Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-923-614/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-923-614/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11213-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Jungtinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-923-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11213-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d., kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Jungtinės tautos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl 302000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama apginti, jos manymu, pažeistas subjektines teises, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų CPK įtvirtintus bendruosius reikalavimus procesinių dokumentų turiniui ir formai bei specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Susipažinęs su ieškinio turiniu, teismas vertino, kad ieškovė neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai). Pažymėjo, kad priėmus paduotą ieškinį, kurio dalykas ir pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą.

4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2015 m. daug kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieškiniais. Teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimus, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Ieškovė ankstesnėse bylose (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-34797-912/2016) yra nurodžiusi, kad yra įgijusi teisinį išsilavinimą S.universitete. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau jų nevykdo, todėl sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir tokie teismo veiksmai yra nevertintini, kaip ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi ieškovė, nurodžiusi tinkamą atsakovą bei tinkamai suformulavusi ieškinio pagrindą bei dalyką, turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad atsisakydama priimti ieškinį, teisėja nenurodė jokių priežasčių, dėl ko atsisako jį priimti. Prašė aukštesnės instancijos teismo nagrinėti jos ieškinį iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvienas suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatymų leidėjas CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).

11. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ieškovė neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pareikštas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, dėl ko, priėmus tokį ieškinį, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, todėl nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, išaiškinant ieškovei kokius konkrečius ieškinio trūkumus šioje konkrečioje byloje ji turi ištaisyti.

13. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Eglė Surgailienė