- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-925-149-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00313-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- P. S.
- Advokatai
- Valdemaras Koltušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Arūno Kisieliaus, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nuosprendžio, kuriuo P. S.:
- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str.1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams;
- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str.1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta P. S. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:
jis 2010 m. gegužės 10-16 d.d. laikotarpiu, būdamas Vilniaus r., Rudaminos k., autobusų stotelėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą metamfetaminą, bendro kiekio 10,986 g (grynos narkotinės medžiagos 5,561 g) kurią atgabeno į Šalčininkų m. ir laikė savo namuose Šalčininkų r., Šalčininkų m., Vilniaus g. 108 iki 2010-05-18, kol narkotinė medžiaga – metamfetaminas, bendro kiekio 6,610 g (grynos narkotinės medžiagos 3,345 g) buvo surastas kratos metu.
Be to, jis gabeno narkotines medžiagas pasikėsindamas jas platinti, o būtent: 2010 m. gegužės 18 d. apie 17 val. 05 min., P. S. išėjo iš savo namo, esančio Vilniaus g. 108, Šalčininkų m. ir būdamas Vilniaus g. prie namo Nr. 108, norėjo parduoti narkotinę medžiagą – 4,376 g metamfetamino (grynos narkotinės medžiagos 2,216 g) vaikinui vardu Andrej, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK KPS pareigūnų.
2011-07-11 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo P. S. 2011-07-07 apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nuosprendį – jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. ir atitinkamai sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašo apklausti teisme A. G. ir R. S., gyvenančius Dieveniškių k., Šalčininkų raj.
Šalies argumentai
Savo skunde apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes mano, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bei įvertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl to jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Mano, kad 2011-06-17 nuosprendis turi būti pakeistas, jo veika perkvalifikuota iš LR BK 260 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. d. į LR BK 259 str. 1 d.
Teigia, kad visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog aptikti name, kuriame jis (apeliantas) gyvena, daiktai, įrenginiai su narkotinių medžiagų likučiais, indai, skirti narkotinių medžiagų ruošimui ir fasavimui, priklauso jam arba kad jis juos naudojo, juo labiau, kad jo pirštų pėdsakų niekur neaptikta, atvirkščiai, ant svarstyklių nustatytas rankos piršto pėdsakas, kuris priklauso ne jam, o tai gali reikšti, kad svarstyklėmis naudojosi kitas asmuo. Be to, apelianto teigimu, teismo nuosprendyje pažymėti daiktai, liudijantys, kad buvo ruošiama, fasuojama narkotinė medžiaga buvo aptikti ne jo kambaryje, jis su šiais daiktais neturi nieko bendro.
Teigia, kad narkotikus laikė asmeniniams poreikiams. Mano, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino, išsamiai neištyręs visų bylos aplinkybių, t.y. pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnaginėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti A. M. tėvą būtent dėl to, kad šis atskleidė A. G. veiką, realizuojant narkotinę medžiagą, tačiau teismas tokio svarbaus liudytojo neapklausė.
Taip pat mano, kad, siekdamas išvengti atsakomybės, A. G. galimai sutiko atlikti provokacinius veiksmus, kuriuos jam pasiūlė policijos pareigūnai.
Apeliantas pripažįsta, kad narkotinę medžiagą įgijo pagal A. G. prašymą, tačiau jam norėjo atiduoti tik jos dalį, kitą dalį ketino panaudoti išskirtinai savo poreikiams, nes jis taip pat kartais vartoja tą medžiagą kad nusiraminti nuo plintančios ligos (nurodo, jog apie ligą duomenys yra byloje). Mano, kad A. G. ir A. M. apklausa suteiks teismui galimybę giliau, detaliau ir pilniau ištirti įvykio aplinkybes, o ypač įvertinti pagrįstumą ir teisėtumą atliktų operatyvinio pobūdžio veiksmų, nustatyti, ar nebuvo dirbtinai sudaryta provokuojančio pobūdžio situacija.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras (ė) prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl apelianto skundo argumentų
Apeliantas tvirtina, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. sudėties, nes jis narkotikus įsigijo asmeniniam vartojimui, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 str. 1 d. Teigia, kad narkotinę medžiagą įgijo pagal A. G. prašymą, tačiau jam norėjo atiduoti tik jos dalį, kitą dalį ketino panaudoti išskirtinai savo poreikiams, nes jis taip pat kartais vartoja tą medžiagą kad nusiraminti nuo plintančios ligos (nurodo, jog apie ligą duomenys yra byloje).
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Visos šiame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir pakanka padaryti bent vieną iš jų, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas P. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.
P. S. suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), kurio nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. yra nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pirmosios instancijos teismas 2011-06-17 nuosprendį priėmė viešame teismo visapusiškai ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išsakytų argumentų, dėl jo atžvilgiu galimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų provokavimo padaryti šią nusikalstamą veiką, išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu išsakytais argumentais.
Nuteistojo argumentus, kad nebuvo apklaustas A. G., todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. kolegija vertina kritiškai, kaip nuteistojo gynybinę versiją, kadangi jam buvo žinoma, kad A. G. yra išvykęs gyventi į užsienį, tai patvirtino ir A. G. motina R. G. (b.l. 152).
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog P. S. nuo pat sulaikymo pradžios keitė versijas. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu jis nurodė, kad narkotines medžiagas pirko savo broliui Markui, po to nusprendė dalį parduoti A. G.. Vėliau teisme parodymus šiek tiek pakeitė, nurodė, kad jis nupirko narkotines medžiagas sau. Vėliau nusprendė, kad A. G. pasakė, kad nupirks iš jo narkotikus ir jis nusprendė jam parduoti.
Nuteistojo P. S. kaltė visiškai įrodyta: paties nuteistojo parodymais (b.l. 128,130); liudytojų J. V. (b.l. 130), J. P. (b.l. 13-131), V. S. (b.l. 131) parodymais; asmens kratos protokolu (b.l. 10-11); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3951)-IS1-7374 (b.l. 23-25); specialisto išvada Nr. 140-(3952)-IS1-7631 (b.l. 39-40); daiktų apžiūros protokolu (b.l. 65-70) bei kitais rašytiniais bylos įrodymais.
Dėl apelianto teiginio, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad P. S. pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba, registruotas darbo biržoje, dažnai serga įvairiomis ligomis, pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama artima BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta, atitinkanti siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.