Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas D. E. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.3.-382-799/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 12 d. 15.30 val. nustatyta, kad D. E. Šilalės r., Upynos sen., Plaušiniškės ir Vedrių kaimuose užteršė nuosavybės teise priklausančius miškus, sklypuose kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, šienainio rulonų plėvelių atliekomis ir kitomis buitinėmis atliekomis. 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje į mišką išvežta 4 m³ nepavojingų atliekų. Tuo D. E. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktą ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-261 8.1 punktą.

Pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytos aplinkybės, motyvai ir kai kurie faktiniai duomenys yra nepagrįsti specialiųjų teisės normų aiškinimu, nemotyvuotai įvertintos ar visai nevertintos aplinkybės, susijusios su tariamai padarytu jos administraciniu teisės pažeidimu, pasireiškusiu atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymu (ATPK 51³ str. 5 d.). Savo nekaltumą ji grindžia tokiomis aplinkybėmis, motyvais ir faktais.

Apylinkės teismo skundžiamame nutarime teisingai yra konstatuota, kad ji š. m. gegužės mėnesį iš namų daržinėje susidariusios vietos į savo dirbamą žemę (pievą) laikinam saugojimui (iki rudens) išvežė apie 4 m³ ruloninės plėvelės, kad sutiko su tikrinimo rezultatais, nurodytais protokole, neapskundė privalomojo nurodymo per 3 mėnesius išvežti atliekas ir kad buvo neteisingai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 6 d. Tačiau ji nesutinka su teismo nutarime nustatytomis aplinkybėms, kad jos ūkio daržinėje buvusių atliekų išvalymas ir surūšiavimas (tam, kad daržinę pasiruoštų naujų šienainių rulonų suvežimui) bei jų nuvežimas į laikinai (gyvulių ganiavos sezonui) laikomą vietą (pamiškę), jog laikinai laikė atliekas keliose vietose pamiškėje 1 km atstumu, yra traktuojamas kaip nepavojingų atliekų saugojimo taisyklių pažeidimas ir kad tariamai jos neteisėtais veiksmais, susijusiais su nepavojingų atliekų laikymu, buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d. norma.

Skunde toliau nurodoma, kad jos tariamai padaryto pažeidimo atveju šienainio rulonai į daržinę buvo suvežti apie 2011 m. rugpjūčio mėnesį, susidariusios atliekos išrūšiuotos ir išvežtos į atskirą laikino saugojimo vietą 2012 m. gegužės mėnesį, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2012-06-19, t. y. praėjus tik mėnesiui laiko nuo išrūšiuotų atliekų susidarymo ir jų išvežimo į tam specialiai numatytą vietą (pamiškę). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, netgi ir tuo atveju, jeigu teismas būtų nustatęs, kad nepavojingos atliekos susidarė (susidarymą reikėtų laikyti datą, kada tokios atliekos yra išrūšiuojamos) 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kai šienainio rulonai buvo suvežti į daržinę, administracinė atsakomybė atsirastų tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį.

Be to, minėtame teismo nutarime be jokių konkretizuojančių teisės pažeidimą motyvų neteisingai konstatuojama, kad ji nesilaikė Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų. Tai yra netiesa, atvirkščiai, ji nori pabrėžti, kad savo ūkinėje veikloje laikėsi ne tik paminėtų taisyklių 7 p., tų pačių taisyklių 13 p., 17 p., bet ir Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 3.14 p.

Šilalės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas jos administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime kaltinimus jai grindžia tuo, kad ji surašytame ATP protokole pažeidimo neginčijo, su protokolo turiniu sutiko, gauto privalomojo nurodymo per 3 mėnesius išvežti atliekas neskundė. Ji, pažeidėja, negali sutikti su tokiais nutarime konstatuotais motyvais, nes surašant ATP protokolą ir bylą nagrinėjant teisme, ji neneigė tik principinės tariamos teisės pažeidimo nuostatos, kad jos iniciatyva nepavojingosios atliekos buvo sukrautos pamiškėje, tačiau nepripažino ir šiuo metu nepripažįsta, jog ji yra užteršusi atliekomis miškus, tuo labiau – „kitomis buitinėmis atliekomis“.

Neturėdama teisinių žinių ir būdama ištikta emocinės įtampos, tikrai, patikėdama pareigūno, surašiusio jai protokolą, žodžiais, kad jai nieko rimto teisme nebus, jog turi greičiau susitvarkyti atliekas ir ateityje nebepažeidinėti nustatytos tvarkos, neskaitydama protokolo turinio, jį pasirašė. Tik jau vėliau, įsigilinusi į jai inkriminuoto teisės pažeidimo esmę, suprato, kad gali būti neteisingai nubausta, todėl Šilalės rajono apylinkės teismui 2012-06-27 pateikė jos pažeidimą paneigiantį paaiškinimą – prašymą, kuris paneigia nutarime nurodytą motyvą – neginčijo pažeidimo.

