- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- eI-3082-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01285-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- R. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjai R. K. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 2 d. skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 21R-168(AG-112/04-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Atsiliepimas
2. Atsakovė skunde nurodė, Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (toliau – ir Komisija) buvo nagrinėjamas administracinis ginčas pagal pareiškėjos R. K. (toliau – ir pareiškėja) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjos R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-2833/18(2.1.1E-TD2) patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Nenaudojamų žemės sklypų sąrašas).
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodo, kad įgyvendindama Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 19 str. įtvirtintą teisę, teikia prašymą dėl Komisijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 21R-168(AG-112/04-2019), gauto 2019 m. kovo 7 d., panaikinimo ir nurodo argumentus dėl kurių nesutinka su Komisijos sprendimu.
Šalies argumentai
5. Administracija skunde nurodo, kad Komisija sprendime vertino, ,,ar pareiškėjos be leidimo atliktas statinio kapitalinis remontas gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdo pažeidimo, pagal kurį Administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio mėn. įsakymu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įtraukė į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą“.
Administracija skunde pažymi, kad Komisija nepagrįstai vertino, ar pareiškėjos be leidimo atliktas statinio kapitalinis remontas gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdo pažeidimo, todėl kad Administracijos direktorius įsakymu pareiškėjos valdomą žemės sklypą įtraukė į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ne dėl žemės sklypo naudojimo būdo pažeidimo pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, bet dėl to, kad pareiškėjos valdomame žemės sklype stovi statinys, kuris teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas savavališka statyba, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-1238 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.2 p. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-1527 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo) 3.7 p. nustatytais kriterijais.
Atsiliepimas
6. Atsakovė skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai traktuoja, kad Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nurodytas kriterijus, pagal kurį 4 proc. žemės mokesčio tarifu apmokestinami sklypai, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, yra nustatytas pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą kriterijų, t. y. sklypo naudojimo būdą, kadangi netinkamai aiškina Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nuostatas, atsiedama jas nuo kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės mokesčio nustatymo tvarką, ir neatsižvelgdama į teisės normų tikrąją prasmę, tikslus bei uždavinius. Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės mokesčio įstatymo 1 str. numatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką. Minėto įstatymo 6 str. 1 d. nurodyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama to paties straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis minimo įstatymo 10 str. 4 d., nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Be to, įstatymų leidėjas to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtino, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
6.1. Nagrinėdama teisinį reglamentavimą, atsakovė nurodo, kad įstatymų leidėjas aiškiai sureguliavo žemės mokesčio nustatymo tvarką, t. y. nustatė žemės mokesčio tarifo intervalą, baigtinį sąrašą kriterijų, pagal kuriuos gali būti diferencijuojami žemės mokesčio tarifai bei pavedė konkrečius tarifus nustatyti savivaldybių taryboms. Žemės mokesčio tarifai nustatomi vadovaujantis vienu ar keliais įstatyme įtvirtintais kriterijais. Taigi savivaldybių tarybos, įgyvendindamos savo išimtinę kompetenciją, gali individualiai pasirinkti, kuriais konkrečiai įstatyme įtvirtintais kriterijais ir kiek tokių kriterijų vadovautis, ir tai yra Savivaldybės tarybos diskrecijos teisė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 1-1238 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2018 metams nustatymo“ ir 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-1527 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2019 metams nustatymo“ 2018 metų žemės mokesčio tarifus nustatė vadovaudamasi dviem įstatyme leidžiamais kriterijais, t. y.: pagal žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 p., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-1238 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.1 p. ir 1.1.2 p.); 2) mokesčių mokėtojų kategorijas (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 5 p., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-1238 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.2 p. ir 1.3 p.). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1-1238 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2018 metams nustatymo“ 4 p. nustatyta, kad nenaudojami žemės sklypai nustatomi vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-900 patvirtintu Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašu (neteko galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1-1527 ,,Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“, 7 p.). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1-1527 ,,Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 metams nustatymo“ patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3 p., į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įtraukiami žemės sklypai, atitinkantys bent vieną iš šiame punkte išvardintų kriterijų. Vienas iš tokių kriterijų yra nustatytas 3.7 p., pagal kurį į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įtraukiamas žemės sklypas, jeigu jame yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Atsakovė daro išvadą, kad sistemiškai ir teleologiškai aiškinant ir taikant išdėstytas teisės normas, Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nurodytas kriterijus, pagal kurį 4 proc. žemės mokesčio tarifu apmokestinami tokie nenaudojami sklypai, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, yra nustatytas ne, kaip netinkamai aiškina Komisija, pagal žemės sklypo naudojimo būdo kriterijų (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 2 p.), o pagal žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo kriterijų (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 p.) ir ,,žemės sklypai, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba“, patenka į ,,nenaudojamų žemės sklypų“ sąvoką.
6.2. Atsakovė remiasi ir Žemės mokesčio įstatymo komentaru, kuriame aiškinant Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 p. pažymėta, jog ,,1. <...> Žemės sklypų nenaudojimas suprantamas, kaip žemės netvarkymas taip, jog ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba visiškas jos nenaudojimas ir pan. (pvz., kitos paskirties žemė apaugusi krūmais, medžiais ir pan.). 2. Nenaudojamai žemei priskiriamos ir apleistos žemės ūkio naudmenos. Apleistos žemės ūkio naudmenos nustatomos nuotoliniais kartografavimo metodais. 3. Nenaudojamiems žemės sklypams gali būti priskiriamos ne tik apleistos žemės ūkio naudmenos, bet ir žemės sklypai pagal kitokius požymius. Ar tarifas pagal žemės sklypo nenaudojimo kriterijų taikomas tik apleistoms žemės ūkio naudmenoms, ar ir nenaudojamiems sklypams, priskirtiems pagal kitokius požymius, nustato savivaldybės taryba.“
6.3. Atsakovė remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, kad nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-473/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-196/2012). Taigi įvertinusi nustatytą teisinį reglamentavimą, suformuotą ir vieningą teismų praktiką ir visas kitas mokesčių nustatymo tvarkai reikšmingas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiuo atveju 4 proc. tarifą nustatė tokiems nenaudojamiems žemės sklypams, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba.
7. Atsakovė nurodo, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1-900 „Dėl žemės mokesčio tarifo 2013 metams nustatymo“ 3 punkto bei juo patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1, 2 bei 4 p., 6 str. 2 d. nuostatoms bei teisėtumo principui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 29 d. sprendimu adm. b. Nr. eI-4914-281/2015 pareiškėjos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1-900 3 punktą bei juo patvirtintą Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu adm. b. Nr. eA-1319-756/2016 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 sprendimo Nr. 1-900 3 punktas tiek, kiek jis yra susijęs su bendrąja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencija (įgaliojimais), detalizuota Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 p. (2011-12-21 įstatymo Nr. XI-1829 redakcija) taikymo tvarką, neprieštarauja savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, įtvirtintam Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p. (2008-09-15 įstatymo Nr. X–1722 redakcija), ir įstatymo viršenybės principui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija), ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos pareiškimą dėl šios dalies atmetė. Kitą administracinės bylos dalį nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotą tarifo dydį turi būti laikoma teisėtu pavedimu savivaldybės nustatyti tarifo dydį lemiantį kriterijų, o būtent – Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 p. kriterijaus – žemės sklypo naudojimo ar nenaudojimo – bendruosius požymius.
8. Atsakovė nurodė, kad, siekiant teisinio nuoseklumo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendime, kuriuo patvirtinti žemės mokesčio tarifai 2019 metų mokestiniam laikotarpiui, jau nebeišskyrė atskiru punktu žemės sklypų, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, kadangi tokie sklypai vienareikšmiškai patenka į nenaudojamų žemės sklypų sąvoką.
9. Atsižvelgdama į pateiktą argumentaciją ir į Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p., Žemės mokesčio įstatymo 1 str., 6 str. 1 d., 2 d., 3 d., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-11-27 sprendimo Nr. 1-1238 ,,Dėl žemės mokesčių tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1.1 p., 1.1.2 p., Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p., atsakovė daro išvadą, kad Komisija netinkamai traktavo Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nuostatą dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
10. Papildomai atsakovė pažymi, kad Komisija apskritai neturėjo teisinio pagrindo vertinti ,,ar pareiškėjos be leidimo atliktas statinio kapitalinis remontas gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdo pažeidimo, pagal kurį Administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio mėn. įsakymu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įtraukė į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą“. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą, kurio 7.3 p. aiškiai nustatė požymį, kokie žemės sklypai yra apmokestinami 4 proc. žemės mokesčio tarifu, t. y. žemės sklypai, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Patvirtindama šį aprašą Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė aiškius kriterijus, kada sklypas priskiriamas prie nenaudojamų sklypų. Tokiu būdu buvo užtikrinti Mokesčių administravimo įstatymo 6-9 straipsniuose įtvirtinti mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo principai, taip pat teisinis tikrumas, apibrėžtumas ir apmokestinimo aiškumas. Taigi savavališkos statybos faktas žemės sklype nagrinėjamu atveju yra visiškai pakankamas pagrindas žemės sklypą priskirti prie nenaudojamų sklypų ir įtraukti jį į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Papildomai vertinti, ar pareiškėjos be leidimo atliktas statinio kapitalinis remontas gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdo pažeidimo nėra teisinio pagrindo. Tik nesant Aprašo kiekvienu konkrečiu atveju pagal esamas aplinkybes galėtų būti būtų vertinama ir sprendžiama, ar sklypas yra naudojamas ar ne, nes mokesčių mokėtojai nežinotų tikslių kriterijų ir nebūtų tikri ar jiems nuosavybės teise priklausantis sklypas gali ar negali būti įtrauktas į nenaudojamų sklypų sąrašą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodo, kad Komisija sprendime nustatė, kad ,,Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype savavališkai pastatytų statinių neregistruota“. Atsakovė Savivaldybės administracija pažymi, kad Komisija nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad ,,savavališkai pastatytų statinių neregistruota“, kadangi tokia aplinkybė neatitinka faktinių aplinkybių, nes savavališka statyba yra registruota nuo 2017 m. spalio 2 d., ir tai patvirtina VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 27 d. išrašas (Komisijos byla, b. l. 13-14).
12. Atsakovė paaiškino, kad Komisija vertino, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 metais sprendimu patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 papunktyje nustatyta, kad nenaudojamu žemės sklypu laikoma, jei žemės sklype yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Atsakovė pabrėžė, kad nei Žemės įstatyme, nei Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraše nenustatyta, kad, kai statiniai yra pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pastatų remontas gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdo pažeidimų. Taigi jau esamo pastato kapitalinis remontas negali būti prilygintas savavališkai pastatytam statiniui. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sprendimu patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 papunktis dėl įtraukimo žemės sklypo į Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašą, šiuo atveju negali būti taikomas. Pareiškėjai savavališkos statybos aktas surašytas ne dėl savavališkai pastatyto statinio, o dėl teisės aktų nustatyta tvarka pastatyto statinio kapitalinio remonto. Todėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas nėra pažeistas.
12.1. Atsakovė pažymi, kad toks Komisijos vertinimas yra nepagrįstas, nes Komisija nepagrįstai siaurinamai aiškino Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nuostatą, atsiedama ją nuo kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių savavališką statybą, ir neatsižvelgdama į teisės normų tikrąją prasmę, tikslus bei uždavinius, kadangi nepagrįstai statinio savavališką statybą traktavo tik kaip vieną iš galimų statybos rūšių – naujo statinio statybą.
