Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 24 d. iki 2019 m. vasario 26 d. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 23 d. apie 20.00 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tai yra savo poreikiams - vartojimui, už 20,00 Eur įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,009 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ir nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,019 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 0,009 g psichotropinės medžiagos – amfetaminą neteisėtai laikė prie savęs striukės kišenėje iki 2019 m. vasario 24 d. 15.40 val., kol ties (duomenys neskelbtini) sankryža, šią psichotropinę medžiagą asmens apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai, o 0,019 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 25 d. 11.20 val., kol šią narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, E. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 24 d. apie 15.00 val. viešoje vietoje – visuomeninio transporto sustojimo stotelėje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini) m., įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: kitų asmenų (tame tarpe nukentėjusiosios mažamečių vaikų) akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo N. A. ir tyčia vieną kartą ranka sudavė į nukentėjusiajai priklausančio automobilio VOLVO S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį ir dangtį įlenkė tuo padarydamas nukentėjusiajai N. A. 200 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

6. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

8. E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. P. anksčiau teistas 4 kartus (vienas nuosprendis neįsiteisėjęs). Anksčiau jis, be kita ko, teistas ir už smurtinio nusikaltimo padarymą, už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu dviem asmenimis buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Anksčiau jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat du kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos E. P. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, jis ne kartą už įvairius nusižengimus baustas ir administracine tvarka. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes – minimalios trukmės laisvės atėmimą ir mažesnę nei sankcijos vidurkis arešto bausmę. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, galutinė E. P. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šiuo atveju simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės (baudos) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Juolab, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis nemoka jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų.

11. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.