Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį atsakovei I. P., tretiesiems asmenims D. V. ir D. P., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo I. P. sūnaus D. P. atžvilgiu, išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią I. P. jos sūnaus D. P., gim. 1995-05-03, atžvilgiu, nustatyti jam nuolatinę rūpybą ir rūpintoja skirti D. V., nustatyti gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja, priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7).

Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti bei papildomai prašė paskirti turto administratorių D. P. priteistam turtui administruoti. Taip pat prašė teismo apsvarstyti galimybę priteisti iš atsakovės sūnui D. P. išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes atsakovė visą tą laiką sūnui neteikė išlaikymo. Paaiškino, kad atsakovės visiškas nesirūpinimas sūnumi D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nusišalinimas nuo jo priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo yra pagrindas riboti neterminuotai jos valdžią į sūnų.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, teismo šaukimas teismui žinomu adresu jai įteiktas nebuvo, nes ji šaukimo neatsiėmė, tačiau teismo jai siųstus procesinius dokumentus: ieškinį su pridėtais dokumentais, ji priėmė asmeniškai (b.l. 107). Atsakovė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo neinformavo, todėl teismo šaukimas, kuris buvo siųstas paskutiniu teismui žinomu adresu, laikomas įteiktu tinkamai (CPK 121 str. 2 d.). Todėl byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Tretysis asmuo D. V. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko pilnai. Paaiškino, kad D. P. nuo tada, kai jį pradėjo globoti, pasikeitė, lanko mokyklą, nebegirtauja. Pas ją yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, D. pradėjo skaityti knygas, pasižiūri televizorių, pernai kartu buvo išvykę į užsienį atostogauti, ji sutinka ir toliau rūpintis vaiku. Tuo tarpu atsakovė visiškai vaiku nesirūpina, juo nesidomi, vaiko neišlaiko, toliau piktnaudžiauja alkoholiu ir nemano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Tretysis asmuo D. P. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko pilnai. Nurodė, kad pas tetą jam sudarytos geresnės sąlygos augti ir vystytis, ji juo rūpinasi, tuo tarpu jo motina visiškai juo nesirūpina, nesidomi, neišlaiko. Nurodė, kad, kai gyvendavo pas mamą, namuose nebūdavo elektros, vandens, mama visiškai juo nesirūpindavo, namo negrįždavo po septynias paras, o kai grįždavo, tai permiegodavo ir vėl dingdavo kelioms paroms, savo reikmėms – alkoholiui įsigyti išleisdavo ir jo gaunamas išmokas. Globėjos jis klauso ir jai problemų nesukelia, pažadėjo daugiau nebenusikalsti.

Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme palaikė išvadą (b.l. 110-111).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. P. gimė 1995 m. gegužės 25 d., atsakovė I. P. yra jo motina, o tėvas - V. P., yra miręs (b.l.11, 12).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnis).

Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad motina I. P. visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku D. P., gim. (duomenys neskelbtini), negyvena su juo, neauklėja, nesirūpina vaiko gyvenimo sąlygomis, nemoka mokesčių už butą, neprižiūri sūnaus ir neteikia išlaikymo, girtauja, į girtavimą buvo įtraukusi ir vaiką, vaikas praleidinėjo pamokas ir nusikalto, atsakovės ir vaiko emocinis ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, motina nerodo noro ir iniciatyvos susigrąžinti sūnaus. Atsakovės nesirūpinimas sūnumi, jo neauginimas, vengimas atlikti motinos pareigas negali būti pateisinamas. Duomenų, kad padėtis vėliau gali pasikeisti, nėra.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti atsakovės - motinos I. P. valdžią į nepilnametį vaiką D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180, 3.182 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 400-406 straipsniai). Nepilnamečiui D. P. nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 str. 2 d., 3.256 str., 3.257 str. 3 p., 3.265 str. 1 p., CPK 407 str., 504 str.).

Atsakovės nepilnamečiu vaiku D. P. šiuo metu rūpinasi teta, šioje byloje tretysis asmuo D. V.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad D. V. tinkamai atlieka rūpintojos pareigas, nes nepilnamečio D. P. elgesys šiuo metu yra labai pasikeitęs, berniukas lanko mokyklą, skaito knygas, piešia, domisi gamta, istorija, yra muzikalus, nebegeria, pas rūpintoją turi atskirą kambarį, kuriame yra televizorius ir kompiuteris ir ji sutinka būti skiriama nuolatine D. P. rūpintoja (b.l. 14). Tam neprieštarauja ir kartu gyvenantis jos vyras R. V. (b.l. 13). D. V. yra sveika, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nes buvo nubausta pagal ATPK 175 str. už tai, kad jos nepilnametis sūnus R. P. tyčia žemino suaugusiojo garbę ir orumą, ji neteista, charakterizuojama teigiamai (b.l. 18, 92, 95). D. V., šiuo metu besirūpinanti nepilnamečiu D. P., turi visas sąlygas globoti vaiką. Atsižvelgiant į išvadą teikiančių institucijų nuomonę, atsižvelgiant į CPK 3.249 str. nustatytus vaiko rūpybos nustatymo principus, D. V. skirtina D. P. nuolatine rūpintoja ir turto administratore (CPK 3.202 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su rūpintoja.