12.2. Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nustatyta, kad į sąrašą įtraukiamas žemės sklypas, kai jame yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Statybos įstatymo 2 str. 46 d. nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 str. 85 d. įtvirtinta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatyme išskiriamos šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba (2 str. 26 d.), statinio rekonstravimas (2 str. 72 d.) statinio remontas (2 str. 73 d.). t. y. statinio kapitalinis remontas (2 str. 53 d.) statinio paprastasis remontas (2 str. 58 d.); statinio griovimas (2 str. 51 d.).
12.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ išskiriamos šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba (7.1 p.), statinio rekonstravimas (7.2 p.), statinio remontas (7.3 p.); statinio kapitalinis remontas (7.3.1 p.), statinio paprastasis remontas (7.3.2.); statinio griovimas (7.4 p.). Taip pat pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymą statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (2 str. 84 d.), pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (2 d. 37 p.). Todėl atsakovė mano, kad ,,statinys“ yra platesnė sąvoka negu ,,pastatas“, į ,,statinio“ sąvoką patenka ,,pastatas“, t. y. pastatas yra statinys. Taigi, sistemiškai aiškinant minėtų Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. Statybos įstatymo 2 str. 37 d. 46 d., 53 d., 84 d., 85 d., ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7.3.1 p. teisės normas, darytina išvada, kad esamo pastato kapitalinis remontas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vienareikšmiškai yra statinio savavališka statyba, nepriklausomai nuo to, ar keičiamas žemės naudojimo būdas, ar keičiamas žemės užstatymo plotas ir ar pastatas, prieš savavališką statybą buvo įteisintas aktų nustatyta tvarka. Visa tai patvirtina, kad Komisija nepagrįstai siaurinamai aiškino Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. ir nepagrįstai savavališkai statinio statybą prilygino tik naujo savavališkai pastatyto pastato statybai, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. dėl įtraukimo žemės sklypo į Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašą, šiuo atveju negali būti taikomas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
12.4. Atsakovė pažymi, kad Statybos įstatyme nustatyti reikalavimai skirtingai statybos rūšiai gauti skirtingus leidimus vienareikšmiškai nepagrindžia Komisijos išvados, kad statinio kapitalinis remontas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo nėra savavališka statyba. Ir nurodo, kad Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 11 p. yra nustatyta žemės savininkų ir kiti naudotojų pareiga statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Šioje nuostatoje nėra apibrėžta, kas yra laikoma žemės naudojimo pažeidimu, juo labiau nėra apibrėžta, kaip nepagrįstai teigia Komisija, kad žemės naudojimo pažeidimas yra tik viena iš statybos rūšių – nauja statinių ir įrenginių statyba be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo – ir neapima kapitalinio remonto.
12.5. Atsakovė mano, kad Komisija nepagrįstai tenkino pareiškėjos skundą, kadangi: 1) Komisija nepagrįstai nesivadovavo Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nurodytu kriterijumi, pagal kurį 4 proc. žemės mokesčio tarifu apmokestinami sklypai, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba; 2) Komisija nepagrįstai nevertino, kad pareiškėja neturėdama statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti kapitalinį remontą, atliko kapitalinio remonto darbus jai bendrosios nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. rugsėjo 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą FAK-2724, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. spalio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21), kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. spalio 5 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kad savavališka statyba įregistruota nuo 2017 m. spalio 2 d. VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Tai patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. d sprendimas adm. b. Nr. eI-3575-244/2018, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 2 d. savavališkos statybos aktas (duomenys neskelbtini) VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 27 d. išrašas (b. l. 13-14).
12.6. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Komisija nepagrįstai nesivadovavo Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 11.7 p., pagal kurį, sąrašas keičiamas (t. y. sklypai išbraukiami iš sąrašo), jeigu sklypo, kuris į sąrašą įtrauktas 3.7 papunkčio pagrindu, savininkas, nuomininkas ar naudotojas pateikia kompetentingos institucijos patvirtintus dokumentus, nurodančius, kad savavališkos statybos padariniai sklype buvo pašalinti. Šis sklypo išbraukimo iš sąrašo pagrindas taikomas tikslinant einamųjų metų sąrašą tuo atveju, jeigu savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti ir atitinkamai patikslinti nekilnojamojo turto registro duomenys apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Atsakovė mano, kad Komisija nepagrįstai nevertino, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti ir atitinkamai patikslinti nekilnojamojo turto registro duomenys apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą, todėl nepagrįstai nenustatė, kad įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjos bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo, nėra teisinio pagrindo.
13. Atsakovė papildomai informavo teismą, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama adm. b. Nr. eI-2608-764/2019 pagal atsakovės (prašymą teikiančios šalies) Administracijos prašymą pareiškėjai, to paties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtei Z. V. dėl Komisijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 21R-91(AG-3/06-2019), kuriuo Komisija pareiškėjos Z. V. skundą tenkino, įpareigojo Administracijos direktorių išbraukti Z. V. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nenaudojamų žemės sklypų sąrašo, panaikinimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad šioje byloje Komisijos narys J. K. pareiškė 2019 m. vasario 6 d. atskirąją nuomonę dėl Komisijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, kuria nesutiko su Komisijos minėto sprendimo rezoliucine dalimi ir sprendime išdėstytais motyvais bei manė, kad Administracijos direktorius, pavirtindamas Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kurio 94 punktu įrašytas pareiškėjos Z. V. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priėmė pagrįstą ir teisėtą 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 30-2833/18(2.1.1E-TD2) ,,Dėl Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo“, dėl ko pareiškėjos Z. V. skundo argumentais išbraukti jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš minėto sąrašo nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos Z. V. skundas turėjo būti atmestas.
II
Pareiškėja R. K. atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovės skundu, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.30-2833/18(2.1.1E-TD2) „Dėl naudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 procentu žemes mokesčio tarifas sąrašas. Nuosavybės teise pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Patvirtintame Nenaudojamų žemės sklypų sąraše nustatyta, jog pagal Vilniaus m. savivaldybes tarybos 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-1527 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 m. nustatymo“ patvirtinto nenaudojamų žemės sklypų tvarkos aprašo vadovaujantis 3.7 papunkčiu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 224/965 įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir jam nustatytas 4 procentu žemes mokesčio tarifas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodo, kad miesto plėtros departamentas raštu, siunčiamu registruotu paštu arba elektroniniu paštu, turi pranešti žemės sklypų savininkams ar naudotojams apie tai, kad sklypą planuojama įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Rašte turi būti nurodomas sklypo įtraukimo į sąrašą pagrindas bei informuojama, kad ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie galima įtraukimą į sąrašą išsiuntimo dienos, pateikus dokumentus, nurodytus šio apraše, sklypas įtrauktas i Sąrašą nebus. Pareiškėja pabrėžia, kad toks pranešimas jai nebuvo siųstas ir jos atsakovė neinformavo, taip priimdama sprendimą įtraukti pareiškėjai priklausantį sklypą, į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, taip pažeisdama aprašo nuostatas, todėl dėl procedūrinių pažeidimų Komisija sprendimu pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.
3. Pareiškėja, sužinojusi apie žemės sklypo neteisėtą įtraukimą į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydama neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą panaikinti.
