Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-126-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-09-09Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-19Kauno apygardos teismas
  3. T-1311-946/2018Nutartis · 2018-06-08Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
1S-126-348/2018
Teisminio proceso Nr.
1-97-1-00313-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
P. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-126-348/2018
Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00313-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. S. (P. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 95-235 taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S. nuteistas 2011 m. birželio 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Laivės atėmimo bausmė pradžia 2017 m. gegužės 5 d., jos pabaiga 2019 m. rugsėjo 8 d. Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 95-235 nutarta taikyti nuteistajam P. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis P. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį, prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutartimi. Apeliantas pažymi, kad jis nusikaltimus padarė daugiau nei prieš 7 metus, kai jam buvo tik 20 metų, o šiuo metu yra subrendęs, suprantantis kiekvieno veiksmo pasekmes. Apeliantas nurodo ir tai, jog jis turi draugę su kuria turi mažametį vaiką. Vaikas auga su jo motina. Turi bendrų įsipareigojimų Airijoje. Išvykęs į užsienį dirbo oficialiai, naudojosi savo asmens dokumentus. Po išvykimo į užsienį jokių naujų nusikaltimų nepadarė.Taip pat skunde nurodo, kad jo charakteristika sudaryta tik po vieno pokalbio su psichologu. Ruošiant dokumentus Komisijai, pareigūnas nepateikė duomenų, jog jis yra sumokęs antstolei visą išieškomą sumą. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis serga sunkia žvynelinės forma. Pataisos namuose negauna reikiamo gydymo, o dėl patiriamo streso liga tik paūmėjo, todėl šiuo metu daugiau kaip 70 % kūno yra nusėta žaizdomis. Nuteistojo P. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada galima spręsti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (41 balas pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo, vieną kartą paskatintas, bausmės atlikimo metu dirba. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su motina, sugyventine, dalyvauja socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose. Prie skundo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistojo motina sumokėjo antstolės išieškomą sumą. Minėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. S. pataisos namuose bausmę atlieka tik nuo 2017 m. gegužės 5 d., nes po nuosprendžio išvyko į užsienį, kur ilgą laiką ten gyveno. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Be to, nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Taip pat minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis veiksnys išskiriamas – mąstymas ir elgesys, nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimo. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASy sumažėjo nuo 52 iki 41 balo, tačiau visgi išlieka vidutinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo dar mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį P. S. aplinkybių nepakanka daryti neabejotinai išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Taikyti lygtinį paleidimą neįpareigoja ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi sveikatos problemų, nes nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl sveikatos būklės atlikti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam yra per sunku, bylos medžiagoje nėra. Teismas neturi pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo vietoje nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, nesuteikiama savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad, nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo P. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo P. S. (P. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas