Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-380-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
II-380-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01520-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
P. D.
Kategorijos
Skundas Nr. II-380-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01520-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2018 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16622-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK18083480964.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio Vyriausiasis patrulis R. O. 2018 m. gegužės 7 d. surašė P. D. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. gegužės 7 d. 22.50 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 16, vairuodamas automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaisydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.4 punkto reikalavimų sustojo ir paliko jį stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas. Administraciniu nurodymu P. D. pasiūlyta sumokėti 15 eurų dydžio baudą.

Administracinis nurodymas per įstatyme nustatytą terminą įvykdytas nebuvo ir P. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2018 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16622-2018 už minėtą pažeidimą nubaustas 60 eurų bauda. Nutarime, be kita ko, nurodyta, jog patikslinus aplinkybes, nustatyta, kad automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo 1,15 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas P. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti jam priimtą nutarimą. Skundo esmė: pareiškėjo teigimu 2018-05-07, apie 22.30 val. automobilis Renault Clio valst nr. (duomenys neskelbtini) nevairuojamas stovėjo Vilniuje, adresu Geležinkelio g. 16; vieta – geležinkelio stoties aikštė, automobilių stovėjimo aikštelė, prie pėsčiųjų perėjos, kuri veda į centrinę geležinkelio stotį. Pareiškėjo įsitikinimu, automobilis Renault Clio stovėjo išlaikant visus KET reikalavimus, t.y. privalomi 5 metrai iki fizinės pėsčiųjų perėjos tikrai buvo pagal KET 150.4. punktą. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnai pamatavo atstumą nuo automobilio valstybinio numerio iki nurodomojo kelio ženklo (KET priedas Nr. 1, V skyrius) Nr. 533 Pėsčiųjų perėja (Perėjimo per kelią vieta), o pareiškus pastabą, neva, kad būtų aiškiau, atlikti ir kiti matavimai – matuotas atstumas iki kelio ženklinimo t.y. šachmatų tvarka išdėstytų langelių, kurie žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje (KET priedas Nr. 3, I skyrius, 1.25 punktas). Minėti policijos pareigūnų atlikti matavimai yra klaidinantys, todėl neteisėti. Pareiškėjo nuomone, siekiant nustatyti, ar laikomasi KET 150.4 punkte numatyto reikalavimo, be kita ko, nestatyti automobilio arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėjas, atstumas iki pėsčiųjų perėjos matuotinas būtent nuo automobilio valstybinio numerio iki fizinės pėsčiųjų perėjos – „zebro“, kuris žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (KET priedas Nr. 3, I skyrius, 1.13.1 punktas). Anot pareiškėjo, atlikus ir tokį matavimą, matyti, kad KET reikalavimų buvo laikomasi. Pareiškėjo teigimu, administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas remiantis neprofesionaliu pareigūnų atstumo matavimu bei vienintele nuotrauka iš įvykio vietos. Žodinio bylos nagrinėjimo metu pateiktos jo paties darytos nuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti policijos pareigūnų vykdyti matavimai, nebuvo tinkamai įvertintos ir priimtas neteisėtas ir jam nepalankus sprendimas (skundžiamas nutarimas).

Kartu su skundu pareiškėjas į bylą pateikė jo paties darytas nuotraukas iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti policijos pareigūnų vykdyti matavimai. Matyti, kad nuo automobilio Renault Clio valst nr. (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių iki nurodomojo kelio ženklo (KET priedas Nr. 1, V skyrius) Nr. 533 Pėsčiųjų perėja (Perėjimo per kelią vieta) pamatuotas atstumas – 1,15 m; iki kelio ženklinimo t.y. šachmatų tvarka išdėstytų langelių, kurie žymi greičio mažinimo priemones, įrengtas važiuojamojoje dalyje (KET priedas Nr. 3, I skyrius, 1.25 punktas) – 3, 50 m; iki „zebro“, kuris žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (KET priedas Nr. 3, I skyrius, 1.13.1 punktas) – 5,07 m.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas A. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo P. D. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad P. D. 2018 m. gegužės 7 d. 22.50 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 16 vairuodamas automobilį Renault Clio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas. Patikslinus aplinkybes, nustatyta, kad P. D. automobilis stovėjo 1,15 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimus. Už nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 2 d., P. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma iki 2018-05-22 sumokėti 15 Eur baudą. Administraciniu nurodymu P. D. nepasinaudojo ir 2018-06-12 atvykęs į bylos nagrinėjimą, pateikė paaiškinimą. Vadovaujantis ANK 34 str., įvertinus kodekso 35 str. ir 36 str. numatytas aplinkybes, 2018-06-18 P. D. buvo paskirta piniginė bauda (60 eurų). Vilniuje, Geležinkelio g. 16 pėsčiųjų perėja įrengta vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintų kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis (179.3. vienpusio eismo keliuose, turinčiuose eismui dvi ar daugiau eismo juostų, ženklas Nr. 533 turi būti įrengiamas ir ties artimesniąja perėjos riba). Atstumo matavimas tarp P. D. automobilio ir kelio ženklo Nr. 533 atliktas tinkamai. Skundo prašo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. D. skundą palaikė ir parodė, kad teikia taksi paslaugas nuosavu automobiliu. Prieš šito protokolo surašymą buvo įtampa, policijos pareigūnai pravažiuodami pradėjo rodyti kažkokius ženklus, kad jie turi pasišalinti ir prasidėjo neteisėti veiksmai. Tą vakarą, apie 11 val. stovėjo toje vietoje, kaip matoma nuotraukose. Privažiavo policijos automobilis, sustojo toje vietoje, kaip jo užfiksuota. Vyr. patrulis R. O. pareikalavo dokumentų, jie buvo pateikti, pareigūnas pareiškė, kad jis, P. D., pažeidinėja KET ir pradėjo matavimus. Kurį laiką jis sėdėjo mašinoje, vėliau išlipo, pasakė, kad matavimai yra atliekami neteisingai ir savo telefonu visą tai fiksavo. Surašytas protokolas, jo pasirašytas. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1976 metų. Nutarimas skirti dar didesnę baudą, jo manymu, paremtas pasenusiu teisės aktu, galiojančiu nuo 2002 metų, dabar galioja Vyriausybės nutarimai su pakeitimais. Kas liečia reikalavimą dėl 5 metrų išlaikymo iki pėsčiųjų perėjos – ji ir sovietmečiu galiojo. Vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo atimtas, niekada neturėjo sunkių avarijų, jokių šiurkščių pažeidimų nėra buvę. Suvokia savo darbą, atsakomybę, nes dirba su žmonėm. Kas liečia surašytą protokolą – kategoriškai nesutinka. Buvo parašytas prašymas įstaigos vadovui. Į jo prašymą sureaguota, kad matavimai teisingi. Pareigūnų veiksmai, esamos aplinkybės tiesiogiai prieštarauja įstatymui. Atstumas yra matuojamas nuo valstybinio numerio, bet ne iki ženklo “Pėsčiųjų perėja”. Vadovo atsiliepime jie patys sau prieštarauja – rašo, kad nuo pėsčiųjų perėjos automobilis stovėjo 1,15 m atstumu (jeigu nebūtų nuotraukos, galima būtų tikėti), toliau nurodoma, kad atstumo matavimas nuo automobilio iki kelio ženklo atliktas tinkamai. Lieka dviprasmybė – neaišku, kur to atstumo pabaiga. Pradžia – tai aišku – valstybinis numeris. Dėl pabaigos, vienu atveju sakoma, kad iki pėsčiųjų perėjos, kitu atveju – iki ženklo. Šachmatų linija yra nauja – ji rodo lėtėjimo priemonių pradžią ir pabaigą – kalnelį. Šachmatų juosta – nebūtinai perėja. Nuotraukose matyti, nors yra neištrintos tos juostos, bet matyti ir pateiktos kitos nuotraukos, kur siejasi ne su įvykio vieta, bet kita puse tos pačios aikštelės – visur yra išlaikomas 5 metrų atstumas, ten kur yra ryškiai matoma automobilio stovėjimo vieta, nubrėžtos linijos stovėti automobiliui ir nuo perėjos imamas ne galas, bet priekis ir tiesiogiai ten, kur padėjo ruletę – visur lygiai 5 metrai. Netgi pirminėse nuotraukose įvykio dieną irgi nežymiai matosi toks trikampis. Savivaldybės darbuotojai buvo privažiavę, sakė, kad jis taisykles pažeidinėja – nesilaiko 5 metrų atstumo nuo ženklo, kartu patikrino KET ir jie jo atsiprašė, nes neteisūs buvo. Buvo iškvietęs ir Kelių policiją – jie neįžvelgė pažeidimo. Bet surašyti protokolą pareigūnai turi teisę. Atstumas turi būti skaičiuojamas nuo valstybinio numerio iki fizinės pėsčiųjų perėjos. Jei eismas yra vienpusio judėjimo, tai sustojimas iki perėjos 5 metrai, o už perėjos gali būti pusė metro. Už perėjos ženklo nėra. Jis yra tik nurodomasis, skirtas informuoti pėsčiuosius, vairuotojus. Bet pats atstumas skaičiuojamas ne nuo ženklo, o nuo fizinės „zebru“ įvardintos pėsčiųjų perėjos.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. O. parodė, kad atsimena įvykį. Atstumas buvo pamatuotas rulete. Matuojama nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos ženklo. Pagal KET, jeigu yra ženklais ženklinama, vadovaujamasi ženklais. Reiškia, matavimas yra pradedamas nuo transporto priemonės iki ženklo. Jeigu nebūtų ženklo, matavimas būtų atliktas nuo transporto priemonės iki ženklinamo kelio. Yra pažeidinėjamos ir kitos Kelių eismo taisyklės, žmogus galvoja, kad ten yra parkavimosi vieta, ten nėra numatyta parkavimosi vieta, yra surašomas protokolas neatliekant matavimo funkcijos su liniuote, kuri turi patikrą. Ten stovėjimas uždraustas, todėl surašomas protokolas. Yra vadovaujamasi arba ženklais, arba ženklinimu. Jeigu yra ženklas „Pėsčiųjų perėja“ ir nurodomas ženklinimas su parkavimosi vietomis „Leistina parkuotis“ – ten leistina parkuotis. Jeigu šiuo metu ten nėra pažymėta parkavimosi vietų, yra pėsčiųjų perėja – reiškia ten parkuotis draudžiama. Prieš pėsčiųjų perėją būna brūkšniuotas su zebru, sudėtas 1–1,5 m atstumu iki perėjos ženklinimas, kad yra parkavimosi vietos – ten yra leistina pagal KET statytis mašiną. Šiuo atveju nėra pažymėta, reiškia nėra galima statyti, t.y. sankryžoje eismas vyksta ratu. Čia yra brūkšninis ženklinimas, kur prasideda pėsčiųjų perėja, kelio dangos pakilimas. Nuo „šaškės“ iki „zebro“ gali būti, kad atstumas 1,5 m. Atstumas nuo juostos, einančios ties automobilio valstybiniu numeriu iki fizinės pėsčiųjų perėjos buvo kažkur 5,10 m. Pagal KET ten draudžiama stovėti, buvo rašomas protokolas ir bus rašomas protokolas iki šios dienos. Atlieka viešąjį patruliavimą, pastebėjęs pažeidimą, surašo už tai protokolą. Nežino dėl Kelių policijos specialistų, jis ne Kelių policijos patrulis. Pagal KET ten žiedo sankryžos vidury yra numatyta parkingo vieta ir jos ribos. Yra įvažiavimas, išvažiavimas į būtent tą vietą, apie kurią pilietis sako, jis įvažiuoja per bortelius ir t.t., ten yra draudžiama stovėti ir toliau bus surašomi protokolai.

2018 m. gegužės 7 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos galimai P. D. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei jo paaiškinimas, kad su protokolu nesutinka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio Vyriausiojo patrulio R. O. 2018-05-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gegužes 7 d. apie 22.50 val. Vilniuje, patruliuojant kartu su vyr. patruliu J. P., važiuodami Geležinkelio g. 16, pastebėjo neleistinoje vietoje (arčiau nei 5 m prieš pėsčiųjų perėją) stovintį automobilį Renault v/n (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp kelio ženklo nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“ ir automobilio (1 metras 15 cm) buvo pamatuotas rulete VMC-3-5169. Automobilio vairuotojas stovėjo šalia automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. P., kuris su pažeidimu nesutiko, aiškindamas, kad atstumas iki pėsčiųjų perėjos yra matuojamas ne nuo kelio ženklo, o nuo kelio ženklinimo. Vairuotojui buvo surašytas AN protokolas su administraciniu nurodymu.

Byloje yra foto nuotrauka, kurioje užfiksuota, jog taksi automobilis stovi nedideliu atstumu nuo kelio ženklo nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“.

2018 m. birželio 12 rašytiniame paaiškinime P. D. nurodė, kad iš byloje esančios vienos foto nuotraukos matyti, jog atstumas nuo automobilio valst. Nr. matuotas iki nurodomojo kelio ženklo „pėsčiųjų perėja“, bet ne iki fizinės pėsčiųjų perėjos „zebro“. Būtent iki fizinės pėsčiųjų perėjos „zebro“, bet ne iki nurodomojo kelio ženklo ar šachmatų juostos (įspėjančios apie greičio mažinimo priemones) ir turi būti išlaikomas 5 metrų atstumas, prideda nuotraukas dėl neprofesionalaus ir nekvalifikuoto pareigūnų darbo.