Komisijoje buvo išnagrinėtas administracinis ginčas pagal pareiškėjos skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių išbraukti pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais dėl Z. V. ir E. L. įtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje, nes nei Administracinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo įstatymas, nei Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja prievolės į bylą įtraukti trečiuosius asmenis. Atsakovė nurodė, kad priimtą sprendimą galima panaikinti ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimas įtakoja trečiųjų asmenų teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Komisija Sprendimu nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių išbraukti pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo. Pareiškėja nurodo, kad CK 4.76 str., įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsakovė skunde remiasi CK 4.76str., kuris numato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) dalį, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms ?mokoms. Pareiškėja pabrėžia, kad Komisijos sprendimas nesusijęs su žemės sklypo bendraturčių susitarimu valdyti, naudoti, disponuoti turtu, o 4.76 str. atžvilgiu Komisijos sprendimas neturėjo įtakos bendraturčių teisių ir pareigų pasikeitimui.
5.2. Komisijos sprendimu skirti įpareigojimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ne žemės sklypo bendraturčiams, todėl Komisijos sprendimas yra teisėtas, žemės sklypo savininkai neturėjo būti įtraukti į ginčo nagrinėjimą.
5.3. Pareiškėja pabrėžė, kad atsakovė skundė administracinį teisės aktą, kuris pareiškėjai ar kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams tiesiogiai jokių teisių ir pareigų nesukūrė, nepakeitė, nepanaikino.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja teigia, kad nagrinėdama esantį teisinį reglamentavimą, atsakovė skunde, nepagrįstai teigia, kad Komisija netinkamai traktavo Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 p. nuostatą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja nesutinka su argumentais ir mano, kad Komisija sprendimu pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nustatyti kapitalinio remonto tvarkos atlikimo pažeidimai nepažeidžia žemės naudojimo būdo.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja teigia, kad pagal Žemės įstatymo 2 str. l5 d. žemės sklypo naudojimo būdas yra teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Komisija sprendime pagrįstai nustatė, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas yra mažaaukščių pastatų statyba. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad sklypas naudojamas pagal paskirtį – jame pastatytas gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai teisės aktų nustatyta tvarka registruoti nekilnojamojo turto registre, savavališkai pastatytų statinių neregistruota. Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 11 p. nustatyta, kad žemės savininkų ir naudotojų pareiga naudojant žemę yra statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus. Taigi statinių statymas yra susietas su žemės naudojimu, nes statant statinius yra užstatomas tam tikras žemes plotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija pagrįstai sprendė, jog žemės sklypo naudojimo būdas nagrinėjamu atveju nėra pažeistas, nes žemės sklype nėra neteisėtai pastatyto statinio, o atlikti statybos darbai (kapitalinis remontas atlikti su žemės sklype jau esančiu statiniu). Pareiškėja palaiko Komisijos sprendime darytą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto aprašo 3.7 punktas atitinka Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 11 p., t. y. draudimą žemės sklypuose be leidimo statyti statinius. Tačiau nei Žemės įstatyme, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sprendimu patvirtintame Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraše nėra nustatyta, kad tais atvejais, kai statiniai yra pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka ir registruoti Nekilnojamojo turto registre, pastatų remontas (neišplečiant žemės po pastatais) gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdų pažeidimų. Statybos įstatymo pažeidimai (kapitalinio remonto atlikimas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo), jei statybos darbai yra susiję tik su esamu statiniu ir nekeičia žemės naudojimo būdo, negali būti prilyginti naujo savavališkai pastatyto statinio statybai. Pareiškėja mano, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai remdamasis Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 2p. aiškino ir taikė aprašo 3.7 punktą, todėl sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja nesutinka su atsakovės skunde padaryta išvada, kad esamo pastato kapitalinis remontas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vienareikšmiškai yra statinio savavališka statyba, nepriklausomai nuo to, ar keičiamas žemės naudojimo būdas, ar keičiamas žemės užstatymo plotas ar pastatas. Pareiškėja nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir pabrėžia, kad žemės sklype savavališkai pastatytų statinių nėra, ir atliktas kapitalinis remontas negali būti laikomas savavališko statinio statyba, kadangi kapitalinis remontas yra statybos rūšis, kuria atliekamas jau esamo statinio remontas.
