Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-450-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-380-806/2018Nutarimas · 2018-09-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-450-870/2018Nutartis · 2018-11-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
AN2-450-870/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01520-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
AN byla Nr. AN2-450-870/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01520-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) viršininko A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo tenkintas P. D. skundas, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2018 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. ANR_N-16622/2018 ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį P. D. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. D. 2018 m. gegužės 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 7 d., 22:50 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 16, vairuodamas automobilį Renault Clio, v/n (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais P. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimus.

2. 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės nutarimu Nr. ANR_N-16622/2018 P. D. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 60 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su nutarimu P. D. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti. 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu P. D. skundas tenkintas, 2018 m. birželio 18 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir P. D. paskirti baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareigūnas, fiksuodamas stovinčio automobilio atstumą, matavimus turėjo atlikti nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos ribos, kurią, kaip numatyta įstatyme, žymi ženklinimo linijos, konkrečiu atveju – „zebras“. Nurodo, kad pėsčiųjų perėjos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 punkte kaip perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Pėsčiųjų perėjos yra įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėmis. Šie teisės aktai nustato, kad pėsčiųjų perėjų ribos pirmiausia žymimos vertikaliais kelio ženklais Nr. 533, 534. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, mano, jog atstumas nuo kelio ženklo iki P. D. automobilio buvo išmatuotas tinkamai.

6. Kelių eismo taisyklių 150.4 punktas draudžia statyti transporto priemones arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti pėsčiųjų saugumą, sudaryti galimybę transporto priemonės vairuotojui nekliudomai pamatyti į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį, o pastarajam matyti prie perėjos artėjančias transporto priemones.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į Institucijos skundą P. D. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Institucija skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kokius nurodė ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. P. D. manymu, Institucijos apeliacinio skundo motyvai dėl Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimų taikymo yra prieštaringi. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra nuotrauka, kurioje aiškiai matyti policijos pareigūnų atliekami veiksmai – atstumo matavimas iki Kelių eismo taisyklių 1.25 punkto (šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi greičio mažinimo priemones įrengtas važiuojamoje dalyje). Nuotraukoje aiškiai matyti – atstumas lygus 3,5 metro. Kitos nuotraukos parodo, kad jeigu būtų atliktas matavimas nuo automobilio valstybinio numerio iki fizinės pėsčiųjų perėjos, kuri sutartinai yra įvardinta kaip ,,zebras“ (Kelių eismo taisyklių 1.12 ir 1.13 punktai – žymi nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas), atstumas tokiu atveju būtų 5,07 metro. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai deklaruota, kad ,,kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms“.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, kaip yra matuojamas atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki transporto priemonės, vertindama, kad toks atstumo skaičiavimo būdas nulėmė teismo priimto procesinio sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju, P. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje pastatė automobilį prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y. arčiau nei 5 metrai iki jos. P. D. neginčija aplinkybės, kad jo automobilis stovėjo būtent toje vietoje. Esminis klausimas šioje byloje yra atskaitos taškas, nuo kurio yra skaičiuojamas šis 5 metrų atstumas. Surašydamas administracinio nusižengimo protokolą policijos pareigūnas išmatavo atstumą nuo P. D. automobilio iki ženklo „Pėsčiųjų perėja“ ir laikė, kad Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimas buvo pažeistas, kadangi atstumas 5 metrų nesiekė. Tuo tarpu, P. D. su šiuo atstumo matavimu nesutiko, nurodydamas, kad atstumas iki perėjos yra skaičiuojamas nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos, o ne nuo kelio ženklo.

11. Teismas sutinka su P. D. vertinimu, kad apeliaciniame skunde nurodomi motyvai yra iš esmės analogiški pateiktiems ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu į šiuos argumentus skundžiamą nutarimą priėmęs teismas motyvuotai atsakė, išanalizavęs tiek Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susijusius su transporto priemonės sustojimu ir stovėjimu, aktualias nagrinėjamam klausimui Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, taip pat ir Institucijos nurodomų teisės aktų reikalavimus. Su tokiu aplinkybių vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, todėl dar kartą tų pačių motyvų nekartoja.

12. Pabrėžtina, jog Kelių eismo taisyklių 150.4 punkte aiškiai nurodoma, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų. Kaip minėta, pėsčiųjų perėjos sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 punkte. Jame taip pat nurodyta, kad Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Iš pacituotų įstatymo nuostatų matyti, kad pėsčiųjų perėjos ribos nustatymas su vertikaliuoju kelio ženklinimu yra nesiejamas. Kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas) yra priskiriamas prie įspėjamųjų kelio ženklų, kurie įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje situacijoje aptariamas kelio ženklas būtent tokią funkciją ir atlieka – įspėja eismo dalyvius apie pėsčiųjų perėją, atitinkamai iš pastarųjų reikalaujant imtis priemonių, eismo saugumui užtikrinti (mažinti transporto priemonės greitį ir pan.). Tuo tarpu, atstumas, kurio privalo būti laikomasi automobiliams sustojus ir stovint prieš pėsčiųjų perėją (5 metrai) turėtų būti matuojamas ne nuo įspėjamojo ženklo, o nuo pėsčiųjų perėjos, kaip tai yra reglamentuota Kelių eismo taisyklėse. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad nuo P. D. vairuojamo automobilio valstybinio numerio iki pėsčiųjų perėjos ribos, t.y. ženklinimo linijos (nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įvardijamos kaip „zebras“), buvo kiek daugiau negu 5 metrai (b.l. 15, 16). Tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad P. D. inkriminuojamų Kelių eismo taisyklių, numatytų 150.4 punkte nepažeidė, todėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė.

13. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, kad Institucijos aptariamų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kelio ženklų įrengimą, nesudaro pagrindo vertinti, kad būtent jie žymi pėsčiųjų perėjos ribas. Kas nustato pėsčiųjų perėjos ribas aiškiai reglamentuoja jau paminėtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos ir kitokiam teisiniam situacijos vertinimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio viršininko A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaVirginija Liudvinavičienė