Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – L. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po G. B. mirties, nei jos turto pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, nei sutuoktinis A. B. jos palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos G. B. turto paveldėjimo bylos nebuvo, tačiau G. B. palikimą priėmė jos sutuoktinis A. B., faktiškai jį užvaldydamas. A. B. po savo žmonos mirties liko toliau gyventi santuokos su sutuoktine metu įgytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi namu bei kitais statiniais kaip savo nuosavybe bei tvarkė ir prižiūrėjo jo vardu įgytą sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau persikėlė gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina pridedama Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Panemunėlio seniūnijos pažyma. Su G. B. palikimu A. B. elgėsi savo nuožiūra, kaip savu turtu. Nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo šių A. B. veiksmų neginčijo ir į palikimą nepretendavo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas daro išvadą, jog pagal įstatymą tenkantį G. B. palikimą priėmė A. B., faktiškai jį užvaldydamas. Palikimą A. B. priėmė iš karto po žmonos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino.

(duomenys neskelbtini) pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. B. taip pat mirė. Jo palikimą priėmė pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo. Tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti ir paveldėti G. B. su A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad A. B. po G. B. mirties priėmė jos palikimą, šį turtą galės paveldėti pareiškėjas kaip A. B. turto įpėdinis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jo tėvas A. B., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės G. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo R. B. motina G. B. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė G. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu - (duomenys neskelbtini). Palikėjos G. B. sutuoktinis buvo A. B..

Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po G. B. mirties liko A. B. vardu įregistruotas santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/8 tvarto, 1/18 daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), 1875/22000 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po G. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė.

CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėja G. B. turėjo du pirmos eilės įpėdinius – sūnų R. B. (pareiškėją) ir dukrą L. J. (suinteresuotą asmenį). Tačiau nei minėti pirmos eilės įpėdiniai, nei palikėjos sutuoktinis A. B. jos palikimo notarine tvarka nepriėmė ir notaro biure užvestos turto paveldėjimo bylos nebuvo. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad G. B. palikimą priėmė jos sutuoktinis A. B., faktiškai jį užvaldydamas. Pareiškėjo tėvas po palikėjos mirties liko toliau gyventi santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais baldais, buitine technika, kitais buities daiktais, prižiūrėjo ir rūpinosi namu bei kitais statiniais kaip savo, bei tvarkė ir prižiūrėjo jo vardu įgytą sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau persikėlė gyventi į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Panemunėlio seniūnijos 2023 m. sausio 3 d. rašte nurodoma, kad A. B. iki mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą ir faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus žmonai G. B., jis priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, 1/8 tvarto, 1/18 daržinės, esančius (duomenys neskelbtini), ir iki mirties jais rūpinosi.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. B. iš karto naudojosi ir valdė palikėjos G. B. turtą kaip savo, liko gyventi santuokos metu įgytame bute, rūpinosi žemės sklypu, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po G. B. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys duomenys (VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas, liudijimas apie palikimo priėmimą) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., visą jam priklausantį turtą notarine tvarka priėmė pirmos eilės įpėdiniai: pareiškėjas R. B. ir suinteresuotas asmuo L. J..

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo A. B. faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuotas asmuo - L. J. su pareiškimu sutinka.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo R. B. bei suinteresuoto asmens L. J. tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 6,64 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos, kadangi pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (2022 m. lapkričio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2022-06772).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. B. bei suinteresuoto asmens L. J. tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.