininkus, todėl laikė, jog atsakovas turėjo gauti ir žinoti jam siųstus dokumentus. Aplinkybę, kad nepagrįstai sąskaitos apmokėjimui buvo siųstos ne atsakovui, o UAB ,,Auguda“ ir kad neva dėl to atsakovas neprivalėjo laikytis ieškovo pasiūlytų pervežimų tarifų dydžio, paneigia ir tai, kad dalį šių sąskaitų apmokėjo būtent atsakovas, mokėjimo dokumentuose nurodydamas, kad tai yra apmokėjimas būtent pagal 2007 m. gegužės 16 d. transporto ekspedijavimo sutartį (t. 2, b. l. 3-13).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, vertindamas elektroninio pašto dokumentus ir apmokėjimus pagal sąskaitas UAB ,,Auguda“ vardu, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – UAB ,,Auguda“ teisių ir pareigų ir kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Skundžiamame sprendime nurodomas argumentas, kad UAB ,,Auguta“ vardu siųstos sąskaitos ir elektroniniai laiškai įrodo atsakovo pareigą apmokėti už ieškovo teiktas paslaugas pagal sutartį, nesukelia įmonei ,,Auguda“ jokių teisių ir pareigų, todėl tai nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, jog bylos įrodymai patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) su ieškovu visiškai atsiskaitė. Pagal atsakovo pateiktą paskaičiavimą (t. 1, b. l. 72) visa jame nurodyta suma ieškovui yra sumokėta, tai pripažino ir ieškovas. Tačiau, kaip minėta, ieškinys yra pareikštas dėl susidariusio skirtumo taikomiems pervežimų tarifams. Kad teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo nurodomais jo ieškinį pagrindžiančiais įrodymais, pasisakyta aptariant teismo įvertintus įrodymus. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių įrodymų nepaneigė. Tai, kad su kitomis įmonėmis jis pateikė sutartis, numatančias mažesnius pervežimo tarifus, nėra pagrindas paneigti ieškovo pateiktus įrodymus, nes be kitoms įmonėms taikomų tarifų ieškovas pateikė dar ir santykius su atsakovu pagrindžiančius įrodymus.
Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teismas be pagrindo neatidėjo bylos nagrinėjimo, negalint dalyvauti atsakovo atstovei advokatei A. R. , kad sprendime nurodyta neteisinga šalių sudarytos sutarties data, nėra pagrindu naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Taip pat teismo sprendimui naikinti ar keisti nesudaro pagrindo argumentas, kad atsakovas ieškovo atstovui D. B. iš kasos grynais pinigais neva sumokėjo 47 260 JAV dolerių (t. 1, b. l. 18). Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme, D. B. neigė pasirašęs kasos pajamų orderyje ir gavęs minėtą pinigų sumą, plačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo ir pats atsakovas to neprašė. Be to, tai galėtų būti kitos bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas RAB ,,Transgrup“ advokatei už atstovavimą sumokėjo 4 692,36 Lt ir 420 EUR (t. 3, 88-89). Priteistinų išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydžio klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8 punkte nurodytą maksimalų atlyginimo už atstovavimą teisme dydį, 2 punkte išdėstytus teisinės pagalbos sudėtingumo vertinimo kriterijus, sprendžia, kad priteistinas atlyginimas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme mažintinas iki 2 000 Lt. Iš apelianto priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).
Atsakovo UAB ,,Ravaida“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Tai imperatyvi proceso teisės norma, draudžianti suvaržyti šalies teises daugiau nei būtina tikslui pasiekti. Taigi reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą.
Atsakovo UAB ,,Ravaida“ teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. įsakymu atsakovui priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į dvidešimt sklypų pagal parengtą detalųjį planą, pakeičiant padalintų žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taip pat atsakovo pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registrų išrašai bei Turto vertintojų pažymos patvirtina, kad minėtų sklypų vertė viršija ieškinio sumą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovo prašymą ir laiko, kad turi būti areštuota turto, atitinkančio patenkintų ieškovo reikalavimų sumą, tačiau konkretų areštuotiną turtą surandant ir aprašant antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravaida“ ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei ,,Transgrup“ 2 000 (du tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ravaida“ 7 (septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Atsakovo UAB ,,Ravaida“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Areštuoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ravaida“ (kodas 185334643, buveinės adresas Žilvičių g. 7, Vilkaviškis, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) , AB bankas „DnB NORD bankas“) nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant - ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 113 402,45 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą ir lėšas perleisti, įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims ar sudaryti kitokius sandorius dėl šio turto perleidimo ar perdavimo naudotis tretiesiems asmenims, išskyrus mokėjimus ieškovui pagal ieškinyje nurodytus reikalavimus iš atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų, ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Transgrup“ (registracijos numeris 1066311039090, buveinės adresas Urickogo 19-7, Samara, Rusijos federacija, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Rietumu banka) ieškinio reikalavimų užtikrinimui.
Areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.