Apeliantė pažymi, kad ji visuomet stengiasi visur laikytis atitinkamos tvarkos ir keliamų įstatymų reikalavimų, todėl gavusi iš pareigūno privalomąjį nurodymą apie atliekų išvežimą, net neabejodama tuo, kad nepavojingas atliekas bet kokiu atveju vėliau ar anksčiau ji privalės išvežti (tai yra jos pareiga), todėl, nors jos manymu, šis nurodymas ir buvo neteisėtas, jo neskundė ir mano, kad dėl to šią aplinkybę teismas neteisingai įvertino kaip vieną iš jos kaltę įrodančių faktų.

Susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla, ji nesutiko ir nesutinka su tuo, kad nepavojingomis ir „kitomis buitinėmis atliekomis“ (kokiomis, nenurodyta nei protokole, nei jai liepiant rašyti pasiaiškinimą) užteršė miškus. Kadangi jos iniciatyva, jai pačiai ar duodant nurodymą kitam asmeniui, miškai nebuvo užteršiami, todėl šias aplinkybes neigė tiek surašant ATP protokolą, tiek duodama paaiškinimus teisme. Paminėti kaltinimai jai yra nepagrįsti ir tenka tik apgailestauti, kad pareigūnas pateikdamas teismui medžiagą dėl jos nubaudimo, ATP protokole nurodytų kaltinimų jai nepagrindė jokia faktine medžiaga (įrodymais). Jos administracinėje byloje yra 8 fotonuotraukos, iš kurių neaišku, kurioje vietoje yra fiksuoti tariami teisės pažeidimo padarymo objektai. Netgi teisminio proceso metu atstovas A. L. paaiškino, jog atitinkamas patikrinimas buvo atliekamas „apeinant miško pamiškę“, o ne pačius miškus (b. l. 33.). Kad ji nepavojingomis atliekomis tariamai užteršė miškus, šio konkretizuojančio fakto nepatvirtino ir 2012-06-08 Šilalės rajono agentūros atstovo pateiktas teismui gauto anoniminio pranešimo įrašas, kuriame tik teigiama, kad „ūkininkė D. E. teršia gamtą“.

Jos tariamą teisės pažeidimo padarymą turėjusi įrodyti Šilalės rajono agentūra, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalėjo objektyviai ir visapusiškai pagrįsti tiek jos kaltę įrodančias, tiek ir ją paneigiančias aplinkybes, tačiau to nepadarė. Atvirkščiai, pažeidžiant jos nekaltumo prezumpciją, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pasiremiant prieštaringais ir abejones keliančiais įrodymais.

Apie tai, kad ji tariamai nepavojingomis atliekomis (iš jų ir kitomis, rūšine priklausomybe neįvardytomis) užteršė miškus, byloje nėra jokių įrodymų, be pareigūno, surašiusio protokolą, nepagrįstų teiginių. Šie faktai nepagrindžiami nei jos, nei pil. K. Z., nei kitų asmenų paaiškinimais. Byloje pridėtos 8 fotonuotraukos, iš kurių ne visais atvejais yra aišku, kas jose yra užfiksuota, kur konkrečiai yra fiksuotas šis objektas ir ar šie tariami pažeidimus fiksuojantys židiniai tikrai yra jos valdomose žemės sklypuose (miškuose). Tiek institucija, surašiusi protokolą, tiek ir teismas, priimdamas nutarimą kaip vieną iš pagrindinių jos pažeidimą įrodančių aplinkybių, vertina vienintelį pil. K. Z. paaiškinimą (b. l. 6.), kuriame nėra jokios kalbos apie tariamą miškų užteršimą, tuo labiau „kitomis buitinėmis atliekomis“, kaip, pvz., – automobilinėmis padangomis.

Apeliantė akcentuoja, kad iš administracinėje byloje esančios medžiagos ir teismo nutarime išdėstytų motyvų (kad pasirašė protokolą ir sutiko su atliktu patikrinimu, kad neapskundė privalomojo nurodymo), aiškiai matosi, kad jos byla buvo nagrinėjama neobjektyviai ir šališkai, netgi jai pačiai perkeliant tariamo teisės pažeidimo įrodinėjimo naštą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d. numato, kad didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, – užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministras 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) patvirtino Atliekų tvarkymo taisykles. Šių taisyklių 7 p. numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.

