- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-132-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00069-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. U.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. U. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 91-423 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. U.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria V. U. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, panaikinta, jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant V. U. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. lapkričio 26 d., jos pabaiga – 2016 m. spalio 17 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis 2014 m. lapkričio 20 d. – 1 metai 10 mėnesių 27 dienos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistąjį V. U. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Teismas konstatavo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. U. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistasis V. U. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 91-423 taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigia, kad savo pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu nuo pat bausmės atlikimo pradžios įrodė, jog yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir gyventi tvarkingą, dorą gyvenimą. Nurodo, kad yra padengęs nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ir tokiu būdu įrodė, jog pripažįsta savo kaltę nukentėjusiems asmenims ir gailisi, nors teismo proceso metu kaltės ir nepripažino. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad niekuomet nėra vartojęs smurto ir realaus pavojaus visuomenei nėra kėlęs. Pažymi, kad jo įvykdytos veikos nėra smurtinio pobūdžio. Be to, nuteistojo nuomone, mažą jo pavojingumą visuomenei taip pat įrodo ir žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (vos 23 balai pagal „OASys“ metodiką). Akcentuoja, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino būtent tam, kad suteiktų galimybę sąžiningai bausmę atliekantiems nuteistiesiems toliau ją atlikinėti neizoliuotiems nuo visuomenės ir tuo pačiu būti jai naudingiems, o ne išlaikomiems mokesčių mokėtojų lėšomis be galimybės realiai pasitarnauti visuomenei. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jį paleidus lygtinai, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Mano, kad būtent jo tolesnis buvimas pataisos namuose trukdo jo resocializacijai, kadangi laisvėje jis turi labai daug ir aktyvios veiklos bei darbo. Teigia, kad turi individualią įmonę, kurios veiklą tęsti bei resocializuotis šiandienos besikeičiančios ekonominės situacijos sąlygomis gali būti kur kas sunkiau, jeigu jis bus paliktas pataisos namuose. Pažymi, kad nors yra neįgalus ir pakankamai solidaus amžiaus, nuo pat bausmės pradžios aktyviai ir sąžiningai dirba, kas akivaizdžiai įrodo jo teigiamą požiūrį į visuomenines vertybes, gebėjimą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, šiais metais turi būti pratęstas jo neįgalumo lygio nustatymas, tačiau, būdamas pataisos namuose, netektų galimybės į minėtą pratęsimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad paleistas lygtinai ir toliau sąžiningai atlikinėtų jam paskirtą bausmę, tačiau tuo atveju nebūtų izoliuotas nuo savo artimųjų ir naudingos veiklos, o taip pat nebūtų beprasmė našta valstybės biudžetui. Akcentuoja, kad per bausmės atlikimo laiką, jis turėjo galimybę viską apmastyti ir padaryti reikiamas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. U. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. U., atlikdamas bausmę pradėjo mokytis VšĮ „Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras“ pagal viešbučio administratoriaus mokymo programą, nors iki bausmės atlikimo pradžios jis buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas Vilniaus universitete (b. l. 15-16), drausmės pažeidimų nepadarė, vieną kartą paskatintas už sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei gerą elgesį (b. l. 9), dirba ūkio aptarnavimo brigadoje sandėlio darbuotoju (b. l. 3), teismo priteistą ieškinį dengia (yra sumokėjęs 223 Eur (770 Lt) iš priteistų 1179 Eur (4070 Lt), įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 11). Be to faktiškai yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. U. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl jo resocializacijos, nagrinėjamu atveju nepersveria teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju net kelias nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors V. U. realiai laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau iš viso yra teistas net 5 kartus (pranešimai apie žinomai nebūtus nusikaltimus, žmogaus terorizavimas, bauginimas naudojant psichinę prievartą, sukčiavimai). Be to, nusikalstamas veikas, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, padarė neišnykus teistumui ir jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, V. U. anksčiau ne kartą buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat ne kartą taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, kas rodo, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. O nuteistojo skundo argumentai, kad jis šiuo metu kaltę pripažįsta ir gailisi, laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, siekiant jam palankaus sprendimo.
Aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės, likusi bausmės dalis (2014 m. lapkričio 20 d. – 1 metai 10 mėnesių 27 dienos), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos V. U. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu dar nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis tiek pasitaisė, kad jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 91-423 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. U.“ netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo gynėjo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo V. U. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.