Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, ieškovo atstovėms advokatei Redai Aleksynaitei, Jelenai Šamko, atsakovo atstovui Vaidučiui Vidžiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Transgrup“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raivada“ dėl skolos už atliktas paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad šalys 2007 m. lapkričio 6 d. sudarė ekspedijavimo sutartį (b.l.12-14, 1 t.) . Pagal šios sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo savo vardu už atlygį ir atsakovo sąskaita įvykdyti arba organizuoti ekspedijavimo sutartimi numatytų paslaugų, susijusių su krovinių pervežimu, vykdymą (sutarties 1.1 punktas). Atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu sutartyje, prieduose nustatytomis sąlygomis ir terminais. Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas atsakovo užsakymu atliko 45 pervežimus. Ieškovo (b.l. 92, 2 t.) ir atsakovo (b.l. 72, 1 t.) pateiktose pažymose sutampa atliktų pervežimų datos, maršrutai, vagonų, važtaraščių numeriai, stoties pavadinimai. Byloje ginčas dėl pervežimų apimties, kokybės nekyla, tarp šalių iškilo ginčas dėl pervežimo kainos – pervežimui taikomo tarifo dydžio. Pagal bendrąsias materialinės teisės normas, reglamentuojančias krovinių pervežimą, užsakovas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.824 straipsnis). Kaip jau minėta, atsakovo pareiga apmokėti už atliktą pervežimą įtvirtinta ir tarp šalių sudarytos sutarties sąlygose. Įvertinus sutarties turinį darytina išvada, jog atsakovas įsipareigojo už atliktą paslaugą apmokėti 5 dienų laikotarpyje nuo sąskaitos pateikimo faksu (sutarties 4.2 punktas), nors sutartyje konkretus atlyginimo dydis nebuvo aptartas. Spręstina, kad šią pervežimo sutarties sąlygą šalys paliko aptarti individualiai vėlesniam laikui. Šalys pripažįsta (CPK 187 straipsnis), kad pervežimo kaina buvo derinama individuliai prieš kiekvieną pervežimą susirašinėjant elektroniniu paštu, telefonu. Abi šalys nurodė, kad pilni susirašinėjimo duomenys, kuriuose atsispindėtų visų atliktų pervežimų kainos suderinimai nėra išlikę. Ieškovas, grįsdamas ieškinį pateikė elektroninio pašto duomenis, išsiųstus atsakovui (b.l. 59-69, 2 t.), kuriuose nurodyti pervežimo įkainiai pagal konkrečius maršrutus, be to, pateikė ieškovo taikytus paslaugų įkainius kitiems klientams (b.l.93-34, 2 t.) ir ieškovo taikomą ekspedicinių paslaugų kainų skaičiuotę bei su skaičiuote susijusius dokumentus (b.l.123-144, 2 t.). Atsakovas savo poziciją grindžia paaiškinimais ir kito pervežėjo teikiamų paslaugų tarifais (b.l. 14-16, 2 t.).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 m., bylų kategorija 118; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 m., bylų kategorija 80; 94.5; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004 m., bylų kategorija 94.5).

Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė (CPK 178 straipsnis), jog buvo susitarta dėl pervežimo kainos, kuri nurodyta ieškovo pateiktoje pažymoje (b.l. 92, 2 t.). Kaip jau minėta, pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas, pateikęs užsakymą, įsipareigojo apmokėti sumą, nurodytą sąskaitoje, kurią ieškovas, priėmęs užsakymą, turėjo pateikti atsakovui faksu. Byloje yra pateikti elektroniniu paštu siųsti duomenys, kuriuose nurodoma, kad sąskaitos ir protokolai teikiami prie šalių sudarytos sutarties. Pateikti byloje rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovui pateikus užsakymą, ieškovas, priėmęs užsakymą, prieš vykdydamas pervežimus, atsakovui pateikdavo pervežimo įkainius (b.l. 43-76, 2 t.), dėl kurių dydžių atsakovas per sutarties vykdymo laikotarpį prieštaravimų nereiškė. Pažymėtina, kad nors elektroniniu paštu siųstose tiek sąskaitose, tiek protokoluose, dėl paslaugų kainos suderinimo, gavėju buvo nurodoma UAB „Auguda“, tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kaip pakankamus ir leistinus, patvirtinančius tarp šalių nustatytą pervežimo dydį. Byloje nustatyta, kad sutartiniai santykiai ieškovo ir UAB „Auguda“ nesiejo, tuo pačiu pateikti duomenys, kad juridinio asmens UAB „Auguda“ dalyvis – akcininkas (CK 2.45 straipsnis) bei ieškovo dalyvis (CK 2.45 straipsnis) bei valdymo organas (CK 2.81 straipsnis) yra tas pats asmuo – Vaidutis Vidžiūnas (b.l. 33, 102 2t.). Būtent šio asmens elektroniniu adresu buvo siunčiamos sąskaitos bei kainų suderinimo protokolai. Nors atsakovo atstovas neigia šių duomenų gavimą, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje pateikti iš bankų gauti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis) – tarptautiniai mokėjimo nurodymai bei pareiškimai tarptautiniams pavedimams (b.l. 21-37, 3 t.). Iš šių bankinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas priėmė kito asmens vardu išrašytas sąskaitas ir jų pagrindu dalinai apmokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas. Ieškovo pateiktose sąskaitose, kurių pagrindu atsakovas atliko mokėjimus, yra nurodoma informacija apie maršrutą bei jam taikomą pervežimo dydį. Šie pateikti dydžiai atitinka ir elektroniniu paštu siųstiems kainų suderinimo protokolams. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad minėtuose rašytiniuose įrodymuose yra užfiksuota informacija, jog atsakovas priėmė ieškovo pateiktas sąskaitas, sutiko su jose nustatytais pervežimo dydžiais bei už suteiktas paslaugas dalinai apmokėjo. Ieškovo argumentus dėl pervežimo įkainio iš dalies patvirtina ir pažyma apie pervežimo kainos pagrindimą (b.l. 123-124, 2 t.) bei prie jos pateikti užsakymai ir pervežimui taikomi tarifai (b.l. 125-144, 2t.). Šie ieškovo pateikti įrodymai atsakovo nėra ginčijami, minėtoje pažymoje ieškovas nurodė pervežimo kainos sudėtines dalis bei jas pagrindė rašytiniais įrodymais. Spręsti, kad pervežimui buvo nustatytas dydis, kurį nurodė atsakovas (b.l. 72 1, t.), vadovaujantis atsakovo pateiktu įrodymu – susitarimu, sudarytu tarp kitų juridinių asmenų (b.l. 14-16, 2 t.), teismo vertinimu, pagrindo nėra, kadangi šis įrodymas neatitinka rašytinių įrodymų pateikimų formai nustatytų reikalavimų (CPK 198 straipsnis) – nuorašas patvirtintas ne sutarties šalių, be to, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie abejonių nekelia, dėl pervežimo tarifų kitiems asmenims taikymo (b.l. 93-100, 2 t.) patvirtina ieškovo nurodytus argumentus dėl pervežimo įkainio taikymo tiek ieškovo, tiek ir užsakovų, esančių toje pačioje geografinėje vietovėje, atžvilgiu (CK 6.813, 6.198 straipsniai).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ekspedijavimo sutartyje nustatytų sąlygų tinkamai neįvykdė atsakovas (CK 6.38 straipsnis), todėl reikalavimas priteisti skolą už suteiktas vežimo paslaugas (CK 6.808, 6.824 straipsniai) yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Specialusis įstatymas - LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju esant komerciniam sandoriui bei ieškovo reikalavimui, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 11,72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo priteistinos ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos – 3 236 Lt žyminio mokesčio ir 1364 EUR (4 709,62 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), taip pat valstybei 17,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ravaida“ 48 907,77 JAV dolerių (113 402,45 Lt) skolos, 11,72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2008 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3.236 Lt žyminio mokesčio ir 1364 EUR (4 709,62 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Transgrup“.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ravaida“ 17,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.