Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-09 · Administracinė byla Nr. I-771-621/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
I-771-621/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00092-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-771-621/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00092-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui J. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-10, 33 b. l., 1 t.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Šiaulių TI), 22 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016-07-22 iki 2016-12-12, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas buvo patalpinamas į kameras, kuriose nėra langų ir vėdinimo, šviesos, buvo pelėsis, grybelis, drėgmė. Ant langų grotos, todėl negalima jų atidaryti. Netinkamai įrengtas klozetas – skylė grindyse, iš kanalizacijos vamzdyno sklido nemalonus kvapas. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo spintelių rūbams susidėti, trūko sėdimų vietų, buvo per mažas stalas, kuris pritaikytas ne daugiau, kaip penkiems asmenims, pakabų kiekis pritaikytas tik keturiems asmenims. Negaudavo valymo priemonių. Duše galėjo nusiprausti tik kartą per savaitę, nebuvo išduodami higienos reikmenys, negavo priklausančio maitinimo, nebuvo laiku suteiktas maitinimas, nebuvo minkšto inventoriaus, gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, nesuteiktos kirpimo paslaugos, nebuvo iškvietimo mygtuko.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai, patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, atsirado fobijos, jautėsi kankinamas, buvo pažemintas jo orumas, pasidarė agresyvus ir dirglus, sutriko sveikata, atsirado nuolatinė emocinė depresija, pasidarė uždaras, nebemoka bendrauti su aplinkiniais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad per ginčo laikotarpį nuo 2016-07-22 iki 2016-12-12 Šiaulių TI jis buvo laikotarpiais nuo 2016-11-14 iki 2016-11-17 ir nuo 2016-12-08 iki 2016-12-12. Taip pat paaiškino, kad šiuo laikotarpiu dietinį maitinimą gaudavo, tačiau vieną kartą negavo agurko, bet kada tai buvo, datos nurodyti negali. Taip pat gaudavo supjaustytą obuolį, kurio kiekis gal ir atitiko svorį, kuris jam priklauso, bet buvo nekokybiškas, parudavęs. Laikotarpiu nuo 2016-07-22 iki 2016-12-12 būdamas Šiaulių TI dėl kirpimo paslaugų nesikreipė. Kad Šiaulių TI konstrukcijose yra asbesto, jis žino iš Šiaulių TI gauto atsakymo, kuriame buvo nurodyta, kad esantis asbestas nekenkia jo sveikatai. Šio rašto pateikti negali, nes jį gavo anksčiau ir turi labai daug dokumentų, tarp kurių sudėtinga būtų jį surasti. Be to, jis matė, kad stogai buvo padengti šiferiu, kuriame, jo nuomone, yra asbesto.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (136-146 b. l., 1 t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,68 kv. m iki 17,6 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Kameros pareiškėjo laikymo laikotarpiu tikrintos nebuvo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normose. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 22 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-07-22 iki 2016-12-12. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-07-22 iki 2016-12-12 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 81 (plotas 7,35 kv. m.), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m.), Nr. 19 (plotas 17,62 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

Bylai aktualiu laikotarpiu, patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (46 b. l., 1 t.) (kreipėsi su skundais dėl kitų jo teisių pažeidimų, nesusijusių su patalpų atitikimu higienos normoms). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad patalpos atitiko higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertina kaip pagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko inventoriaus. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai), tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, kad stalas pritaikytas ne daugiau, kaip penkiems asmenims, o pakabų kiekis pritaikytas tik keturiems asmenims. Kaip matyti iš pažymos (44 b. l., 1 t.) kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas paprastai buvo nuo 1 iki 3 asmenų, o 2016-12-12 19.30 val. buvo 4 asmenys. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo išduodamos valymo priemonės. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodė konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Buvo pateikęs skundą Šiaulių TI administracijai dėl neišduotų valymo priemonių, tačiau pareiškėjui buvo atsakyta ir paaiškinta, kad jis neprašė valymo priemonių, todėl jos ir nebuvo jam suteiktos (75-78 b. l., 1 t.). Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, atsakymo į jo skundą teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių išdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms negali būti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl pareiškėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad į dušą vedama tik vieną kartą per savaitę. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas teikė skundą Šiaulių TI administracijai, kuriame nurodė, kad jį vedė praustis tik atvykus į Šiaulių TI iki patalpinimo į gyvenamąją kamerą su visais turimais daiktais (79-80 b. l., 1 t.). Tačiau pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis ir minkštuoju inventoriumi. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107, redakcija galiojusi iki 2017-01-01) (toliau – aprašas). Apraše numatyta, kad vyrams laikomiems tardymo izoliatoriuose išduodama antklodė 1 vnt., čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., užvalkalas pagalvei 2 vnt., paklodė 4 vnt., rankšluostis 2 vnt., 1 rulonas tualetinio popieriaus. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pareiškėjas į Šiaulių TI buvo pristatytas 2016-11-14 ir buvo laikomas 4 dienas, po to buvo pristatytas 2016-12-08 ir buvo laikomas 5 dienas. Jo statusas buvo – nuteistasis. Pareiškėjas 2016-11-15 įteikė skundą Šiaulių TI direktoriui dėl higienos priemonių nesuteikimo, o tuo pačiu nurodė, kad jam buvo išduotas minkštas inventorius (66 b. l., 1 t.). Pareiškėjui buvo atsakyta į skundą ir paaiškinta, kad nuteistiesiems pareiškėjo prašomos higienos priemonės išduodamos tik esant nuteistojo prašymui. Pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs (69 b. l., 1 t.). Pareiškėjui buvo išaiškinta apskundimo tvarka, tačiau jis šio Šiaulių TI atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Po to, 2016-12-09 pareiškėjas pateikė Šiaulių TI direktoriui analogišką skundą, jog jam vėl nebuvo išduotos higienos priemonės (91 b. l., 1 t.). Šiaulių TI pateiktame atsakyme į skundą pareiškėjui paaiškino higienos priemonių išdavimo tvarką, nurodė, jog pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis nebuvo pateikęs prašymo (92 b. l., 1 t.). Pareiškėjas šio atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Iš „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 1783“ (50-51, 98-99, 125-126 b. l., 1 t.) matyti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne (čiužiniu, antklode, pagalve, paklode, pagalvės užvalkalu, rankšluosčiu) pagal teisės aktų nustatytas normas. Kadangi pareiškėjas prašymu išduoti higienos priemones Šiaulių TI administracijai neteikė, nors ši tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta, pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko iš pataisos namų, kur jam turėjo būti išduotos higienos priemonės, duomenų, kad pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės pataisos namuose, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negavo priklausančio maitinimo, nebuvo laiku suteiktas maitinimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad bylai aktualiu laikotarpiu, dietinis maitinimas jam buvo suteiktas, tačiau jis vieną kartą negavo agurko, o obuolys buvo nekokybiškas – parudavęs. Pareiškėjas buvo pateikęs skundą atsakovui dėl negauto agurko (102 b. l., 1 t.). Šiaulių TI pateiktame atsakyme į skundą pareiškėjui paaiškino, jog vadovaujantis dietinio maitinimo valgiaraščiu, daržoves galima keisti atsižvelgiant į metrų laikus, todėl jam pagal valgiaraštį švieži agurkai buvo pakeisti į šviežių kopūstų salotas (65 b. l., 1 t.). Pareiškėjui buvo išaiškinta šio atsakymo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas jo neskundė. Pareiškėjas dėl nekokybiškų obuolių, skundų neteikė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui buvo tiekiami nekokybiški obuoliai, nėra. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jam neturtinė žala dėl negauto agurko. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI stogo konstrukcijose yra asbesto. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar Šiaulių TI statinio konstrukcijose yra asbesto, nors teismo 2017-02-21 nutartimi buvo įpareigotas pateikti visą medžiagą susijusią su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis (35-37 b. l., 1 t.). Šių aplinkybių nepaaiškino ir atsiliepime. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad tai nėra vien jo nuomonė, o jis buvo gavęs iš atsakovo atsakymą į skundą, kuriame atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI konstrukcijose yra asbesto, tačiau jis negali pakenkti pareiškėjui. Teismas įvertinęs visumą byloje esančių aplinkybių, į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nors privalėjo tai padaryti, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl asbesto buvimo Šiaulių TI konstrukcijose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktos kirpimo paslaugos, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2016-07-22 iki 2016-12-12 būdamas Šiaulių TI dėl kirpimo paslaugų nesikreipė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktų kirpimo paslaugų atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją (148-192 b. l., 1 t.) daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas, Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, pažeidimai buvo trumpalaikiai, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas išviso 9 dienas (vieną kartą 4, kitą kartą 5 dienas). Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo J. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo J. S. reikalavimą dėl 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas