- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-16
- Bylos Nr.
- 1-3206-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66761-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
- Kategorijos
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 281 straipsnio 1 dalį) 30 MGL (1 129,90 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemone – 1 metams uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu pagal BK 243 straipsnį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį 20 parų arešto bausme,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2017 m. gruodžio 23 d., apie 05.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.04 promilių girtumas), viešoje vietoje – picerijoje „Chief Pizza“, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tyčia, be priežasties, vieną kartą ranka trenkė į picerijos durų rėmą ir vieną kartą koja spyrė į picerijos durų lango stiklą, ir taip jį sudaužė, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 83,49 eurų turtinę žalą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to. R. Š. neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis iki 2017 m. gruodžio 23 d., 06.13 val., kuomet jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė su savimi plastikinėje dėžutėje su užrašu „Tic Tac“ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,244 g kanapių (antžeminės dalys), kuriuose 9 –tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,2 % ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,004 g MDA-CHMICA.
Tokiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. Š. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis 2018 m. kovo 13 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje picerijoje „Chief Pizza“ esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į picerijos viduje esančią sieną, taip ją apgadindamas bei tokiu būdu padarė (duomenys neskelbtini) 206,84 eurų turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis R. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo paaiškino, kad jis atėjo į kaltinime nurodytą piceriją, norėdamas nusipirkti picą, su picerijos darbuotojais jis nesutaria, nes jie jį jau anksčiau buvo išvarę iš picerijos, dėl to tą dieną jis kažko supyko, išeidamas stūmė duris ir jos sudužo. Picerijos darbuotojai ir įvykio dieną norėjo jį išvaryti iš picerijos, jis nenorėjo išeiti, todėl viskas taip ir gavosi – ir rankomis stūmė duris, ir kojomis jas spyrė. Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo paaiškino, kad jis tuo metu vartojo žolę, dabar jos nebevartoja, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą, policijos pareigūnas jam liepė iškraustyti kišenes ir tada jis ištraukė tą žolę, iš kur ją gavo, tikrai nepamena ir paaiškinti negali. Dėl svetimo turto sugadinimo paaiškino, jog jis vėl buvo nuėjęs į tą pačią piceriją, norėjo nusipirkti alkoholio, o išeidamas kažkaip užkliuvo už sienos, tiksliau – kumščiu trenkė į tą sieną, bet nepamena, kodėl taip pasielgė. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, kad savo veiksmais padarytą žalą jis picerijai atlygino, dabar jo gyvenimas pasikeitė, nes jam ir sužadėtinei gimė vaikas, jis dirba, po darbo stengiasi visą laiką praleisti su vaiku, nustojo vartoti žolę.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. Š. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažįsta pilnai. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 5.40 val. jis atėjo į piceriją, adresu (duomenys neskelbtini), buvo su draugais, kokiais neatsimena, atėjo į piceriją su tikslu pavalgyti. Jis neatsimena, dėl ko jis grasino picerijos darbuotojams, kaip išdaužė picerijos durų stiklą taip pat neatsimena. Kai buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, paviršutinės apžiūros metu, prie vyriausiojo postinio iš kišenių ištraukė visus daiktus. Jis patikrino jo „Tic Tac“ dėžutę, joje buvo du plastikiniai maišeliai su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Juose buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Taip pat buvo vienas susuktas popieriaus lankstinukas, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Iš kur jis gavo narkotinės medžiagos – kanapių, pats neatsimena, gal mieste nusipirko. Jis vartoja narkotines medžiagas – kanapes, vieną kartą per savaitę. Kanapes nusiperka mieste iš kitų asmenų. Jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atlygins padarytą turtinę žalą dėl išdaužto durų stiklo picerijai, adresu (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu R. Š. nurodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o būtent, kad 2017 m. gruodžio 23 d. apie 5.40 val. būdamas picerijoje esančioje (duomenys neskelbtini), galėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tačiau neatsimena, taip pat be jokios priežasties ranka trenkė į picerijos durų rėmą, taip pat koja spyrė į tų pačių durų stiklą, po ko stiklas sudužo. Vėliau tą pačią dieną jį pristatė į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, kur pas jį buvo rastos narkotinės medžiagos, kanapės ir dar kažkokia medžiaga, kurios pavadinimo jis nežino, narkotikus įsigijo kažkur mieste, neatsimena, kada ir iš ko, juos įsigijo savo reikmėms, tikslo jų platinti neturėjo. Į tą pačią piceriją grižo po kelių mėnesių, neatsimena kada tiksliai, bet tai gali būti įtarime nurodytą dieną (2018 m. kovo 13 d.), būdamas picerijos viduje, vieną kartą, tyčia kumščiu trenkė į sieną, taip ją apgadino, padarė skylę. Šiuo metu įmonei yra atlyginęs žalą, dėl šių savo padarytų nusikaltimų gailisi (b. l. 64, 71).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. G. parodymų nustatyta, kad ji dirba picerijoje „Chief Pizza“ esančioje (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 23 d. į piceriją porą kartų buvo atėjęs vaikinas, vardu R., daugiau vaikino duomenų nežino. Tačiau, kai jis atėjo pas juos paskutinį kartą, tai buvo apie 6 val., jis pradėjo konfliktuoti. Jis į piceriją atėjo girtas, užsisakė picą, o jam kepėjas pasakė, kad reikės palaukti, jis buvo nepatenkintas, kad reikės laukti ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, dėl ko kepėjas pasakė, kad jeigu jis taip elgsis, jis jam išvis nekeps picos. R. tada dar labiau pradėjo keiktis, jam buvo liepta išeiti arba jie iškvies apsaugą, ji neatsimena, ar jis garsiai šūkavo ar rėkavo. Prieš išeinant R. vieną kartą ranka trenkė į įėjimo durų plastikinį rėmą, rėmo nepažeidė, tuomet jis iškart vieną kartą koja trenkė į tų pačių durų stiklą, stiklas dužo. Jie iškvietė apsaugos darbuotojus ir policiją, apie įvykį pranešė direktoriui. R. išėjo, jie jo nesulaikė. Atvažiavę policijos pareigūnai vaikiną iškart surado. Po to, kai pareigūnai jį atvežė iki jų, jie pareigūnams pasakė, kad tai yra vaikinas, kuris išdaužė durų stiklą. Šį įvykį matė J. Ž., klientų tuo metu picerijoje nebuvo. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. jai dirbant picerijoje „Chief Pizza“ naktinėje pamainoje, paryčiais, tiksliai laiko nurodyti negali, į piceriją atėjo vaikinas vardu R., daugiau vaikino duomenų nežino. Jis atėjo neblaivus, ji jo paprašė išeiti, kadangi tas asmuo pas juos picerijoje yra nepageidaujamas po 2017 m. gruodžio 23 d. įvykio, kai jis išdaužė picerijos durų stiklą. Tuomet jis kažką pradėjo sakyti, tačiau neatsimena ką tiksliai, taip pat neatsimena, ar jis šaukė, ar vartoto necenzūrinius žodžius, tačiau jis tikrai buvo nepatenkintas, kad ji paprašė jo išeiti. Ji jį įspėjo, kad iškvies apsaugą, tuomet jis būdamas picerijos viduje, nieko nesakęs, kumščiu vieną kartą trenkė į sieną, kadangi siena iš gipso, joje iškart atsirado skylė, jis tiesiog trenkė be jokios priežasties ir išėjo. Policijos nekvietė, tačiau apie šį įvykį pranešė vadovams (b. l. 47, 56).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. Ž. parodymų nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) kepėju – virėju. 2017 m. gruodžio 23 d. dirbo naktinėje pamainoje. Paryčiais, neatsimena kelintą tiksliai valandą, į piceriją, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo vaikinas, kurį pažįsta iš matymo, jo duomenų nežino. Vaikinas buvo neadekvatus, atrodė apsvaigęs, jis paklausė, ar jis ko nors norės, jis atsakė, gal ir norės, tačiau jokio užsakymo nepadarė. Vaikinas kažką sakė, bet neatsimena, grasino, bet ar keikėsi necenzūriniais žodžiais, neatsimena. Tuo metu picerijoje žmonių nebuvo, tik darbuotoja J. G.. Lauke prie picerijos irgi žmonių nebuvo. Jis neatsimena, kaip tiksliai jis grasino, bet jam tiesiog tai „užsifiksavo“. Picerijos patalpoje yra filmuojama vaizdo stebėjimo kamera, tačiau įrašai yra saugomi tik dvi savaites ir jų jau nebus. Vaikinui picerijoje prabuvus apie 5 – 10 minučių, jis pradėjo eiti link išėjimo ir ranka trenkė į plastikinį durų rėmą, tuomet iškart spyrė į plastikinį durų langą su koja ir stiklas sudužo. Jis spyrė tyčia. Vaikinas nieko nepasakęs išėjo. Jie iškvietė policiją, atvažiavus policijai vaikiną atpažino jis ir J. G. (b. l. 53).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno A. G. parodymų nustatyta, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK OVS vyriausiuoju postiniu. Jo darbo vieta yra Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmajame PK, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 23 d apie 6.13 val. įtariant nusikalstamos veikos padarymu Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausieji patruliai R. S. ir S. L. pristatė R. Š., gim. 1994 m. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, nustatytas jo 2,04 promilių girtumas. Atliekant pristatyto R. Š. paviršutinę apžiūrą, jam pasiūlyta iš kišenių ištraukti visus turimus daiktus. R. Š. iš kišenių ant stalo sudėjo savo daiktus, tarp kurių buvo oranžinės spalvos ledinukų „Tic Tac“ dėžutė, kurioje buvo įkišti kažkokie maišeliai, paklaustas, kas ten įkišta, R. Š. nieko neatsakė. Atidaręs dėžutę pamatė, kad joje du plastikiniai, užspaudžiami maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga – kanapėmis. Dar tarp daiktų pastebėjo popieriaus suktinukę, kurią išvyniojęs pamatė tą pačią augalinę medžiagą, galimai narkotinę medžiagą – kanapes. Pasiteiravo R. Š., kas tai, tačiau vyras nieko nekomentavo (b. l. 45). Savo 2017 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime A. G. išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 11).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno S. L. parodymų nustatyta, kad jis 2017 m. gruodžio 23 d., apie 5.55 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), picerijoje klientas išdaužė durų stiklą. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi picerijos darbuotojai J. Ž. ir J. G., kurie paaiškino, kad klientas išdaužė durų stiklą ir pasišalino, jie taip pat nurodė vaikino požymius, kad jis buvo apsirengęs šviesiai pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis ir pilka striuke. Pagal nurodytus požymius apžiūrėjo šalia minėtos picerijos esantį miškelį ir kiemus. Krūmuose, šalia (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės IKI, rado pasislėpusį vaikiną, kuris atitiko požymius. Vaikinas prisistatė, jo duomenis nurodė tarnybiniame pranešime, kai jie paklausė, ką jis čia veikia, jis iškart atsakė: „aš jokio stiklo nedaužiau“. Vaikinas buvo sulaikytas, įsodintas į tarnybinį automobilį. Privažiavus prie picerijos, jos darbuotojai atpažino sulaikytą vaikiną, kaip tą, kuris išdaužė picerijos stiklą. Sulaikytas vaikinas elgėsi agresyviai, būdamas viešoje vietoje šūkavo. Vėliau jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto policijos komisariatą (b. l. 50). Savo 2017 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime S. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 12).
Iš J. G. 2017 m. gruodžio 23 d. skundo, nustatyta, kad ji kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, kad picerijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo vieną kartą ranka ir vieną kartą koja trenkė į picerijos durų stiklą ir taip tą stiklą išdaužė (b. l. 13).
Iš 2017 m. gruodžio 23 d. savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. G. pateikė iš R. Š. paimtą oranžinės spalvos ledinukų „Tic Tac“ dėžutę, kurioje du plastikiniai užspaudžiami maišeliai su augalinės kilmės medžiaga ir popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga (b. l. 34).
Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2018-02-06 specialisto išvadoje Nr. 140-(37)-IS1-735 nurodyta, kad: 1. Žalsvos spalvos augalinė medžiaga iš dviejų plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurie įdėti į plastikinę dėžutę su užrašu „Tic Tac“, paimta 2017 m. gruodžio 13 d. Žirmūnų g. 139A, Vilniuje apžiūros metu pas R. Š., gim. 1994 m., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 0,244 g. (9 – tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,2 %). Žalsvos spalvos augalinėje medžiagoje iš popieriaus lankstinuko, kuris įdėtas į plastikinę dėžutę su užrašu „Tic Tac“, paimta 2017 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu pas R. Š., gim. 1994 m., yra psichotropinės medžiagos – MDMA-CHMICA, kurios masė 0,004 g. 2. Nuoplovose, paimtuose nuo R. Š., 1994 gim. m., rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 38-40).
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. gruodžio 23 d. akto Nr. 2238 nustatyta, kad R. Š. nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir kanabinoidų pavartojimo faktas (b. l. 73).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017 m. gruodžio 27 d. specialisto išvados Nr. T-N 3613/2017(01) nustatyta, kad R. Š. šlapime, paimtame 2017 m. gruodžio 23 d. 9.15 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,13 % (promilės) (b. l. 75).
Iš 2018 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) prašymo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 22 d. naktį picerijoje (duomenys neskelbtini), asmuo sudaužė durų stiklo paketą, kurio vertė 83,49 Eur. Tas pats asmuo 2018 m. kovo 13 d. ranka gipso kartono sienoje padarė skylę, dėl sugadintos sienos patyrė 206,84 Eur žalą. Iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, jog turtinė žala yra atlyginta (b. l. 24).
Iš 2017 m. gruodžio 23 d. bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ((duomenys neskelbtini) picerija, esanti adresu (duomenys neskelbtini)), apžiūros rezultatai užfiksuoti protokoluose bei prie protokolų pridėtose fotolentelėse (b. l. 26-28, 30-33).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog R. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, be jo parodymų, R. Š. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojų parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, įvykio vietos apžiūros protokolais, (duomenys neskelbtini) pranešimu apie padarytą turtinę žalą bei jos atlyginimą, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. Š., 2017 m. gruodžio 23 d. apie 05.40 val. būdamas neblaivus, atėjo į (duomenys neskelbtini) priklausančią piceriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri laikytina vieša vieta, nes į ją bet kada gali įeiti ne tik darbuotojai, bet ir kiti pašaliniai asmenys, kilus konfliktui iš esmės dėl menkavertės priežasties – kaip matyti iš liudytojų parodymų, konfliktas kilo dėl to, jog R. Š. iš pradžių buvo pasakyta, kad reikės palaukti picos, o po to jis buvo paprašytas išeiti iš picerijos, kaltinamasis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. tuo metu dirbusiems picerijos darbuotojams, be jokios priežasties vieną kartą trenkė ranka ir vieną kartą koja į picerijos durų lango stiklą, dėl ko jis sudužo, tokiu savo įžūliu elgesių pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Aplinkybė, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, patvirtina tai, jog po tokio R. Š. elgesio picerijos darbuotojai atsitraukė nuo savo tiesioginio darbo, turėjo į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus, policijos pareigūnams sulaikius R. Š. – jį atpažinti, t. y. dėl R. Š. veiksmų buvo sutrikdyta normali picerijos veikla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog minėti kaltinamojo R. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pirmiausia pažymėtina, jog BK 259 straipsnio 2 dalyje yra suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai - neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas, kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytų šių medžiagų įgijimo tvarką.
Nagrinėjamu atveju R. Š., be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,244 g kanapių (antžeminės dalys), kuriuose 9 –tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,2 % ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,004 g MDA-CHMICA. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad negali tiksliai nurodyti nei kada, nei iš ko konkrečiai įgijo kaltinime nurodomas narkotines ir psichotropines medžiagas. Nurodė, kad negali prisiminti, iš kur pas jį atsirado minėtos medžiagos, paaiškino tik tiek, kad jis tuo metu rūkė žolę, todėl ir turėjo ją su savimi. Tokie kaltinamojo R. Š. parodymai visgi neleidžia laikyti, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojamas („išvestas“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Teismo vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių - neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio šaltinio buvo įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei koks kiekis jų buvo įgytas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamasis įgijo psichotropinę ir narkotinę medžiagas, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-22 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,244 g kanapių (antžeminės dalys), kuriuose 9 –tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,2 % ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,004 g MDA-CHMICA.
Tuo tarpu kita kaltinimo dalis pilnai pasitvirtino, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis R. Š. 2017 m. gruodžio 23 d., apie 06.13 val., kuomet jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė su savimi plastikinėje dėžutėje su užrašu „Tic Tac“ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,244 g kanapių (antžeminės dalys), kuriuose 9 –tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,2 % ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,004 g MDA-CHMICA. Kaltinamojo R. Š. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta jo paties, taip pat liudytojo A. G. parodymais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad laikytos psichotropinės bei narkotinės medžiagos buvo skirtos būtent asmeniniam suvartojimui, neturint tikslo jas platinti. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 187 straipsnį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Jeigu yra sugadinamas ar sunaikinamas nedidelės vertės svetimas turtas – veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (įstatymo redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (50 Eur), galiojantį 2018 m. sausio 1 d., darytina išvada, jog 2018 m. kovo 13 d. metu nedidelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 150 Eur, bet neviršija 250 Eur.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad įrodyta, jog R. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, be jo parodymų, R. Š. kaltė padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje, straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojos J. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl padarytos žalos ir pareiškimu dėl žalos atlyginimo. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. Š., 2018 m. kovo 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) priklausančioje picerijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė kumščiu į minėtos picerijos viduje esančią sieną, taip ją apgadindamas ir padarydamas dėl šio apgadinimo (duomenys neskelbtini) 206,84 Eur žalą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo tokie R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Dėl bausmių skyrimo, kardomosios priemonės
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių dvi (BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika) priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, ir viena (BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika) – nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo asmenybę – ne sykį teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui, taip pat iki nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje, pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Aukščiau nurodytos aplinkybės, vertinant kaltinamojo asmenybę, teismui leidžia spręsti, jog kaltinamojo elgesiui įtakos valstybės prievartos priemonės (bausmės) nepadarė, jis savo elgesio ir požiūrio į įstatymų bei visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių laikymąsi nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis savo noru atlygino nusikalstamomis veikos padarytą žalą. Dėl visų trijų inkriminuotų nusikalstamų veikų jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis kaltę dėl jų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi.
Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už padarytas nusikalstamas veikas tik pakankamai griežtas – arešto bausmes, kurių dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo išsakytą poziciją dėl noro keisti gyvenimo būdą bei aplinkybes, galinčias daryti įtaką tokiam jo pokyčiui (darbas, vaiko gimimas), nustatytinas artimas minimaliai šios rūšies bausmės ribai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, konkrečią dalį nustatant, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. Š. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu 20 parų arešto bausme ir 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant R. Š. galutinę subendrintą arešto bausmę.
Kaltinamasis R. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 05.55 val. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 18.02 val. (1 parą), laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į R. Š. skirtiną bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. paskirta kardomoji priemonė nekeistina ir paliktina galioti iki šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Dėl daiktų ir kitų klausimų
Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kanapės (antžeminės dalys) bendras kiekis 0,115 g, (grynasis kiekis 0,115 g.), perduotos saugoti į Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, (duomenys neskelbtini), pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-14940. (b. l. 41) bei paketas Nr. 430771, kuriame yra oranžinės spalvos plastikinė dėžutė „Tic Tac“ su dangteliu, du užspaudžiami polietileno maišeliai, vokas, kuriame yra vienas plastikinis pagaliukas su vatos tamponu, popieriukas – perduotas saugoti 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal Kvitą B serija BBB Nr. 1PK002351 (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
R. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 17 (septyniolikos) parų arešto bausmę.
R. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu R. Š. paskirti subendrintą bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti – 32 (trisdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti R. Š. galutinę subendrintą 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 05.55 val. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 18.02 val. (1 parą) bei bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. Š. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kanapes (antžeminės dalys) bendras kiekis 0,115 g, (grynasis kiekis 0,115 g.), perduotas saugoti į Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, (duomenys neskelbtini), pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-14940. (b. l. 41) bei paketą Nr. 430771, kuriame yra oranžinės spalvos plastikinė dėžutė „Tic Tac“ su dangteliu, du užspaudžiami polietileno maišeliai, vokas, kuriame yra vienas plastikinis pagaliukas su vatos tamponu, popieriukas – perduotą saugoti 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą pagal Kvitą B serija BBB Nr. 1PK002351 (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.
Tokiu atveju, kai paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas, nuteistojo prašymu, gali nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.