9.1. Aprašo 3.7 punkte numatyta, kad į Nenaudojamų sklypų sąrašą įtraukiami žemės sklypai, kuriuose yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Žemės sklype pagal nekilnojamojo turto registro duomenis buvo užfiksuota, kad neturint statybą leidžiančio dokumento atliktas kapitalinis remontas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 53d., statinio kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas pertvarkyti statinį, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
9.2. Pagal aprašo 3.7 papunktį į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą gali būti įtraukti tik žemes sklypai, kuriuose yra statiniai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Pareiškėja nurodo, kad kaip ir nustatė Komisija, žemės sklype nėra statinių pripažintų savavališka statyba, savavališka statyba yra pripažinta jau su esamų statinių atlikti statybos darbai, todėl atsakovo skunde dėstomi argumentai privalo būti atmesti. Komisija sprendime pagrįstai nustatė, kad jau esamo pastato kapitalinis remontas, jei nekeičiamas žemės užstatymo plotas bei remontuojamas teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas pastatas, negali būti prilygintas savavališkai statomam pastatui pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sprendimu patvirtintą Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifu, sąrašą. Savavališkai atlikto kapitalinio remonto padariniai šalinami Statybos įstatymo bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normų nustatyta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad nustatytos kapitalinio remonto tvarkos atlikimo pažeidimai pažeidžia žemės naudojimo būdą. Pareiškėja mano, kad Komisija sprendime darė teisėtą išvadą, kad savavališkos statybos aktas surašytas ne dėl savavališkai pastatyto statinio, o dėl atlikto jau esamo statinio kapitalinio remonto, todėl žemės sklypo naudojimo būdas nėra pažeistas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savavališkai pastatytų statinių žemės sklype nėra, todėl esamo statinio remontas negali būti prilyginamas savavališko statinio statybai. Žemes sklypui Aprašo 3.7 punktas negalėjo būti taikomas. Be to, žemės naudojimo pažeidimas nereiškia bet kokios statybos (statybos būdo), o tik tai, kas nustatyta Žemės įstatymo 21 str. 1d. 11p., kad statinių ir įrenginių statymas yra tik viena iš statybos rūšių ir neapima kapitalinio remonto darbų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 2 d. skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 21R-168(AG-112/04-2019) (Komisijos byla, b. l. 81-83), kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išbraukti R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, iš žemės sklypų, kuriems nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas.
2. Komisijoje ginčas buvo kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-2833/18(2.1.E-TD2) „Dėl nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo“ 94 punkto teisėtumo ir pagrįstumo (Komisijos byla, b. l. 48-54).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 8 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-2833/18(2.1.E-TD2) 94 punktą, kuriuo patvirtinamas pareiškėjos R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimas į Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 metais taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, sąrašą (Komisijos byla, b. l. 1-3).
Atsakovė Komisijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. nuostata, žemės mokesčių tarifus Savivaldybės taryba gali diferencijuoti. Savivaldybės taryba 2018 m. žemės mokesčio tarifus nustatė pagal žemės naudojimą ar nenaudojimą. Nenaudojamiems žemės sklypams gali būti priskirtos ne tik apleistos žemės naudmenos, bet ir žemės sklypai, kuriuose yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. Nr. 30-2833/18(2.1.E-TD2) patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai 2017 m. spalio 2 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žyma apie sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksuotą savavališką statybą galioja nuo 2017 m. spalio 2 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuosavybe valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įtrauktas į Sąrašą. Pareiškėja į Savivaldybės administraciją kreipėsi 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. raštais, kuriais pateikė dokumentus, informuojančius apie vykstančius procesus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūromis. Savivaldybės administracijos Mokesčių skyrius 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. A51-98494/18(2.14.1.44-FN3) ir 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. A51-5383/19(2.14.1.44-FN3) informavo pareiškėją apie sklypo įtraukimo į Sąrašą priežastis, sklypo išbraukimo sąlygas bei tai, kad pašalinus savavališkos statybos padarinius ir šį faktą užfiksavus VĮ Registrų centre arba gavus statybos leidimą ir šį faktą užfiksavus VĮ Registrų centre bei apie tai informavus Mokesčių skyrių iki 2018 m. pabaigos, klausimas dėl sklypo išbraukimo iš Sąrašo bus peržiūrėtas (b. l. 5-8). Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais žemės mokesčių tarifų nustatymą, nenaudojamų žemės sklypų sąrašo sudarymo tvarką, pareiškėjos pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 1-1238 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2018 m. nustatymo“ 1.1.2 papunktį, kuriame nustatyta, kad sklypams, kuriuose yra statiniai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba, 2018 m. mokestiniu laikotarpiu taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas; žemės sklypas neatitinka nė vieno sklypo išbraukimo iš Sąrašo kriterijaus, nustatyto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 1-1527 „Dėl žemės mokesčio tarifų 2019 m. metams nustatymo“ patvirtinto Nenaudojamų Žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 11 p. (Komisijos byla, b. 1. 24-28).