Byloje yra duomenys apie P. D. baustumą administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas. Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Skundžiamu nutarimu P. D. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei byloje surinktus rašytinius duomenis, taip pat paties pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimus teisme, daro išvadą, jog P. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai.

KET 150.4 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų. Pėsčiųjų perėjos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 punkte – tai perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Čia pat numatyta, jog pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio vietoje, Vilniuje, Geležinkelio g. 16, aktuali pėsčiųjų perėja, kaip ir numatyta įstatyme, pažymėta tiek kelio ženklinimu – „zebru“, kuris žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (KET priedas Nr. 3, I skyrius, 1.13.1 punktas), tiek kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“, tame tarpe (KET priedas Nr. 1, V skyrius) Nr. 533, įrengtu prieš pėsčiųjų perėją, esančią važiuojamoje dalyje, iki kurio ir buvo pamatuotuotas atstumas nuo pareiškėjo automobilio bei konstatuotas KET 150.4 punkto pažeidimas. Vadovaujantis aptarta įstatymo raide, sutiktina su pareiškėjo P. D. nuomone, jog KET 150.4 punkte numatyto draudimo laikymosi aspektu, leistinas 5 metrų atstumas šiuo atveju turėtų būti matuojamas nuo automobilio iki pėsčiųjų perėjos ribos, kurią, kaip numatyta įstatyme, žymi ženklinimo linijos, konkrečiu atveju – ,,zebras”. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė poziciją, jog matavimai byloje atlikti tinkamai, atstumas pagrįstai pamatuotas nuo automobilio iki kelio ženklo Nr. 533 “Pėsčiųjų perėja” ir rėmėsi Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu, nuostatomis. Minėto teisės akto 179 punkte numatyta, kad ženklai Nr. 533 ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ turi būti naudojami pėsčiųjų perėjai, esančiai važiuojamojoje dalyje, pažymėti. Ženklas Nr. 533 turi būti įrengiamas kairėje, o ženklas Nr. 534 – dešinėje važiuojamosios dalies pusėje. Ženklai turi būti įrengti taip, kad pažymėtų perėjos plotį: ženklas Nr. 534 – artimesniąją, o ženklas Nr. 533 – tolimesniąją perėjos ribą. Ženklus Nr. 533 leidžiama įrengti kitoje ženklų Nr. 534 pusėje. Taisyklių 179.3. punkte numatyta, jog vienpusio eismo keliuose, turinčiuose eismui dvi ar daugiau eismo juostų (aktualu nagrinėjamoje situacijoje), ženklas Nr. 533 turi būti įrengiamas ir ties artimesniąja perėjos riba. Šiuo atveju ženklai Nr. 533 ir 534 turi būti įrengiami ir iš priešingos eismo krypties pusės (nepriklausomai nuo kelio pločio), kad perėja būtų matoma pėstiesiems. Teismo vertinimu, minėtų Taisyklių nuostatų bei Taisyklėse pateiktų kelio ženklų ,,Pėsčiųjų perėja” įrengimo pavyzdžių analizė, vertinant jas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos pesčiųjų perėjos ir jos ribų, kuomet perėja pažymėta kelio ženklinimo linijomis, sampratos kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, kad pesčiųjų perėjos pradžią (ribą) šiuo atveju žymėjo nurodomasis ženklas Nr. 533. Teismas, priešingai nei nurodė liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas R. O., nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia prieštaravimo tarp kelio ženklo ir kelio ženklinimo, kadangi abiem atvejais pažymėta perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, kurios ribų nustatymo klausimas įstatymų leidėjo apspręstas įstatyme. Iš kartu su skundu pareiškėjo į bylą pateiktų jo paties darytų nuotraukų iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti policijos pareigūnų vykdyti matavimai, matyti, kad nuo pareiškėjo automobilio Renault Clio valst nr. (duomenys neskelbtini) valstybinių numerių iki kelio ženklinimo – „zebro“, kuris žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (KET priedas Nr. 3, I skyrius, 1.13.1 punktas) yra 5,07 m, tokiu būdu, atsižvelgus į ankstesnes teismo išvadas, spręstina, kad KET 150.4 punkte numatyto imperatyvaus draudimo, šiuo atveju, sustoti ir stovėti pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, pareiškėjas P. D. laikėsi ir pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo P. D. veiksmuose įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl jam pagal šį ANK straipsnį pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo P. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16622-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK18083480964 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį P. D. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė