- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-1583-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24058-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- D. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1933-959/2019 pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo E. J. priešieškinį ieškovei D. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
I. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:
1. nutraukti jos ir atsakovo E. J. santuoką, sudarytą 1987 m. rugpjūčio 21 d. Kaune, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti J. pavardę;
2. padalyti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:
2.1. po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise palikti santuokoje įgytą transporto priemonę VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini);
2.2. po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti santuokoje įgytą transporto priemonę 1990 metų laidos FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos;
2.3. po santuokos nutraukimo padalyti santuokoje įgytas pinigines lėšas ir ieškovei iš atsakovo priteisti 475,31 Eur šeimos santaupų;
3. priteisti iš atsakovo 2 500,00 Eur ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti;
4. padalinti kitą kilnojamąjį turtą taip, kaip prašo atsakovas ir už didesnę tenkančią turto dalį ieškovei iš atsakovo priteisti 202,50 Eur kompensaciją;
5. priešieškinio dalį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendra nuosavybe ir kompensacijos priteisimo atmesti;
6. priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. bylos t. 1, b. l. 1-7, t. 3, b. l. 131-138).
II. Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi jis buvo jai neištikimas, viešai tai demonstravo, prieš ją smurtavo, paliko šeimą ir ilgiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, depresiją, šeimos reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl prašė priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovei padovanota 1/37 namo dalis iki šiol niekaip nepagerinta, todėl negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o į bylą pateiktos eksperto išvados yra neteisėtos, nes padarytos vertinimui pasirenkant ne analogiškus ir net nepanašius palyginamuosius objektus.
III. Atsakovas E. J. su ieškiniu nesutiko, byloje pareiškė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė:
3.1. nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę J. pavardę, ieškovei santuokinę J. pavardę;
3.2. santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti tokia tvarka:
3.2.1. po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti: svetainės baldų komplektą iš Magrės baldai (1 000,00 Eur), televizorių „LG“ (150,00 Eur), garažo įrangą su įrankiais, skirtais mašinų remontui ir dažymui (2 000,00 Eur), pietų stalą su 6 kėdėmis, stovinčius valgomajame (300,00 Eur), transporto priemonę FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur);
3.2.2. po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti: skalbimo mašiną (250,00 Eur), indaplovę (150,00 Eur), virtuvinių spintelių komplektą (1 000,00 Eur), televizorių (150,00 Eur); komodą, stovinčią miegamajame (400,00 Eur), spintą, slankiojančiomis durimis (500,00 Eur), miegamojo komplektą (800,00 Eur), pietų stalą su 6 kėdėmis, stovinčius hole (300,00 Eur), transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (300,00 Eur);
3.2.3. iš ieškovės priteisti atsakovui 100,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį;
3.3. pripažinti 37/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37/100 dalis jam priklausančių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių D. J. ir E. J. nuosavybe; po santuokos nutraukimo šį turtą padalinti taip: 37/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37/100 dalis jam priklausančių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės naudai, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 28 450,00 Eur dydžio kompensaciją už jai atitenkantį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius;
3.4. priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. bylos t. 1, b. l. 83-91, t. 3, b. l. 85).
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi jų santuoka faktiškai yra nutrūkusi nuo 2016 m. gruodžio mėn., o visi ieškovės ieškinyje nurodyti faktai vyko nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., t. y. šalims kartu nebegyvenant ir nebepalaikant santuokinių ryšių. Ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad ji buvo itin konfliktiška, žemino jį prieš draugus ir artimuosius, tikrindavo jo telefoną, kaltindavo nebūtais dalykais, buvo nelojali jam. Kadangi santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti patenkintas. Taip pat nurodo, jog gyvenant santuokoje su ieškove, jie iš esmės pagerino ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį, todėl šis turtas tūrėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovui už jį priteista kompensacija. Dovanojimo metu priestate buvo tik sienos ir langai, po dovanojimo buvo išvedžiota elektra, grindinis šildymas, išbetonuotos grindys, išklijuotos plytelės, įrengta virtuvė, ištinkuotos sienos. 2005-2007 m. pakeisti visi langai, durys, pastatytas židinys, pakeista šildymo sistema. Visi šie pagerinimai buvo atlikti šeimos lėšomis. Faktiškai jie statėsi visą trečią aukštą: pastatė dvi pertvaras, įsivedė komunikacijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
5.1. nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1987 m. rugpjūčio 21 d. Kaune, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes J. ir J.;
5.2. priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
5.3. padalino šalių santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:
5.3.1. ieškovei priteisė: skalbimo mašiną (175,00 Eur), indaplovę (125,00 Eur), virtuvinių spintelių komplektą (800,00 Eur), televizorių (75,00 Eur), komodą, stovinčią miegamajame (250,00 Eur), spintą, slankiojančiomis durimis (325,00 Eur), miegamojo komplektą (600,00 Eur), pietų stalą su 6 kėdėmis, stovinčius hole (175,00 Eur), transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (273,00 Eur), 3 897,16 Eur vertės iš bendrų lėšų atliktus jos asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimus, židinį (550,00 Eur), sąskaitos likutį – 229,54 Eur;
5.3.2. atsakovui priteisė: svetainės baldų komplektą iš Magrės baldai (800,00 Eur), garažo įrangą su įrankiais, skirtais mašinų remontui ir dažymui (2 000,00 Eur), pietų stalą su 4 kėdėmis, stovinčius valgomajame (175,00 Eur), transporto priemonę FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 033,00 Eur), pietų servizą (130,00 Eur), sąskaitos likutį – 810,62 Eur;
5.4. priteisė iš ieškovės atsakovui 1 263,04 Eur dydžio kompensacija už nelygiomis dalimis padalytą turtą;
5.5. kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino;
5.6. priteisė ieškovei iš atsakovo 1 451,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovui 447,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei 430,65 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas.