Komisija sprendime konstatavo, kad šioje byloje negali būti taikomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 1-1527 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (galiojusio iki 2019 m. gegužės mėn.) (Komisijos byla, b. l. 39-47) 3.7 punktas, pagal kurį į sąrašą įtraukiami žemės sklypai, atitinkantys bent vieną iš išvardintų kriterijų, be kita ko, jei žemės sklype yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Komisija sprendime akcentavo, jog nei Žemės įstatyme, nei Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraše nenustatyta, kad, kai statiniai yra pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pastatų remontas gali būti priskirtas prie žemės naudojimo būdo pažeidimų. Todėl esamo pastato kapitalinis remontas negali būti prilygintas savavališkai pastatytam statiniui. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sprendimu patvirtintas Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.7 papunktis dėl įtraukimo žemės sklypo į Nenaudojamų žemės sklypų, kuriems 2018 m. taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašą, šiuo atveju negali būti taikomas. Pareiškėjai savavališkos statybos aktas surašytas ne dėl savavališkai pastatyto statinio, o dėl teisės aktų nustatyta tvarka pastatyto statinio kapitalinio remonto (Komisijos byla, b. 1. 20-21).
3. Teismas nesutinka su Komisijos sprendime pateiktu aiškinimu, kad šioje byloje neturi būti taikomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 11 d. sprendime Nr. 1-1527 patvirtinto Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (galiojusio iki 2019 m. gegužės mėn.) (Komisijos byla, b. l. 39-47) 3.7 punktas, pagal kurį į sąrašą įtraukiami žemės sklypai, atitinkantys bent vieną iš išvardintų kriterijų, be kita ko, jei žemės sklype yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti savavališka statyba. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo statiniui yra konstatuota savavališka statyba dėl savavališkai atlikto statinio kapitalinio remonto (Komisijos byla, b. l. 20-21). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o pagal šio straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Vadinasi, netinkamas (savavališkas) statinio kapitalinis remontas irgi yra statinio savavališka statyba. Taigi, šiuo atveju ginčo statinys yra pripažintas savavališka statyba: tai įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame nustatyta „Savavališka statyba. Aprašymas: kapitalinis remontas“ (Komisijos byla, b. l. 13-14). Pažymėtina, kad, jei nebūtų savavališko kapitalinio remonto, ginčo statinys galėtų būti traktuojamas kaip apleistas, o todėl žemės sklypas galėtų būti įtraukiamas į minėtą sąrašą pagal Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo 3.5 punktą. Tačiau, esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad ginčo statiniui yra konstatuota savavališka statyba dėl savavališkai atlikto statinio kapitalinio remonto, šioje byloje atsakovė pagrįstai taikė Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo (Komisijos byla, b. l. 39-47) 3.7 punktą.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 21R-168(AG-112/04-2019) naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 21R-168(AG-112/04-2019).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.