Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. A. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 26 d. 21.10 val. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdžius policijos pareigūnams, atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kelių eismo taisyklių 18 punkte yra numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už tai ATPK 126 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, kur nurodyta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, nesurinko visų galimų įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad E. A. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (4 - 5 b. l.); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (6 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (7 b. l.); policijos duomenų bazės išrašas (8 b. l.); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (9 b. l.); fotonuotraukos (10 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų R. S., A. B. duoti parodymai (34-37 b. l.). Kaip jau minėta, įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka daryti pagrįstai išvadai, kad E. A. atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. S. ir A. B. parodė, kad matėsi, jog E. A. yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, todėl E. A. buvo ne kartą pasiūlyta nusistatyti girtumą, buvo parengtas alkotesteris ir E. A. akivaizdoje uždėtas alkotesterio vamzdelis, tačiau E. A. pasitikrinti neblaivumą atsisakė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tarnybines pareigas ėjusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. S. ir A. B. duotais parodymais, kuriuos patvirtina 2012-05-26 R. S. tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, be to, šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga (policijos duomenų bazės išrašas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai R. S. ir A. B. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Teismas taip pat daro išvadą, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai liudytojų Ž. V., M. Š. ir A. K. duotus parodymus įvertino kritiškai, ir nesivadovavo priimant skundžiamą nutarimą. Patys liudytojai nurodė, jog įvykio metu buvo stipriai apgirtę, išskyrus A. K., be to, šie liudytojai yra geri E. A. pažįstami, todėl gali būti suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ir tokiu būdu padėti E. A. išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Be to, minėtų liudytojų parodymus paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Apelianto bei liudytojų argumentai, jog E. A. jau pusę metų nevartoja alkoholio, laikytini deklaratyviais, kadangi jų nepatvirtina jokie duomenys, be to, E. A. nenurodė, kokiomis ligomis jis serga ir dėl kokių ligų ar sveikatos sutrikimų jis negali vartoti alkoholio, atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo išsireikalauti medicininių dokumentų apie E. A. sveikatos būklę.

Tai, kad apylinkės teismas paminėjo, jog E. A. jau buvo nubaustas už vengimą pasitikrinti neblaivumą, tačiau nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos bei E. A. teisės į gynybą, kadangi tuo apylinkės teismas pažymėjo, jog pasekmės dėl vairuotojo vengimo pasitikrinti neblaivumą Vyriausybės nustatyta tvarka E. A. yra žinomos.

Pažymėtina, kad teisės aktai policijos pareigūnų neįpareigoja pasirūpinti automobilio vairuotoju ir bendrakeleiviais, kai automobilis yra priverstinai nuvežamas. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnų sprendimas dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo buvo priimtas pažeidžiant ATPK 269 straipsnio 7 dalies ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio reikalavimus.

ATPK 31 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės. Minėtame straipsnyje nėra numatyta, kad administracinę atsakomybę lengvina tai, kad asmuo prižiūri neįgalų asmenį. Teismas neturi pagrindo aplinkybės, jog E. A. prižiūri savo tėvą P. A., turintį visišką negalią, kuris gyvena 30 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), pripažinti E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi byloje nėra duomenų, jog P. A. yra prižiūrimas tik E. A., ir E. A. netekus teisės vairuoti transporto priemones nebus kitų asmenų ar institucijų, galinčių pasirūpinti P. A..

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. birželio 18 d. nutarimą E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.