4. Dėl santuokos iširimo priežasčių. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovė byloje įrodė, jog atsakovas su ja žiauriai elgėsi, t. y. įrodė faktą, su kuriuo siejama kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Teismas sprendė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2017 m. sausio 1 d. (buitinio konflikto momentas) ir to priežastimi buvo atsakovo žiaurus elgesys su ieškove, todėl dėl santuokos iširimo kaltu laikė atsakovą. Teismas akcentavo, kad 2017 m. lapkričio 19 d. šalių šeima jau buvo faktiškai iširusi virš 10 mėnesių ir egzistavo tik formaliai. Šalių šeimos tikroji iširimo priežastis buvo 2017 m. sausio 1 d. įvykęs konfliktas ir jo metu prieš ieškovę pavartotas fizinis smurtas, po kurio šalių šeiminiai santykiai nebeatsikūrė. Teismas sprendė, kad atsakovo išsikraustymas 2017 m. lapkričio 19 d. negali būti laikomas sutuoktinio pareigų pažeidimu ir santuokos iširimo priežastimi.
5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų ieškinyje dėstomų aplinkybių dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pažymėjo, kad nustačius tai, jog atsakovas 2017 m. sausio 1 d. smurtavo prieš ieškovę ir tai buvo šalių santuokos iširimo priežastimi, laikė, jog dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė galėjo patirti ieškinyje nurodytą pažeminimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teismų praktikoje priteistinos žalos dydis analogiškose bylose svyruoja nuo 289,00 Eur iki 2 896,00 Eur, laikė, jog protingas iš atsakovo ieškovei priteistinas žalos dydis būtų 1 000,00 Eur.
6. Dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nesant ginčo dėl santuokinių pavardžių palikimo, teismas šį reikalavimą tenkino. Teismas nurodė, kad šalys santuokoje įgijo procesiniuose dokumentuose nurodytą kilnojamąjį turtą, dujinį katilą, židinį, dvi transporto priemones, ir ginčo dėl to, kad šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas 2015 m. vasario 26 d. paveldėjo butą su rūsiu, kuris laikomas jo asmenine nuosavybe, o ieškovė to neginčija. Be to, ieškovei 1999 m. gruodžio 13 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanotos 37/100 dalys gyvenamojo namo, kurį atsakovas reikalavo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dėl to, kad turtas santuokoje buvo iš esmės pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovei dovanotoje dalyje gyvenamojo namo nuo dovanojimo sutarties sudarymo 1999 m. gruodžio 13 d. bendromis sutuoktinių lėšomis buvo atliekami pagerinimai. Tačiau įvertinęs tai, kad priestato 1a3p statybos baigtumas nuo 1999 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. padidėjo nuo 78 proc. iki 88 proc., t. y. 10 procentinių punktų arba maždaug 13 procentų (88 / 78), teismas laikė, jog ieškovei dovanotas turtas bendromis sutuoktinių lėšomis nebuvo pagerintas iš esmės. Dėl to teismas priešieškinio reikalavimo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe netenkino.
