Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-09-26 · Administracinė byla Nr. A-1945-525/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
A-1945-525/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00092-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1945-525/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00092-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 22 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, o patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose nebuvo langų ir vėdinimo, šviesos, buvo pelėsis, grybelis, drėgmė, netinkamai įrengtas klozetas – skylė grindyse, iš kanalizacijos vamzdyno sklido nemalonus kvapas. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo spintelių rūbams susidėti, trūko sėdimų vietų, buvo per mažas stalas, kuris pritaikytas ne daugiau, kaip penkiems asmenims, o pakabų kiekis pritaikytas tik keturiems asmenims. Duše galėjo nusiprausti tik kartą per savaitę, nebuvo išduodami higienos reikmenys, negavo priklausančio maitinimo ir maitinimas nebuvo suteiktas laiku, nebuvo minkšto inventoriaus, gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, nesuteiktos plaukų kirpimo paslaugos, nebuvo iškvietimo mygtuko.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo konfliktų ir ginčų, dėl ko patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą ir dvasinį sukrėtimą, atsirado fobijų, pasidarė agresyvus ir dirglus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,68 kv. m iki 17,6 kv. m. Pažymėjo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius tos pačios paros metu nėra pastovus, t. y. dalis nuteistųjų kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, areštines, pataisos namus, todėl atitinkamą laiką nuteistųjų kamerose nebūdavo.

6. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu yra nepagrįstos ir nesuteikiančios pagrindo Šiaulių TI veiksmus pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo skunde nurodytos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, jų nepagrindė jokiais įrodymais. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kurio laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo periodinis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, tačiau prašymą dėl 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V‑124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 81 (plotas 7,35 kv. m), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m) ir Nr. 19 (plotas 17,62 kv. m). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, sprendė, jog Šiaulių TI administracija pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie minėtų patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams, taip pat nėra duomenų, jog dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI ar kitas kompetentingas institucijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, neatitikimas higienos normų reikalavimams nėra įrodytas.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, teismas vadovavosi suformuota teismų praktika ir pažymėjo, jog sanitarinio mazgo patalpą atitvėrus nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, nėra tinkamai užtikrinamas asmens, besinaudojančio tualetu, privatumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, nes jis nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl inventoriaus trūkumo, valymo priemonių neišdavimo, iškvietimo mygtuko nebuvimo, neaprūpinimo higienos priemonėmis ir minkštuoju inventoriumi, netinkamo maitinimo, kirpimo paslaugų nesuteikimo ir vedimo praustis po dušu tik vieną kartą per savaitę. Teismas pareiškėjo argumentus dėl Šiaulių TI stogo konstrukcijose esančio asbesto laikė nenuginčytais ir vertintinais pareiškėjo naudai.

12. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų kalinimo sąlygų analizę, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nevisiškai paneigti argumentai dėl stogo konstrukcijose esančio asbesto. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo pareiškėjo subjektinių teisių būti laikomam tinkamomis sąlygomis pažeidimą ir, įvertinęs pažeidimo vienkartinį pobūdį, sprendė, jog pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, o apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pripažintu subjektinių teisių pažeidimu ir nepriteista neturtine žala. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio nuostatas. Skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka Europos kalinimo įstaigų taisyklių reikalavimų.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo laikotarpį, kadangi jis skunde nurodė, jog netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Be to, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai konstatuoti kitose administracinėse bylose tarp tų pačių šalių, kuriose taip pat sprendžiami klausimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Šiaulių TI teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių TI kamerose buvo užtikrinta minimali kameros ploto norma. Kiti pareiškėjo skundo argumentai iš esmės nepagrįsti. Atsakovo atstovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentas dėl Šiaulių TI stogo konstrukcijose esančio asbesto nėra nuginčytas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo aktas Nr. PA-6-132 patvirtina, jog Šiaulių TI asbesto konstrukcijose nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., atlyginimo priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nevisiškai paneigti argumentai dėl stogo konstrukcijose esančio asbesto. Kitos pareiškėjo pretenzijos nebuvo pripažintos pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, tačiau teigia, kad atsižvelgiant į jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt., jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamame teismo sprendime nurodytu ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.), nes jis skunde buvo nurodęs laikotarpį nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo laikotarpio, nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi (I t., b. l. 35–37), be kita ko, priėmė nagrinėti tik pareiškėjo skundo dalį dėl 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Ši nutartis su joje nurodyta apskundimo tvarka ir terminu 2017 m. vasario 28 d. buvo įteikta pareiškėjui pasirašytinai (I t., b. l. 42). Pareiškėjas minėtos nutarties neapskundė, ji įsiteisėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip jau buvo minėta prieš tai, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 9 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nevisiškai paneigti argumentai dėl stogo konstrukcijose esančio asbesto. Atitinkamai nagrinėjamu aspektu buvo konstatuoti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde su nustatytais pažeidimais sutiko.

24. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl prieš tai nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

26. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ji turi būti atlyginta pinigais. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

28. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Tokio ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ir kt.).

29. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 30 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo J. S. skundą tekinti iš dalies.

Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GagysRamutė Ruškytė