Taip pat pažymėtina, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T1-261 buvo patvirtintos Šilalės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą Savivaldybės teritorijoje ir nustato atliekų turėtojų teises ir pareigas bei prievoles; savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus-administratoriaus (TRATC) ir atliekų tvarkytojų santykius bei atsakomybę tvarkant komunalines atliekas; reikalavimus atliekų surinkimui, rūšiavimui, naudojimui, šalinimui ir apskaitai; organizacinius komunalinių atliekų tvarkymo aspektus – užtikrinant Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, Tauragės regioniniame atliekų tvarkymo plane ir Savivaldybės atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. Taisyklės galioja visoje Savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) ir Savivaldybės teritorijoje veikiantiems atliekų tvarkytojams (Taisyklių 2.2. ir 2.3. punktai).

Šilalės rajono savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių 8.1. punktas numato, kad kiekvieno žemės sklypo, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš savo žemės sklypo, nesvarbu, ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ Registrų centras ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad D. E. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. E. Šilalės r., Upynos sen., Plaušiniškės ir Vedrių kaimuose nuosavybės teise priklausantys miškai, sklypo kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, buvo užteršti šienainio rulonų plėvelių atliekomis ir kitomis buitinėmis atliekomis (b. l. 3–5, 7–16, 20–21).

Byloje esančiu 2012-06-19 Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad į D. E. nuosavybes teise priklausančius miškus buvo išvežta 4 m³ šienainio rulonų plėvelių atliekų (b. l. 3–4). Tai patvirtina D. E. 2012-06-19 rašytinis paaiškinimas, kuriame pati apeliantė nurodė, kad š. m. gegužės mėnesio pradžioje, pasibaigus tvartinio šėrimo laikotarpiui, dalį plėvelės, apie 4 m³, išvežė į sau priklausančio miško pamiškę. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pasižada sutvarkyti užterštą teritoriją. Dalį plėvelių dėjo į buitinių atliekų konteinerius ir perdavė išvežimui (b. l. 5).

Apygardos teismas pažymi, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliantė prisipažino padariusi teisės pažeidimą, t. y. protokolo grafoje „Su tikrinimo rezultatu“ nurodė „sutinku“ ir pasirašė (b. l. 4). Jau minėtas D. E. 2012-06-19 rašytinis paaiškinimas taip pat teismui leidžia pagrįstai manyti, kad pažeidėja pradinėje administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje dar nebuvo sugalvojusi jokios gynybinės taktikos, todėl iš karto prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 20012-06-27 pažeidėja Šilalės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo (b. l. 18–19). Šiame prašyme ji nurodė, kad neneigia, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype aplinkos apsaugos inspektorius aptiko šienainio rulonų plėvelių laikiną laikymo vietą, tačiau ši vieta yra ne miške, o miško pakraštyje – pamiškėje esančiame žemės sklype. Taigi tai patvirtina, kad apeliantė iš esmės neneigė pareigūno protokole užfiksuotų faktinių aplinkybių.

Apygardos teismas daro išvadą, kad vėliau D. E. savo kaltę pradėjo neigti siekdama išimtinai išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, neturi jokio pagrindo abejoti, jog D. E. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d. numatyto pažeidimo sudėtis (ATPK 257 str.).

Apeliantės skundas taip pat grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad administracinė atsakomybė už tokį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 17 p. nuostatą atsiranda tik tuomet, kai tokios atliekos yra laikomos daugiau nei vienerius metus. Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra nepagrįsti.

Minėtų aplinkos ministro patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 17 punktas numato, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad atliekos susidarė jų radimo vietoje. Priešingai, bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad šienainio rulonų plėvelių atliekos ir kitos buitinės atliekos buvo suvežtos į jų radimo vietą. Todėl remtis šiuo Atliekų tvarkymo taisyklių punktu nėra jokio pagrindo.

Be to, apeliantė akcentuoja, kad šienainio rulonų plėvelių ir kitos buitinės atliekos buvo rastos ne miške, bet pamiškėje. Tačiau tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti, todėl Apygardos teismas juos atmeta. Pažymėtina, kad visas ATPK VII skirsnis reglamentuoja administracinius teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje. Be to, tiek konkrečiai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d., tiek ir apskritai visame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. straipsnyje apibrėžta atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą, o šių draudimų saugoma vertybė (gėris) yra gamta ir jos išteklių apsauga. Todėl ta aplinkybė, kad šienainio rulonų plėvelių ir kitos buitinės atliekos buvo rastos ne miške, o pamiškėje, neturi jokios įtakos pažeidėjos padarytos veikos kvalifikavimui.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti D. E. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d. numatytą pažeidimą ir skyrė jai 2 300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų litų) Lt dydžio baudą.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjai skirta neperžengiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ str. 5 d. sankcijos ribų numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta (paskirta nuobauda savo dydžiu atitinka sankcijos vidurkį), ji taip pat atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

D. E. apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.