8. Teismas nurodė, kad ieškovei dovanotų 37/100 dalių gyvenamojo namo rinkos vertė dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo 29 978,15 Eur. Šio turto rinkos vertė 2019 m. sausio 8 d. sudarė 56 900,00 Eur. Turtas santuokos metu bendromis lėšomis buvo pagerintas maždaug 13 procentų, tuo tarpu jo vertė per 19 m. padidėjo beveik dvigubai. Teismas sprendė, jog tokį vertės pokytį didžiąja dalimi lėmė paklausa rinkoje, dėl ko teisinga ir protinga būtų laikyti, jog dėl atliktų pagerinimų ieškovei dovanoto turto vertė padidėjo tiek pat, kiek turtas buvo pagerintas – 13 procentų. Teismas konstatavo, kad bendromis šalių lėšomis atlikti ieškovės asmeninio turto pagerinimai padidino šio turto vertę nuo 29 978,15 Eur iki 33 875,31 Eur (29 978,15 x 1,13), todėl pagerinimų vertė sudarytų 3 897,16 Eur (33 875,31 – 29 978,15). Šią sumą teismas įtraukė į dalytino turto balansą kaip bendrą sutuoktinių turtą. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovės asmeninio turto pagerinimai apima ir investicijas į šildymo įrangą (dujinį katilą), kurios, tikėtina, buvo įvertintos atliekant turto vertės ekspertizę, todėl dujinio katilo atskirtai į turto balansą neįtraukė. Teismas židinį, kaip kilnojamąjį daiktą, įtraukė į dalytino turto balansą.
9. Teismas į dalytino kilnojamojo turto balansą neįtraukė televizoriaus „LG“, kaip realiai neegzistuojančio turto, kadangi atsakovas neįrodė, jog toks turtas iš tiesų yra. Kito šalių santuokos metu įgyto kilnojamojo turto vertę teismas nustatė paimdamas abiejų jų nurodytų turto verčių vidurkį. Teismas, nustatydamas transporto priemonių vertes, vadovavosi įrodymais apie vidutinę analogiškų transporto priemonių vertę, iš kurių nustatė, kad panašių techninių duomenų automobilio FORD MONDEO kaina be PVM yra 1 033,00 Eur, o VW GOLF kaina be PVM – 273,00 Eur. Teismas į bendro turto balansą įtraukė ir 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės banko sąskaitoje esančias 229,54 Eur lėšas bei 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovo banko sąskaitoje esančias 810,62 Eur lėšas. Teismas konstatavo, kad šalys santuokoje įgijo dalytino turto už 12 423,32 Eur.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, o ieškovė prašymo dalinti turtą, įgytą iki gyvenimo skyrium pradžios, nepareiškė, todėl tokio atsakovo prašymo netenkino. Teismas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė sutinka su atsakovo priešieškiniu paprašoma kilnojamojo turto padalinimo tvarka, kilnojamąjį turtą padalino atsakovo nurodytu būdu ir iš ieškovės atsakovui nutarė priteisti kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą, tenkinant priešieškinio reikalavimą pripažinti 37/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37/100 dalis jam priklausančių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti jo dalį ieškovei, o atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 28 450,00 Eur dydžio kompensaciją už jai atitenkantį gyvenamą į namą ir jo priklausinius; pakeisti sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių padalinimo, atsakovui priteisti transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios kaina 273,00 Eur, ieškovei – FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios kaina 1 033,00 Eur, bei priteisti jam 380,00 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį brangesnį turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino įrodymus ir nepasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, t. y. dėl 2018 m. spalio 15 d. apklaustų L. M. K. ir M. P., dėl 2018 m. gruodžio 19 d. apklaustos V. M., D. S., 2019 m. vasario 27 d. apklaustos A. J., kurios paaiškino apie namo priestato statybą, atsakovo atliktus statybos darbus bei santuokos metu atliktus ieškovės turto pagerinimus. Teismas įrodymus ištyrė nevisiškai, dėl ko pažeidė pareigą įvertinti įrodymų visetą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į VĮ Registrų centro 2018 m. rugsėjo 14 d. išrašo duomenis, kurie nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, taip pat neatsižvelgė į tad, kad atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ne vien tik priestatą la3p, bet ir kitą turtą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti rūsiu II (baigtumas 78 proc.), bet ir namo priklausinius, t. y. priestatą la3p (baigtumas – 78 proc.) ir priestatą 2alp (baigtumas – 78 proc.). Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu buvo atlikti ne tik priestato 1a3p pagerinimai, kurie kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti, kaip baigtumas 88 proc., nuo kurio teismas apskaičiavo 10 proc. pagerinimų padidėjimą, bet yra atlikti ir kitų patalpų (priestato 2alp, kurio baigtumas yra 95 proc.) bei namo rūsio (baigtumas yra 74 proc.) pagerinimo darbai, ko pasėkoje po 2018 m. rugsėjo 14 d. atliktų kadastrinių matavimų buvo nustatytas bendras namo baigtumas po namo rekonstravimo – 93 proc. Pirmosios instancijos teismas vertino tik namo priestato 1a3p pagerinimus.
