Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Mokilizingas” pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei M. L., E. R., skolininkui K. R. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė M. L. vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-07 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1509-810/2013 dėl 1346,24 Lt skolos, 121,94 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš K. R. kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mokilingas“ naudai. Suinteresuotas asmuo K. R. 2010-04-24 sudarė santuoką su E. R.. Bylos duomenimis sutuoktiniai K. R. ir E. R. bendro santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi. Suinteresuoti asmenys K. R. ir E. R. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 666 str. 1 d.)). Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Taip pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo turinio, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėja UAB “Mokilizingas” pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes skolininkas K. R. nedirba, asmeninio turto, į kurį galima būtų nukreipti priteistų sumų išieškojimą, neturi. Skolininko K. R. sutuoktinė E. R. pareiškėjos kreipimosi į teismą dieną dirbo UAB “Senukų prekybos centras” (67 b.l.). Be to, sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad E. R. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė.

Tačiau į bylą pateikta ieškinio pareiškimo kopija (49-51 b.l.) patvirtina, kad ieškovė E. R. Kauno apylinkės teismui 2014 m. gegužės 7 d. pateikė ieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ieškinys 2014 m. gegužės 15 d. buvo priimtas. Be to, suinteresuotas asmuo E. R. pateikė teismui prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (73-74, 75 b.l.), kurie patvirtina, kad pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nutraukti jų santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-12352-924/2014) pareiškėjų E. R. ir K. R. prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu buvo priimtas.

CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas, be kitų, reikalavimų, privalo išspręsti ir reikalavimą dėl turto padalijimo. Duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti turi būti nurodyti ieškinyje (CPK 382 str. 1 d. 4 p.). Kadangi sutuoktiniai E. ir K. R. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl E. R. iš darbo santykių gautų ir šiuo metu gaunamų lėšų (jei šis asmuo dirba), tai yra turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 str. 1 d.).

Be to, šioje konkrečioje situacijoje pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi į teismą 2014 m. balandžio 7 d. Suinteresuotas asmuo E. R. ieškinio pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės teismui pateikė 2014 m. gegužės 7 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Akivaizdu, jog E. R. civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjančiam teismui gali reikšti prašymą būtent dėl turto, įgyto iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos, padalijimo ir tokio pobūdžio prašymas turėtų būti sprendžiamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjančio teismo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo paliktinas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Suinteresuoto asmens E. R. atstovas advokatas J. S. prašė priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui E. R. 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (60-62 b.l.). Įstatymo leidėjas numato galimybę, esant priešingam byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumui bylos baigtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 3 str. 6 d., 443 str. 6 d.). Šiuo konkrečiu atveju pareiškimas paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu, nes reikalavimai dėl sutuoktinių turto padalijimo turi būti nagrinėjami Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinė byla dėl K. ir E. R. santuokos nutraukimo buvo iškelta jau po to, kai pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko K. R. turto dalies nustatymo, be to, kaip jau aukščiau pasisakė teismas nutartyje, pareiškimo pateikimo dieną egzistavo aplinkybės, sudariusios pagrindą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (skolininkas K. R. nedirbo, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, E. R. darbo santykius su darbdaviu nutraukė praėjus 4 dienoms po kreditorės kreipimosi į teismą), todėl kreditorė pagrįstai, laikydamasi įstatymo nustatytos tvarkos, realizavo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Todėl E. R. turėtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos, nes jų priteisimas iš pareiškėjo neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 296-298 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.