- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-482-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62621-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Audrius Cininas, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- S. S., A. L.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas, Elena Šajaukaitė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S. ir A. L. apeliacinius skundus dėl 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas S. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 gruodžio 3 d., 10.30 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d., 10.30 val. (dvi dienos) ir A. L. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 3 d., 10.30 val. iki 2017 m. gruodžio 5 d., 11.45 val. (viena diena). S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – paso – paėmimas, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintini. A. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus šį nuosprendį vykdyti panaikintina.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuota 70 eurų, kurie paimti iš A. L..
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. L. turtui – 70 eurų grynųjų pinigų, S. S. turtui – 260 eurų grynųjų pinigų, saugomiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, paliktas galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
S. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas bei pasikėsino parduoti narkotines medžiagas, o būtent:
jis 2017 m. gruodžio 2 d., apie 12.00 val., romų tabore, esančiame Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, nenustatytame name, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, su tikslu suvartoti pačiam ir parduoti ar kitaip platinti, už 300 eurų nupirkęs įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias vartojo ir laikė prie savęs bei bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. gruodžio 3 d., apie 10.30 val., telefonu pažadėjo parduoti 6 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga heroinu A. L. už 72 eurų, po 12 eurų už kiekvieną lankstinuką, su A. L. susitiko minėtame bute, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užėję Vilniaus miesto 5-ojo PK pareigūnai tyrėjas A. R., vyresnysis tyrėjas S. P. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK vyresnysis tyrėjas M. J., R. K., ten, kratos metu, pas jį surado ir paėmė: 6 folijos lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė yra 0,127 g (iš S. S. rankų), 4 baltos spalvos tabletes iš 4 oranžinės spalvos folguotos pakuotės dalių ir 1 baltos spalvos tabletės dalį iš oranžinės spalvos folguotos pakuotės dalies, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurios bendroji masė yra 0,0089 g (iš kambario Nr. 1, nuo sekcijos), 9 folijos lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė yra 0,194 g. (kambaryje Nr. 1 nuo stalo), 1 plastikinį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė yra 0,291 g (iš kambario Nr. 1, nuo stalo).
Tokiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
A. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti narkotines medžiagas, o būtent:
Jis, 2017 m. gruodžio 3 d., apie 10.30 val., telefonu susitarė su S. S. nupirkti pas jį ir tokiu būdu įgyti 6 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga heroinu, už 72 eurų, po 12 eurų už kiekvieną lankstinuką, su S. S. susitiko bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bet nusikaltimo nebaigė, t. y. narkotinių medžiagų neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užėję Vilniaus miesto 5-ojo PK pareigūnai S. P. ir A. R., ten kratos metu pas S. S. iš rankų paėmė 6 folijos lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos heroino, kurio masė yra 0,127 g.
Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 259 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. L. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent:
jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, su tikslu suvartoti pačiam, įgijęs vartojo ir laikė prie savęs nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kol 2017 m. gruodžio 3 d., apie 12.00 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK OVS tyrėjas A. B. daiktų paėmimo laikinai saugoti metu pas jį surado ir paėmė 2 baltos spalvos tabletes oranžinės spalvos folguotos pakuotės dalyje, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurio bendroji masė yra 0,004 g, 1 plastikinį maišelį su metaliniu šaukšteliu ir 2 vienkartinius, 1,00 ml talpos švirkštus, ant kurių rasti narkotinės medžiagos heroino, pėdsakai. Dėl šių veiksmų A. L. apylinkės teismo buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
II. S. S. apeliacinio skundo argumentai
2.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo pakeisti 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo yra neteisingai nuteistas ir perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
2.2. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymus, neteisingai paskyrė bausmę, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendyje neteisingai nurodyta (18 lapo 2 pastraipa), kad kratos metu į butą įėjo 4 pareigūnai, nes tai prieštarauja pačių pareigūnų parodymams. Teismo posėdžio metu S. P. parodė, kad pačiame sulaikyme jis nedalyvavo, o prisijungė prie atliekamos kratos jau po asmenų sulaikymo. Jam užėjus į butą narkotinės medžiagos jau buvo išimtos, todėl jis nežino, kurioje vietoje narkotinės medžiagos buvo surastos. Teismo nuosprendyje nėra užsimenama apie tyrėją A. R., tačiau jis sulaikyme nedalyvavo ir negalėjo teismui pasakyti, kurioje vietoje buvo rastos narkotinės medžiagos. Liudytojas M. J. nurodė, kad įtariamuosius laiptinėje sulaikė jis ir P. K..
2.3. Prekybos faktą teismas grindė R. K. teisme duotais parodymais, vertindamas M. J. tarnybinį pranešimą ir parodymus, jog pareigūnai patvirtino dalyvavę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje vykusiame kaltinamųjų sulaikyme ir matė, kaip prie šio buto durų S. S. ir A. L. laikė ir bandė perduoti vienas kitam kažką savo rankose, bet buvo sulaikyti ir jų veiksmas nutrauktas. Duodamas parodymus teisme R. K. teigė, jog narkotikus rado bute, taip pat prieškambaryje prie veidrodžio, ant staliuko gulėjo čekiai. R. K. ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas, o jo tarnybinis pranešimas dingęs iš bylos. Teismo posėdžio metu R. K. nepatvirtino, kad S. S. rankose buvo rasti 6 „čekiai“, taip pat nepatvirtino, kad A. L. rankose buvo rasti 70 eurų.
2.4. Analizuojant nuosprendį kyla ir daugiau abejonių, dėl S. S. kaltės. Nuosprendyje nurodyta, kad A. L. ketino įsigyti 6 čekius po 12 eurų, tačiau su savimi turėjo ne 72 eurų, o 70 eurų.
2.5. Atkreipia dėmesį, kad daugiabučio įėjimo plotas ribotas ir du pareigūnai vienu metu įeiti pro duris negalėjo, todėl abu pamatyti, kad atsidarė buto durys ir S. S. kažką perdavė A. L. į ranką irgi negalėjo. R. K. teisme parodė, kad su kolega spontaniškai užėjo į namą tuo metu, kai atsidarė buto durys ir S. S. kažką perdavė A. L. į ranką. Logiškai vertinant pareigūnai nieko matyti negalėjo, nes atidarius duris A. L. savo kūnų turėjo užstoti pareigūnams vaizdą.
2.6. Apeliantas kelia klausimą, kodėl pareigūnai, siekdami įrodyti, kad S. S. ir A. L. daro veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė plano ir neatliko komplekso priemonių. Pareigūnas M. M. nurodė esantis pareigūnas, dirbantis pagal įslaptintas užduotis ir pranešęs apie įtartinus asmenis. Apeliantas teigia, kad buvo atliekama eilė slaptų veiksmų, klausomasi pokalbių, tačiau įrodymų apie prekybą narkotinėmis medžiagomis byloje nėra.
2.7. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek S. S., tiek A. L. parodymus davė neturėdami advokatų ir būdami abstinencijos būsenos, o protokolus surašė pareigūnai, kuriuos jie tik pasirašė.
III. A. L. apeliacinio skundo argumentai
3.1. Apeliaciniu skundu A. L. prašo jį išteisinti, nes tinkamai įvertinus įrodymus turi būti padaryta išvada, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.
3.2. Skunde nurodė, kad sudėtinė nekaltumo prezumpcijos dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos dingo pareigūno R. K. tarnybinis pranešimas ir jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto manymu byla yra keista, nes buvo atliekama eilė slaptų veiksmų, klausomasi pokalbių, tačiau įrodymų apie prekybą narkotinėmis medžiagomis byloje nėra. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki sulaikymo momento taikydami kompleksą slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų policijos pareigūnai negavo jokių duomenų apie prekybą narkotinėmis medžiagomis ir į bylą jų nepateikė. Tokių duomenų nėra gauta ir teismo posėdyje.
3.3. Byloje kilęs ginčas dėl sulaikymo vietos ir sulaikytu asmenų veiksmų bei jų kvalifikavimo. Teismo nuosprendžio 3 lape nurodyta, kad S. S. su A. L. susitiko bute, bet nusikaltimo nebaigė, nes į butą užėję pareigūnai kratos metu surado ir paėmė narkotines medžiagas. Teismo posėdžio metu apeliantas parodė, kad pas S. S. atvažiavo vienas, paskambinęs jam paprašė, kad šis atidarytų laiptinės duris, nes A. L. nežinojo kodo. Įėjus į laiptinę ir pradėjus kilti laiptais į S. S. butą, iš antro aukšto nusileido pareigūnai, kurie juos įstūmė į S. S. būtą. Policijos pareigūnas M. J. parodė, kad nepamena, ar jis su R. K. buvo laiptinėje, ar užėjo į laiptinę. Nepamena, kaip jie užėjo į laiptinę, gal laiptinė buvo atidaryta. Abu nuteistieji buvo sulaikyti laiptinėje. R. K. parodė, kad gavę pagalbos prašymą sulaikyti asmenis nuvyko nurodytu adresu. Pastebėję vartojančių narkotines medžiagas asmenų judėjimą su kolega spontaniškai užėjo į namą tuo metu, kai atsidarė buto durys ir S. S. kažką perdavė A. L. į ranką, todėl buvo nuspręsta piliečius sulaikyti. Į butą pirmas įėjo M. J., kuris sulaikė asmenis. Policijos pareigūno S. P. 2017 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių medžiagų platinimo, prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sulaikytas A. L.. Iš nuosprendžio neaišku, kurioje vietoje buvo sulaikyti nuteistieji – laiptinėje, prie namo ar bute. Teismas turėjo pašalinti prieštaravimus byloje.
3.4. Analizuodamas policijos pareigūno R. K. parodymus apeliantas daro išvadą, kad S. S. viena ranka turėjo atrakinti buto užraktus, tada nuspausti rankeną, atidaryti duris, paduoti ranką kažką perduodamas. Stovintis veidu į užrakintas duris žmogus dažniausiai viena ranka atrakina užraktus, kita ranka nuspaudžia rankeną, o dar neva A. L. kažką perdavė, nors pas jį nieko nerado. Be to, narkotikus rado bute, vadinasi S. S. sulaikymo metu „čekių“ rankoje neturėjo, nes vienu metu negalėjo nei durų atidaryti, nei pasisveikinti, nei „čekių“ paduoti. Taigi visus duomenis sujungus į logišką grandinę gaunamas rezultatas, kad A. L. nusikalstamos veikos nepadarė ir teismo išvada yra nemotyvuota. Teismo sprendimas nepagrįstas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
3.5. Nuteistųjų pokalbius telefonu teismas vertino kaip nuolatinį bendravimą kodiniais susitarimais dėl tam tikrų skaičių. Apeliantas mano, kad teismo išvada yra nepagrįsta bylos medžiaga. Nėra nurodytos datos, nėra jokių slaptų pareigūnų duomenų apie prekybą narkotinėmis medžiagomis. Pamena, kad pažįstamas ieškojo darbuotojų, o apie jokius kodus nežino.
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų skundai atmetami.
6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra surašytas laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų, yra aiškus ir logiškas, puikiai motyvuotas. Jame pateikti motyvai dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, bausmės skyrimo, aptartos visos versijos bei motyvuotai priimtos arba atmestos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, o apeliacinių skundų argumentai jų nepaneigia.
7. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliami įrodymų vertinimo klausimai. Nuteistieji iš bylos dokumentų ir nuosprendžio išrinko vietas, kurios neatitinka jų versijos arba kuriose prokuratūros surinkti įrodymai yra prieštaringi, ir jas interpretuodami grindžia savo nekaltumą. Tačiau priimant sprendimus baudžiamosiose bylose toks nuteistųjų pasirinktas įrodymų vertinimo būdas teismui nėra priimtinas. Teismas tokio įrodymų vertinimo būdo negali naudoti, nes tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas negali pasirinkti vienų aplinkybių ar motyvų, tuo labiau jei jos yra prieštaringos, ir jomis grįsti sprendimą nekreipdamas dėmesio į kitas aplinkybes ir motyvus. Teismas privalo išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, nustatyti, kaip klostėsi įvykiai ir padaryti teisingas išvadas. Kaltinamojo versija nebūtinai yra teisinga, svarbu, ar ją patvirtina, ar paneigia kokie nors kiti byloje esantys įrodymai.
8. Apeliaciniame skunde A. L. teigia, kad policijos pareigūnai, taikydami kompleksą slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jokių duomenų apie prekybą narkotinėmis medžiagomis negavo ir į bylą nepateikė, tokių duomenų nėra ir teismo nuosprendyje. Šie apeliacinio skundo motyvai nėra teisingi. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tiek slaptai, tiek viešai atliktais tyrimo veiksmais. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kratos rezultatais, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės rezultatais. Visi šie įrodymai vedė pirmosios instancijos teismą prie pagrįstos išvados, kad A. L. ir S. S. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.
9. Apeliaciniame skunde aprašęs savo, kito nuteistojo, taip pat liudytojų parodymus A. L. daro išvadą, kad nėra aišku, kurioje vietoje – laiptinėje, prie namo ar bute – jis ir S. S. buvo sulaikyti. Apelianto nuomone teismas turėjo pašalinti šį neaiškumą ir nurodyti, kokioje vietoje jie buvo sulaikyti. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo vieta, o ne nuteistųjų sulaikymo vieta, yra esminė nusikalstamos veikos aplinkybė ir turi būti nustatyta bei tiksliai aprašyta nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir nuosprendyje nurodė, kad A. L., susitaręs iš S. S. nupirkti heroino, susitiko su juo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė, nes užėjus policijos pareigūnams šiame bute buvo sulaikytas. Tokia pati yra teismo nustatyta S. S. padarytos nusikalstamos veikos vieta. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodė nusikaltimo padarymo vietą ir ji yra teisinga. Ji buvo nustatyta policijos pareigūnų, kurie sulaikė nuteistuosius, parodymais, o taip pat ir pačių nuteistųjų parodymais, kuriuose jie papasakojo, kur buvo sulaikyti. Abu nuteistieji buvo sulaikyti įvykio vietoje, todėl jų padarytos nusikalstamos veikos vieta sutampa su jų sulaikymo vieta. Apeliaciniame skunde A. L. nurodė, kad policijos pareigūnų surašytuose dokumentuose yra nurodytos skirtingos nusikaltimo padarymo vietos ir iš tiesų taip yra, tačiau įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė tikrąją nusikaltimo padarymo vietą ir ją nurodė nuosprendžio nustatomojoje dalyje.
10. Apeliantas A. L. skunde ginčija, kad S. S. tikslas prekiauti narkotinėmis medžiagomis nėra nustatytas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 19-24 lapuose išsamiai, pasiremdamas visų įrodymų analizę motyvavo, kodėl nusprendžia, kad S. S. įgijo ir laikė narkotines medžiagas su tikslu jas platinti. Šią išvadą teismas parėmė policijos pareigūnų parodymais, kratos rezultatais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės rezultatais. Nuteistųjų sulaikyme dalyvavusio M. J. tarnybiniame pranešime, kuris buvo pagarsintas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir liudytojas teismo posėdyje patvirtino jame nurodytas aplinkybes, nurodyta, kad sulaikius nuteistuosius A. L. rankoje buvo rasti 70 eurų, o pas S. S. rankoje šeši lankstinukai su narkotine medžiaga. Tai rodo, kad sulaikymo metu S. S. buvo pasiruošęs perduoti narkotikus A. L., o pastarasis buvo pasiruošęs už juos sumokėti. Pas A. L. rasta pinigų suma iš esmės atitinka byloje esančius duomenis apie šešių lankstinukų su heroinu kainą. Pirmosios instancijos teismas teisingai interpretavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės rezultatus kaip tarimąsi dėl susitikimo, kad S. S. parduos, o A. L. sau ir kitiems asmenims pirks narkotines medžiagas, bei motyvuotai atmetė skunde A. L. keliamą versiją, kad jie kalbėjo apie pažįstamam reikalingus darbuotojus. S. S. tikslą parduoti narkotines medžiagas įrodo ir tai, kad pas jį rasta dalis nesupakuoto heroino, o dalis jau buvo supakuota, supakuota dalis rasta koridoriuje kaip paruošta parduoti, pas jį namuose rastos narkotinėms medžiagos sverti ir pakuoti skirtos priemonės – svarstyklės, folija (nors folijos paskirtis yra buitinė, tačiau ji naudojama ir narkotinėms medžiagoms pakuoti, o kadangi pas S. S. buvo rastos į foliją supakuotos narkotinės medžiagos, teisinga išvada, kad ji buvo naudota heroino dozėms supakuoti).
11. S. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad R. K. buvo apklaustas tik teisme, tačiau iš bylos dingo jo tarnybinis pranešimas, o ikiteisminio tyrimo metu jis apklaustas nebuvo. Iš ties byloje nėra policijos pareigūno R. K. tarnybinio pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas ir nebuvo įrašytas į liudytojų, apklaustinų teismo posėdyje, sąrašą, tačiau tai nelemia kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegija nesutinka, kad R. K. tarnybinis pranešimas iš bylos „dingo“, šios aplinkybės apeliantas R. K. apklausos metu nesiaiškino ir pats padarė tokią išvadą. Jeigu byloje nėra R. K. tarnybinio pranešimo, tai jis jo nerašė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo. BPK 287 straipsnis nustato teismui teisę bylos nagrinėjimo metu atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. 2019 m. kovo 1 d. posėdyje teismas nustatė, kad būtina apklausti liudytoją R. K. ir nutarė jį iškviesti į kitą posėdį (t. 4, b. l. 16), kur jis buvo apklaustas. Iš ties, kaip teigiama S. S. skunde, R. K. nepatvirtino, kad pas apeliantą rankoje buvo rasti 6 „čekiai“, o A. L. rankose buvo rasti 70 eurų, tačiau tai nustatyta M. J. parodymais, kuriais jis patvirtino jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Prie M. J. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 12) buvo pridėti tiek pas A. L. rasti pinigai, tiek pas S. S. rasti „čekiai“ su narkotinėmis medžiagomis ir tai irgi patvirtina jo parodymų teisingumą. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl pas A. L. buvo rasti 70, o ne 72 eurai, jei „čekis“ buvo parduodamas po 12 eurų. Nuteistiesiems neigiant nusikaltimą to negali paaiškinti ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek šioje nutartyje išdėstyti argumentai neabejotinai rodo, kad S. S. ketino parduoti 6 „čekius“ heroino, o A. L. juos nusipirkti už 70 eurų.
12. Nuteistasis S. S., pateikdamas savo įvykių interpretaciją teigia, kad abu juos sulaikiusieji pareigūnai negalėjo matyti, kad jis kažką perdavė A. L. į rankas. Išnagrinėjusi kitus byloje esančius įrodymus, kuriais galima nustatyti nusikaltimo padarymo ir nuteistųjų sulaikymo metu buvusią situaciją, kolegija mano, kad liudytojo R. K. parodymai nėra visiškai tikslūs dėl praėjusio ilgo laiko nuo įvykių iki jo apklausos teisme, taip pat dėl gausos tokių įvykių policijos pareigūnų darbe. Jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio nesurašė tarnybinio pranešimo, todėl nėra galimybės patikrinti jo parodymų kaitos laike. Kolegija mano, kad šioje situacijoje yra patikimesni liudytojo M. J. parodymai, kuriais jis patvirtino jo tarnybiniame pranešime ir liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes, kad jam ir kolegai einant link nuteistųjų pastarieji buvo ištiesę vienas kitam rankas, tačiau pamatę juos einančius link nuteistųjų pastarieji rankas atitraukė ir bandė įeiti į butą, tačiau buvo sulaikyti. Nuteistieji dar nebuvo pasikeitę narkotikais ir pinigais ir tai paaiškina, kodėl narkotikai buvo rasti pas pardavėją – S. S., o pinigai pas pirkėją – A. L.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, tačiau iš motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nesivadovavo R. K. parodymais šioje dalyje, o rėmėsi M. J. parodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendimą nulėmė ne R. K. parodymai, o kiti įrodymai. Taigi, net ir nustačius, kad R. K. parodymai nėra tikslūs, tai nelemia kitokio sprendimo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. S. ir A. L. apeliacinius skundus atmesti.