13.3. VĮ Registrų centro oficialiais duomenimis, kuriuose, atliekant naujus kadastrinius matavimus, yra užfiksuota, kad buvo atlikta pastato-gyvenamojo namo rekonstrukcija, kurios pradžia yra 2005 m., o pabaiga – 2018 m. Šie oficialūs duomenys nėra nuginčyti. Būtent šie duomenys taip pat patvirtina, kad namo baigtumas yra 93 proc., kuo vadovavosi ir ekspertas J. U., kuris, atlikęs ekspertizę, nustatė, jog ieškovės vardu registruotų 37/100 namo dalių ir priklausinių rinkos vertė 2019 m. sausio 8 d. yra 56 900,00 Eur, t. y. nuo namo dalies ir priklausinių padovanojimo ieškovei, turtas buvo pagerintas ne 10 proc. punktų, kaip nurodyta sprendime, bet 15 proc. punktų (93 proc. – 78 proc.), o tai sudaro apie 18 proc. visų pagerinimų. Be to, ekspertas, teikdamas paaiškinimus byloje bei atlikdamas vidutinės rinkos skaičiavimus, ne kartą akcentavo, jog, jo nuomone, namo baigtumas yra 100 proc., nes namas baigtas statyti ir yra visiškai įrengtas, tik nėra išdažytas fasadas.
13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų ir, esant įregistruotai namo rekonstrukcijai, nelaikė to esminiu namo pagerinimu, bet sprendė, kad turto pagerinimas nėra esminis, todėl tai neva nesudarė pagrindo pripažinti ieškovės turto dalies bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis šiais argumentais atsakovui piniginė kompensaciją buvo paskaičiuota tik už 13 proc. priestato la3p pagerinimus, kurie buvo atlikti bendromis lėšomis. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kasacinio teismo suformuotai praktikai analogiškose civilinėse bylose.
13.5. Pati dovanojimo sutartis patvirtina, kad ieškovei dovanotos patalpos buvo netinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį – gyventi, nes jos net nebuvo įrengtos ir be komunikacijų. Šiuos faktus patvirtina ir 2000 m. kovo 2 d. įregistruoti kadastrinių matavimų duomenys, taip pat byloje apklaustos liudytojos M. P., N. D, Kiznienė. Būtent jau po namo dalies padovanojimo, pagal bendromis lėšomis užsakytus ir parengtus projektus į ieškovės namo dalį buvo įvestos inžinerinės sistemos, šalto, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, dujų tiekimas, elektros tiekimas, vidaus apdaila.
13.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino Kauno m. savivaldybės Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2005 m. rugpjūčio 4 d., kuriuo buvo leista rekonstruoti Gyvenamąjį namą lA3p (1 buto), neatsižvelgė į statybos leidime užfiksuotus techninius rodiklius – namo bendras plotas 572,48 kv. m., naudingas plotas 387.29 kv. m., gyvenamas plotas tik 101,96 kv. m. Būtent po atliekamų rekonstravimo darbų pasikeitė bendras namo plotas, jis padidėjo nuo 572,48 kv. m. iki 575,88 kv. m., gyvenamas plotas po rekonstrukcijos padidėjo nuo 101,96 kv. m. iki 205, 89 kv. m., kambarių skaičius nuo 5 iki 10, gyvenamosios paskirties patalpų nuo 1 iki 3. Be to, iš bendrų lėšų buvo atliekami ir kiti priestato bei priklausinių rekonstrukcijos darbai – pakeista stogo danga iš ruloninės, kuri užfiksuota atliekant kadastrinius matavimus 2000 m. kovo 2 d., į metalo dangą, kas buvo atlikta rekonstruojant pastatą, vietoje vietinio centralizuoto šildymo, įrengta individuali šildymo sistema, kiekviename iš butų.
13.7. Neaišku, kokiais kriterijais ir teisiniu pagrindu remiantis buvo nustatyta, kad dėl santuokos metu atliktų ieškovės turto pagerinimo darbų ginčo turto kaina padidėjo 13 proc. arba 3 897,26 Eur. Tokie skaičiavimai prieštarauja eksperto išvadai, kurioje nurodyta, kad ginčo turto vertė, esant bendram 93 proc. baigtumui, santuokos pabaigoje yra 56 900,00 Eur. Nei viena iš šalių neginčijo, o ekspertizės aktu Nr. 175 buvo nustatyta, kad namo dovanojimo ieškovei metu turto vertė buvo tik 29 978,15 Eur. Nėra aišku ir pagal kokius kriterijus yra apskaičiuotas ginčo turto padidėjimas dėl neva turto paklausos rinkoje, kuris, atmetus pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą turto vertės pasidėjimą (3 897,14 Eur), sudarytų 23 024,69 Eur sumą. Priešingai, ieškovės turto vertės augimą lėmė būtent į ginčo turtą padarytos esminės investicijos ir pagerinimai, todėl nepagrįstai padaryta išvada, kad bendra pagerinimų suma, įskaitant ir atsakovo 2017 m. pavasarį nupirktą dujinį katilą (500,00 Eur vertės), kuris priskirtas prie nekilnojamojo turto priklausinių, tesudaro 3 897,16 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
13.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai padalino turtą ir nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Skundžiamu sprendimu ieškovei tenka didžioji dalis bendromis lėšomis bei jo darbu padarytų esminių pagerinimų, tokių kaip inžinierinių tinklų įvedimas į jos namo dalį, stogo dangos pakeitimas, dujinio šildymo įvedimas, o atsakovui priteista piniginė kompensacija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas, įvertinęs realiai padarytus esminius pagerinimus, kuriuos patvirtina rašytinai įrodymai – vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo, gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo, elektros vartotojo sutartys bei nenuginčytus VĮ Registrų centras duomenis apie pastato-gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, laikotarpiu nuo 2005-2018 m., nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
13.9. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas ieškovei ir atsakovui bendrąją jungtine nuosavybe priklausančias dvi transporto priemones, pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalijamų transporto priemonių vertę, neatsižvelgė į jo ir atsakovės nurodytus argumentus ir paaiškinimus dėl transporto priemonių verčių, taip pat nepagrįstai vadovavosi ieškovės į bylą pateikta UAB „Emprekis“ pažyma apie transporto priemonės FORD MNDEO vertę, kuri sudaro 1 033,00 Eur. Teismas taip pat neatsižvelgę į atsakovo argumentus apie FORD MONDEO nuvertėjimą, taip pat aplinkybę, kad jis prašė priteisti pigesnę transporto priemonę, t. y. VW GOLF, tokiu atveju, jei atsakovės nurodyta transporto priemonės FORD MONDEO vertė būtų laikoma tikrąja šios transporto priemonės verte.
Atsiliepimas
12. Ieškovė D. J. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Nustatytų aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais (jų visuma), pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei dovanotoje gyvenamojo namo dalyje nuo dovanojimo sutarties sudarymo 1999 m. gruodžio 13 d. bendromis sutuoktinių lėšomis buvo atliekami pagerinimai, tačiau, įvertinęs, jog priestato 1a3p statybos baigtumas nuo 1999 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. padidėjo nuo 78 proc. iki 88 proc., t. y. 10 proc. punktų arba maždaug 13 proc. (88 / 78), teisingai laikė, jog jai padovanotas turtas bendromis sutuoktinių lėšomis nebuvo pagerintas iš esmės. Teismas pagrįstai šio turto nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir netaikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų.
14.2. Atsakovas, siekdamas, kad visas ieškovės turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti kiekvieno nekilnojamojo daikto esminį pagerinimą atskirai. Šiuo atveju atsakovas neįrodinėjo ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo turtas (priestatas 1a3p, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti rūsiu II ir namo priklausiniais, t. y. priestatas la3p ir priestatas 2a1p) iš esmės buvo pagerintas bendromis lėšomis ar atsakovo asmeninėmis lėšomis. To atsakovas padaryti negalėjo, nes faktinių aplinkybių konstatuoti dėl šio turto tariamo esminio pagerinimo objektyviai galimybių nėra, nes šis turtas santuokos metu nebuvo iš esmės pagerintas.
Atsiliepimas
14.3. Atsakovas priešieškinyje, paaiškinimuose teismui ir apeliaciniame skunde nurodo viena kitai prieštaraujančias pozicijas ir motyvus, kurių nepagrindė jokiais įrodymais ir, kurie visiškai prieštarauja ieškovės nurodomoms faktinėms aplinkybėms, kurios grindžiamos rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centras išrašais, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, statybos leidimais ir eksperto išvada. Tiek priešieškiniu, tiek apeliaciniu skundu atsakovas prašo nustatyti jam nuosavybės teisę į dalis namo, nors į bylą nėra pateikęs įrodymų apie namo, kuris yra pastatytas 1975 m., pagerinimus. Apeliantas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dovanojimo metu buvusi namo ir priestatų faktinė būklė neatitiko nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nurodomo namo ir priestatų baigtumo.
14.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 nurodyti namo remonto darbai nelaikyti pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą; nenustatyta, jog įdėjimai, pagerinantys nekilnojamąjį turtą, tokia pat suma padidina vertinamo nekilnojamojo turto vertę. Šioje byloje atsakovo nurodomi turto pagerinimai iš esmės atitinka nurodytoje kasacinėje byloje atliktus turto pagerinimus, kurių teismai nepripažino turinčiais reikšmės nekilnojamojo turto vertei. Juo labiau, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokių įrodymų, kad po rekonstravimo darbų atliktų santuokos metu (kurie akivaizdu santuokos metu nebuvo atlikti) pasikeitė (galėjo pasikeisti) bendras namo plotas. Atsakovas pagerinimus iš esmės įrodinėja VĮ Registrų centro ir atliktų kadastrinių matavimų duomenimis.
14.5. Nors 2005 m. leidimas rekonstrukcijai buvo išduotas, tačiau niekas statybos leidimo pagrindu nebuvo daryta. Byloje nustatytos aplinkybes ir esantys įrodymai, priešingai nei teigia atsakovas, pagrindžia ir įrodo, kad namo dalies rekonstrukcija buvo atlikta dar iki namo dalies, į kurią atsakovas pretenduoja, padovanojimo ieškovei. Atsakovas prie rekonstrukcijos neprisidėjo nei darbu, nei lėšoms, o tokie atsakovo argumentai yra melagingi, neįrodyti ir negalintys įtakoti teisėto ir pagrįsto skundžiamo sprendimo. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad namo rekonstrukcija ir statybos darbais rūpinosi ieškovės tėvas, kuris pats pirko statybines medžiagas, savo jėgomis darydavo įvairius darbus, kartais organizuodavo talkas, samdydavo darbininkus, kuriems sumokėdavo už darbą. Atsakovas jeigu ir prisidėjo, tai tik bendrų jos tėvo organizuojamų talkų metu, padėjo jos tėvui. Be to, iš į bylą pateiktų kadastrinių matavimų matyti, kad ieškovės priestato baigtumas šiai dienai yra tik 88 proc., t. y. toks, koks iš esmės dokumentuose buvo užfiksuotas dar 1999 m. liepos mėn. – dar iki dovanojimo sutarties sudarymo.
14.6. Vien konstatuota aplinkybė, kad turtas nebuvo iš esmės pagerintas ir negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suponuoja išvadą, kad atsakovo prašomos kompensacijos dydis yra visiškai nepagrįstas ir tokios dydžio kompensacijos priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Juolab, kad statybos ir remonto darbų sąnaudos ir rinkos vertė nėra tapatūs dydžiai, kuriems būtų galima taikyti aritmetinius veiksmus. Akivaizdu, kad bet kokios investicijos į nekilnojamojo turto pagerinimą nėra tiesiogiai proporcingos to turto rinkos vertės padidėjimui.
Šalies argumentai
14.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino transporto priemones, kadangi pats atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė jam priteisti transporto priemonę FORD MONDEO, o ieškovei – transporto priemonę VW GOLF. Ieškovė dėl tokio turto padalinimo neprieštaravo ir patikslintu ieškiniu kėlė tapačius reikalavimus, todėl dėl šio turto padalinimo ginčo tarp šalių net nebuvo, o teismui nebuvo teisinio pagrindo tokių tapačių šalių reikalavimų netenkinti. Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas transporto priemonių rinkos vertes nustatė pagal byloje esančius objektyvius duomenis, o ne pagal deklaratyvius šalių pasvarstymus dėl transporto priemonių vertės, nedaro teismo spendimo šioje dalyje neteisėto ir nepagrįsto. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvus teiginiai dėl neva esamos mažesnės transporto priemonės (FORD MONDEO) rinkos vertės, nepaneigia ir negali paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatytos automobilio vertės, o jais remdamasis teismas nepažeidė CK 3.119 straipsnių nuostatų, kaip nepagrįstai teigia atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovei santuokos metu padovanoto nekilnojamojo turto pagerinimo, atlikto šalims gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų, pripažinimo esminiu, t. y. lemiančiu asmeninės nuosavybės pasikeitimą į bendrąją jungtinę nuosavybę.
15. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1987 m. rugpjūčio 21 d., ieškovei 1999 m. gruodžio 13 d. dovanojimo sutartimi tėvas M. G. padovanojo 0,37 dalis trijų aukštų gyvenamojo namo su nebaigtu statyti rūsiu (baigtumas 78 proc.), priestatu 1a3p (baigtumas 78 proc.), priestatu 2a1p (baigtumas 78 proc.), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ieškovei padovanotą turtą atsakovas prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe byloje įrodinėdamas, kad nurodytas turtas šalims gyvenant santuokoje iš esmės buvo pagerintas atsakovo darbu ir bendromis sutuoktinių lėšomis.
16. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).
17. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas turto pagerinimų apimtį įrodinėja ginčo turto baigtumo pokyčiu nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki santuokos pabaigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
18. Spręsdamas ginčą dėl ieškovės po santuokos sudarymo įsigyto nekilnojamojo turto pagerinimo, atlikto šalims gyvenant santuokoje, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo tik duomenimis apie pastato baigtumą (nagrinėjamos bylos atveju – 78 proc. pastato dovanojimo metu ir 93 proc. santuokos pabaigoje). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dovanojimo sutartimi namo bendraturčiai įsipareigojo bendrai atlikti stogo remonto darbus, taip pat atskirai į savo naudojamas patalpas įsivesti visų komunikacijų įvadus. Be to, teismas vertino statinyje atliktų darbų apimtis jo dovanojimo metu, nustatinėjo, kokius statybos darbus šalys atliko santuokos metu. Palyginęs duomenis nustatytus 1999 m. lapkričio 11 d. pažymoje Nr. 440-7-99 Dėl statybos darbų vykdymo teisėtumo, kurioje nurodyta: „Šiuo metu įvykdyta – pamatai, išmūrytos sienos, uždengtas stogas, sudėti langai ir durys, baigiami vidaus apdailos darbai“, 1999 m. liepos 20 d. pastato inventorinius duomenis, jog priestatas 1a3p 1999 m. liepos 20 d. buvo 78 procentai baigtumo, jame buvo sienos, pertvaros, uždengtas stogas, langai, durys, nebuvo apdailos, elektros, su 2018 m. rugsėjo 14 d. pastato 1A3p kadastro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad viso gyvenamojo namo baigtumas yra 93 procentai; priestato 1a3p baigtumas – 88 procentai, jame yra inžinerinės sistemos, šalto, karšto vandens tiekimas, nuotekų šalinimas, dujų tiekimas, elektros tiekimas, vidaus apdaila, sprendė, kad santuokos metu ginčo turtas nebuvo pagerintas iš esmės.
19. Minėta, kad byloje esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo, reikalavimą tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe, apeliantas įrodinėja ginčo turto baigtumo pokyčiu. Byloje atliktos ekspertizės akte ekspertas, nustatydamas turto baigtumo padidėjimo procentą, taip pat apskaičiavo vertinamo turto rinkos vertę su atliktais pagerinimais vertinimo dienai. Turto vertės ekspertizės akte nustatyta, kad gyvenamojo namo baigtumas 2019 m. sausio 8 d. sudarė 93 procentus, o šio turto 37/100 dalies vertė yra 56 900,00 Eur. Vertindamas ginčo gyvenamojo namo daliai santuokos metu atliktų pagerinimų vertę visam namui ir skaičiuodamas pagerinimus 37/100 daliai gyvenamojo namo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtas santuokos metu bendromis lėšomis buvo pagerintas maždaug 13 procentų, todėl darė išvadą, kad tokia apimtimi pagerinus turtą, negalima pripažinti, jog esminiai pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei kito sutuoktinio lėšomis.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, ar vienam sutuoktiniui priklausančio turto pagerinimus reikia laikyti esminiais, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgė į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo ir vadovavosi byloje surinktais įrodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi apeliantas, teikdamas reikalavimą pripažinti namo dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turto rinkos vertė po turto pagerinimo žymiai padidėjo.
21. Minėta, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei buvo padovanota 0,37 dalis trijų aukštų gyvenamojo namo su nebaigtu statyti rūsiu (baigtumas 78 proc.), priestatu 1a3p (baigtumas 78 proc.), priestatu 2a1p (baigtumas 78 proc.). Nustačius, kad ginčo nekilnojamojo turto baigtumas santuokos pabaigoje sudarė 93 procentus, bei, kad 37/100 dalies gyvenamojo namo, rinkos vertė yra 56 900,00 Eur, t. y. turto vertė santuokos metu padidėjo 8 535,00 Eur (15 procentų), yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, jog atikus pagerinimus namo rinkos vertė žymiai padidėjo, t. y. kad ginčo nekilnojamas turtas buvo pagerintas iš esmės. Apelianto įvardijami name atlikti darbai (langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas), nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto, santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos įrengimas ar keitimas, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą.
22. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).
23. Pažymėtina, kad dovanojimo sutartimi ieškovei buvo padovanota 37/100 dalys gyvenamojo namo. Ginčas byloje, kad dovanojimo sutarties šalys prisiėmė įsipareigojimus name atlikti statybos darbus, nekyla. Šalims atlikus turto pagerinimo darbus, byloje nėra įrodinėjama, kad bendraturčių indėlis gerinant turtą nėra vienodas ir dėl to pakito bendraturčių nuosavybės dalys. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas-trijų aukštų gyvenamasis namas su rūsiu, priestatu 1a3p bei priestatu 2a1p santuokos metu buvo pagerintas 15 procentų (skirtumas tarp 93 proc. ir 78 proc.), todėl bendra dalytino turto vertė apskaičiuotina ne nuo ginčo turto vertės jo įgijimo metu, bet pagal kainas, kurios galioja santuokos pabaigoje (CK 3.119 straipsnis) ir sudarytų ne 13 procentų, kaip nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 15 procentų. Tokiu atveju į dalintino turto masę yra pagrindas įtraukti 8 535,00 Eur sumą, kuri gaunama apskaičiavus turto baigtumo pokytį (15 proc.) nuo turto rinkos vertės 56 900,00 Eur, nustatytos 2019 m. sausio 8 d.
24. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė ne tik dėl ieškovei santuokos metu padovanoto nekilnojamojo turto pagerinimo, lemiančio asmeninės nuosavybės pasikeitimą į bendrąją jungtinę nuosavybę, bet ir dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių transporto priemonių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas transporto priemonės FORD MNDEO vertę, vadovavosi pateikta UAB „Emprekis“ pažyma, patvirtinančia, kad šio turto vertė sudaro 1 033,00 Eur. VšĮ „Emprekis“ tinklalapyje www.emprekis.lt nurodyta, kad vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu.
25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilio vertės, nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus apie šio automobilio vertę. Šios nutarties 22 punkte akcentuota, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad paprastai skelbimuose yra nurodoma maksimali pardavėjo norima gauti kaina, kuri derybų su pirkėju metu yra mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovės pateikti įrodymai yra apie orientacines vidutines atitinkamos markės, modelio ir gamybos metų transporto priemonių kainas Lietuvoje, tačiau taip pat pažymi, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu be savo paaiškinimų neteikė jokių įrodinėjimo priemonių, kokia yra šalims priklausančio šio turto vertė.
26. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus tokios markės, modelio ir gamybos metų vidutinė automobilio kaina Lietuvoje pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 1 033,00 Eur, atsakovas turėjo įrodyti, kad šis automobilis yra vertas mažiau, nei jo rinkos vertė (CPK 178 straipsnis). Atsakovui neteikiant byloje įrodinėjimo priemonių, kad šis automobilis yra mažesnės vertės, darytina išvada, kad ieškovės pateiktos VšĮ „Emprekis“ skelbiamos vidutinės transporto priemonių kainos Lietuvoje gali būti tinkamas įrodymas apie konkretaus automobilio vertę.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl santuokos metu padovanoto nekilnojamojo turto pagerinimo, lemiančio asmeninės nuosavybės pasikeitimą į bendrąją jungtinę nuosavybę, bei dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios transporto priemones vertės nustatymo ir jos priskyrimo vienam iš sutuoktinių, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, tačiau netinkamai apskaičiavo turto pagerinimų apimtį ir nepagrįstai kompensacijos dydį skaičiavo nuo ginčo turto vertės jo įgijimo, bet ne santuokos pabaigos momento.
28. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka šią civilinę bylą, iš dalies sutikdama su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl kompensacijos dydžio pagerinus ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą, padidinant iš ieškovės atsakovui priteistą 1 263,04 Eur kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą iki 4 637,84 Eur (apeliacinės instancijos teismo nustatytas 8 535,00 Eur ir pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 897,16 Eur turto pagerinimų skirtumas) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovui priteistiną kompensacijos sumą padidinus iki 4 637,84 Eur sumos, atsakovo reikalavimų iš viso patenkinta 26,66 procentai (priešieškinio reikalavimų patenkinta 18,47 proc., atmesta – 81,53 proc. (18,47+34,85/2)), atitinkamai ieškovės reikalavimų patenkinta 73,34 procentai (ieškinio reikalavimų patenkinta 65,15 proc., atmesta – 34,85 proc.(65,15+81,53/2)), todėl atitinkamai ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 330,46 Eur sumos, o atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 596,52 Eur sumos, be to, taip pat mažintina iš atsakovo valstybės naudai priteista nesumokėto žyminio mokesčio dalis iki 350,93 Eur sumos.
7. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 11,86 procentais, tarp šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prašo jam priteisti 1 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe 640,00 Eur žyminis mokestis), pateikė jas apgrindžiančius įrodymus (el. b. t. 4, b. l. 9, 27-28). Ieškovė prašo jai priteisti 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (el. b. t. 4, b. l. 23, 29-31). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 746,55 Eur (847,00x88,14/100) o iš ieškovės atsakovo naudai – 135,20 Eur (1 140,00x11,86/100) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl įskaičius mažesnę sumą į didesnę, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 611,35 Eur (746,55-135,20).
8. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra mažesnės, negu minimali priteistina suma, todėl, vadovaujantis LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), valstybei šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 263,04 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 04 ct) dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą padidinti iki 4 637,84 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 84 ct).
Priteistas iš ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 447,50 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 596,52 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 52 ct).
Priteistas iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 451,28 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 28 ct) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 330,46 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt eurų 46 ct).
Priteistą iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 430,65 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų 65 ct) žyminį mokestį sumažinti iki 350,93 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 93 ct).
Likusią Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 611,35 Eur (šešis šimtus vienuolika eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.