CK 3.195 str. nustatyta, kad atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).). Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 850 Lt.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio D. P. išlaikymui nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė jau eilę metų neturi reguliarių pajamų, nedirba, nemoka komunalinių mokesčių, dėl ko susidaręs įsiskolinimas už butą, pardavė dalį paveldėto turto, mano, kad išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis neužtikrins realaus prievolės vykdymo.

Ieškovo nurodomas turtas-butas yra areštuotas 2009-03-25 antstolio Sauliaus Ramanausko patvarkymu (b.l. 100), disponavimas šiuo turtu yra apribotas.

Nuosavybės teisės gali būti apribotos įstatymu ar teismo sprendimu (CK 4.39 str.1 d.). Turto areštas antstolio patvarkymu reiškia, kad areštuotų daiktų savininkai netenka teisės perleisti daiktus kitiems asmenims, taip pat juos įkeisti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Tai reiškia, kol yra taikomos šios apsaugos priemonės, negali nurodytas nekilnojamas daiktas – butas perleistas kitam asmeniui, t.y. ir priteisiant išlaikymą vaikui. Priešingu atveju, būtų pažeisti kitų kreditorių (išieškotojų): AB ,,Panevėžio energija“, AB Lesto teisėti interesai išieškant susidariusius įsiskolinimus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametis šiame bute negyvena ir nenori gyventi, nes atjungta elektros energija; kol nepadengtas įsiskolinimas, areštuotas butas taip pat negalėtų būti išnuomotas kitiems asmenims ir tokiu būdu gaunamos papildomos pajamos. Panaikinus areštą ir daiktui esant atsakovės nuosavybėje, yra galimybė pareikšti naują ieškinį, siekiant priteisti išlaikymą vaikams tokia forma. Esant nurodytai aplinkybei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tėvai nepilnamečiams vaikams turi teikti išlaikymą, kuris reikalingas jų kasdieniams poreikiams tenkinti: maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, ugdymui, tenkinti, todėl nepilnamečio D. P. išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-01 (laikinos rūpybos nustatymo) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nes atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus išlaikymo, ji nedirba, tačiau yra darbinga ir dirbti gali, kad būtų priešingai, šiuo metu teismas tokių duomenų neturi, atsakovė atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir nesutikimo su ieškiniu, įskaitant išlaikymo teikimą nepilnamečiam sūnui, argumentų neišdėstė, todėl teismo nuomone, atsakovė nėra atleista nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Išlaikymo dydis – po 300 litų per mėnesį nustatomas atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį – ji nedirba ir oficialių pajamų negauna, tačiau savo vardu turi nekilnojamojo turto, į tai, kad atsakovė daugiau išlaikytinių neturi, į vaiko poreikius, į tai, kad vaikas dar gauna našlaičių pensiją, kurios dydis šiuo metu siekia 326,43 Lt. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už visus trejus metus negali būti tenkinamas, nes nėra galimybės nustatyti nepilnamečio vaiko poreikių, kartu ir išlaikymo dydžio 2009-08-22 - 2011-02-01 laikotarpiu.

Pažymėtina, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui D. P. priteisimo, yra galimybė priverstinį išlaikymo išieškojimą nukreipti į atsakovės nekilnojamąjį turtą.

Nepilnamečio D. P. naudai priteistą išlaikymą pavedama tvarkyti jo rūpintojai ir turto administratorei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri privalo išlaikymą naudoti išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 str.).

Iš atsakovės išieškotinos bylinėjimosi išlaidos – 251 Lt dydžio žyminis mokestis, apskaičiuojamas už metus išmokų vaikų išlaikymui bei pagal reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20 Lt (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str. – 265 str., 268 str., 376 str. 3 d., CK 3.180 str.- 3.184 str., 3.192 - 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpintoją ir turto administratore D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir D. P. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su rūpintoja.

Priteisti iš I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-01 iki D. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 251 Lt (du šimtus penkiasdešimt vieną litų) žyminio mokesčio ir 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimo dalį dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.