Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-810-821/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-26
Bylos Nr.: eA-810-821/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04614-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Iveta Pelienė (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas Plus“, uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala

Administracinė byla Nr. eA-810-821/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04614-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas Plus“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas“ (dabar – „Biovatas Plus“) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Energetikos ministerija (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Biovatas“ (po reorganizacijos – UAB „Biovatas Plus“, toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 362 399,71 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. UAB „Biovatas“ (dabar – UAB „Biovatas Plus“) yra nepriklausomas šilumos gamintojas (toliau – ir NŠG) ir vykdo šilumos gamybos veiklą (duomenys neskelbtini). Tokia veikla yra vienintelė Bendrovės veikla. Šilumos gamybai vykdyti Bendrovė naudoja biokurą. Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – ir Energijos išteklių rinkos įstatymas) 19¹ straipsniu, jai reikalingą biokurą privalo įsigyti energijos išteklių biržoje. Bendrovė pagamintą šilumą parduoda (duomenys neskelbtini) veikiančiam šilumos tiekėjui – uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus šilumos tinklai“ (toliau – ir Šilumos tiekėjas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 10¹ straipsnio 3 dalimi, Šilumos tiekėjui pareiškėjo parduodamos šilumos kaina negali būti didesnė nei Šilumos tiekėjo apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

2.2. Pagal ŠŪĮ 10¹ straipsnį Bendrovė pagamintą šilumą Šilumos tiekėjui parduoda kiekvieną mėnesį vykdomuose aukcionuose. Šilumos tiekėjas kiekvienam aukcionui nustato Šilumos tiekėjui reikalingą šilumos kiekį. Konkuruodami aukcionuose, toje konkrečioje teritorijoje veikiantys NŠG teikia savo pasiūlymus, nurodydami siūlomą šilumos kiekį ir šilumos kainą. Tokiu atveju šiluma perkama vadovaujantis Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto „Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo“ (toliau – ir Supirkimo aprašas) nuostatomis.

2.3. Bendrovės veikla yra reguliuojama, todėl rinkos reguliatorius (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba)) gali nustatyti Bendrovės gaminamos šilumos energijos viršutinę kainą. Pareiškėjo pagamintos šilumos kaina nustatoma vadovaujantis Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos „Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika) nuostatomis. Vienas iš rodiklių, pagal kurį apskaičiuojama Bendrovės gaminamos šilumos kaina, yra vidutinė biokuro kaina, kuri nustatoma pagal Tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu O3-759 patvirtinto „Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Vidutinė biokuro kaina nustatoma vadovaujantis ūkio subjektų Tarybai pateikta informacija apie biokuro biržoje įsigyto biokuro kainas.

2.4. Iš Supirkimo aprašo nuostatų matyti, kad vienas iš palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų kainos rodiklių, naudojamų kintamosios dedamosios dydžiui apskaičiuoti, yra biokuro kaina. Dėl netinkamo teisinio reguliavimo, nustatančio vidutinės biokuro kainos apskaičiavimo mechanizmą, pareiškėjas 2021 ir 2022 metais patyrė žalą. Bendrovė minėtu laikotarpiu patyrė nuostolius dėl to, kad buvo neteisingai apskaičiuotos Šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudos. Toks neteisingas Šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimas buvo nulemtas to, kad Šilumos tiekėjas vykdomai gamybos veiklai įsigijo didelį kiekį SM3 (smulkinta mediena) rūšies biokuro. Būtent šios rūšies biokuras ir sudaro didžiąją dalį palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų, SM3 (smulkinta mediena) rūšies biokuras ir nulemia pagrindinius palyginamųjų sąnaudų rodiklius.

2.5. Bendrovė savo veikloje naudoja SM2 (smulkinta mediena) rūšies biokurą, todėl Bendrovės naudojamo kuro kainos vidurkis neatitinka Šilumos tiekėjo naudojamo kuro (SM3 (smulkinta mediena) rūšies biokuro) kainos vidurkio. Pagal teisinį reguliavimą nediferencijuojamos vidutinės biokuro kainos pagal tai, kokią konkrečią smulkintos medienos rūšį, t. y. SM2 ar SM3 ūkio subjektas naudoja šilumai gaminti. Bendrovė, siekdama vykdyti šilumos gamybos veiklą, turėjo įsigyti biokurą, tačiau neturėjo galimybės parduoti iš šio biokuro pagamintos šilumos už kainą, kuri bent jau padengtų Bendrovės sąnaudas. Bendrovė 2021 m. Šilumos tiekėjui pardavė 61 185 102 kWh šilumos už 1 638 244 Eur. Bendrovė nurodytam šilumos kiekiui pagaminti reikalingam kurui įsigyti išleido 1 072 877 EUR (tai sudaro maždaug 52,6 proc. visų šilumos gamybos procese patiriamų sąnaudų; bendros sąnaudos sudaro 2 037 839 Eur), tačiau iš šios šilumos pardavimo veiklos Bendrovė uždirbo 1 825 300 Eur. Šie rodikliai rodo, kad Bendrovė buvo priversta vykdyti nuostolingą veiklą. Iš Bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų, be kita ko, matyti, kad Bendrovė 2021 ir 2022 metais patyrė 209 711,74 ir 152 687,97 Eur dydžio nuostolius dėl to, jog Bendrovė buvo priversta parduoti pagamintą šilumą Šilumos tiekėjui už netinkamai nustatytą kainą. Bendrovė dėl susidariusios situacijos ne kartą kreipėsi į Tarybą su prašymu išspręsti susidariusią situaciją ir atlikti teisės aktų pakeitimus. Nors Taryba ėmėsi veiksmų, dėl kurių tik ateityje bus galima bent iš dalies išspręsti susidariusią situaciją, tačiau tai neišsprendė 2021 ir 2022 metais šildymo sezono metu susidariusios situacijos, šiuo laikotarpiu pareiškėjo patirta žala liko nekompensuota.

2.6. Bendrovė ateityje vykdomos šilumos pardavimo veiklos pagrindu neturi galimybių padengti 2021 ir 2022 metais šildymo sezono laikotarpiu patirtų nuostolių, susidariusių dėl neteisėtų valstybės veiksmų, nes Metodikos 29 punkte nėra įtvirtinta galimybė į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu nustatomą šilumos kainą įtraukti patiriamus einamųjų metų nuostolius. Be to, šiuo metu (duomenys neskelbtini) dalis šilumos gaminama naudojant dujas, tai neatitinka ŠŪĮ įtvirtintų tikslų ir siekio, kad šilumos gamybos veikloje būtų naudojamas biokuras. Taigi susiklosčiusi situacija susidarė ne tik dėl to, kad Bendrovė patyrė minėtu laikotarpiu nuostolius, bet ir tokiu būdu yra mažinama atsinaujinančių energijos išteklių šilumos gamyboje dalis, naudojant taršesnę ir brangesnę gamtinių dujų žaliavą šilumai gaminti.

2.7. Bendrovė 2021 ir 2022 metais patyrė 362 399,71 Eur dydžio nuostolius tik dėl to, kad dėl netinkamai taikomos biokuro įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarkos (tai nulėmė Tarybos veiksmai / neveikimas) Bendrovė neturėjo galimybės parduoti pagamintos šilumos. Bendrovės galimybė gauti pajamas apribota ir ŠŪĮ 10¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ribojimu, t. y. jog Bendrovės paduodamos šilumos kaina negali būti didesnė nei Šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Bendrovei neturint galimybės parduoti šilumos už realią, o ne dirbtinai sumažintą šilumos kainą, ji patyrė dėl to nuostolius. Aplinkybė, jog Bendrovė neturi galimybės parduoti šilumos už didesnę šilumos kainą, yra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, todėl tai patvirtina, kad egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Šalies argumentai

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė netenkinti skundo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti, ar prašyme nurodytos redakcijos Aprašo nuostatos, ta apimtimi, kad nustatant prognozuojamą biokuro biržos kainą, įvertinimas atliekamas nediferencijuojant biokuro kainos pagal atitinkamas biokuro rūšis atitinka prašyme nurodytas įstatymų nuostatas, yra netikslingas ir nepagrįstas.

4.2. Nors Bendrovė tvirtina, jog nuostolius ji patyrė dėl to, kad buvo netinkamai taikomos biokuro įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarkos, taip pat ir dėl to, kad buvo neteisingai apskaičiuotos Šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudos, iš teismui pateikto skundo nėra aišku, ar tariama žala kildinama iš netinkamai taikomos biokuro įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarkos, dėl ko kaip teigia pareiškėjas neturėjo galimybės parduoti pagamintos šilumos, ar iš to, kad netinkamai apskaičiuotos šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos, ar iš abiejų pagrindų. Bendrovė taip pat skunde nenurodė, kokią konkrečią teisės normą pažeidė Taryba ar kita valstybės institucija, dėl kurios kilo tariama žala pareiškėjui. Taryba tinkamai vykdė jai įstatymo pavestas funkcijas.

4.3. Pagal ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalį Taryba tvirtina Supirkimo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas šilumos energetikos sektoriuje įgyvendinti ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalį bei Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamybos srityje, skatinti atliekinės šilumos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei atliekų deginimo šilumai gaminti naudojimą, įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Supirkimo tvarkos aprašas taikomas visiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (Supirkimo tvarkos aprašo 2 p.). Vadovaudamasi ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalimi Taryba tvirtina ir Aprašą, kuris reglamentuoja vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką ir sąlygas. Aprašo tikslas yra nustatyti skaidrius, aiškius ir objektyvius vidutinės metinės ir prognozuojamos biokuro kainos nustatymo principus (Aprašo 2 p.). Supirkimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi 2021 m. – 2022 m. šildymo sezono metu) 15.2 papunktis numatė, kad šaltuoju metų laikotarpiu palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal nustatytą formulę. Kainas nustato Taryba (Aprašo 4 p.). Taigi, nėra nustatyta, jog Taryba, nustatydama prognozuojamą mėnesio biokuro biržos kainą apskrityje, šalyje ir / ar vidutinę biokuro kainą ar apskaičiuodama palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas nesilaikė galiojančių teisės aktų ar pažeidė aukštesnės galios teisės aktus. Aprašas ir Supirkimo tvarkos aprašas ar jo nuostatos nėra pripažintos neteisėtais. Skunde šių Tarybos priimtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas nėra paneigtas. Vadovaujantis nurodytomis minėtų Tarybos priimtų teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad vidutinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos ir / ar karšto vandens kainą, o prognozuojama mėnesio biokuro biržos kaina apskrityje taikoma apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (Aprašo 4.1 ir 4.2 p.), todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo teisinio reguliavimo yra nepagrįsti.

4.4. Įstatymu ribojama parduodamos šilumos kaina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Remiantis konstituciniu asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principu ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas, t. y. leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Nagrinėjamu atveju ribojimas, kad parduodamos šilumos kaina negali būti didesnė nei Šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra nustatyta ŠŪĮ, kurio 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ŠŪĮ tikslai yra ir: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 p.); 2) šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją (2 p.); ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 p.). Tai reiškia, kad ŠŪĮ nuostatos yra skirtos taip pat apsaugoti (ginti) konstitucinę vertybę – apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis), o dėl šios vertybės apsaugos vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija gali būti apribojama asmens ūkinė veiklos laisvė, todėl skundo teiginiai dėl diskriminacinio reikalavimo nustatant šilumos pardavimo kainą yra nepagrįsti.

4.5. Metodika reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus (1 p.). Metodikos 72 punkte yra numatytas šilumos aukcione gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų metinės apimties, apskaičiuotos pagal Metodiką, vertinimas. Pagal Metodiką ūkio subjektai, dalyvaudami šilumos aukcione, negali gauti daugiau pajamų, nei leistina gauti pajamų metinė apimtis, apskaičiuota pagal Metodiką. Šilumos bazinės kainos ir perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo metu vertinama Ūkio subjektui šilumą parduodant šilumos aukciono būdu susidaręs faktiškai gautų pajamų ir leistinos gauti pajamų apimties skirtumo (toliau – ir Pajamų skirtumas) neatitikimas Ūkio subjektui nustatytai investicijų grąžai, įskaičiuotai į leistiną gauti pajamų apimtį (72 p.). Pajamų skirtumo ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos, įskaičiuotos į leistiną gauti pajamų apimtį, skirtumas vertinamas už 12 mėnesių laikotarpį nuo paskutinio šilumos bazinės kainos nustatymo ar jos perskaičiavimo metu įvertinto mėnesio (72.1 papunktis). Jeigu Ūkio subjektas, dalyvaudamas šilumos aukcione, pagal aukciono rezultatus gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą, nei nustatyta vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina, ir dėl to Metodikos 72.1 papunktyje nurodytu laikotarpiu faktiškai gautos pajamos neviršijo leistinos gauti pajamų apimties, dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negautos pajamos apskaičiuojamos ir konstatuojamos, tačiau jos niekaip nekeičia leistinos gauti pajamų apimties ir vidutinės šilumos (produkto) gamybos kainos (kainos dedamųjų) dydžio. Iš šių nuostatų seka, kad pareiškėjas turi galimybę šilumos aukcionuose siūlyti didesnę šilumos pardavimo kainą (jei tai neviršija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų), nei šilumos gamybos kaina, apskaičiuota pagal Tarybos nustatytas dedamąsias, bei tokiu būdu bandyti padengti minėtas nepadengtas sąnaudas dėl biokuro įsigijimo.

4.6. Nei vienas Tarybos priimtas teisės aktas ar jo nuostatos nebuvo pripažintos negaliojančiomis ar prieštaraujančioms aukštesnės galios teisės aktams. Nei Taryba, nei kita valstybės institucija jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Valstybei negali kilti pareiga atlyginti skunde nurodytus pareiškėjo galbūt patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir tariamai Tarybos ar kitos valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), negali atsirasti priežastinis ryšys.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1. Taryba sprendimus priima vadovaudamasi energetikos sektorių reglamentuojančiais įstatymais suteiktų įgaliojimų ribose ir vykdydama įstatymų reikalavimus bei įgyvendindama įstatyme įtvirtintus tikslus. Taryba, kaip viena iš energetikos sektoriuje veikiančių institucijų, kurios pirminė funkcija apima ekonominį reguliavimą, yra įpareigota laikytis įstatymų, taip pat įgyvendinti įstatymuose nustatytus tikslus per Tarybos priimamus sprendimus. Vykdydama teisės aktuose Tarybai pavestas funkcijas, Taryba patvirtino Supirkimo tvarkos aprašą, kurio tikslas – sudaryti prielaidas užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamyboje, skatinti atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių šilumai gaminti naudojimą bei įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (Supirkimo tvarkos aprašo 1 p.). Be to, vykdydama Tarybai pavestas funkcijas, įskaitant ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, Taryba patvirtino Aprašą, kuris reglamentuoja vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarką ir sąlygas.

6.2. 2021–2022 metais šildymo sezono metu galiojusios redakcijos Aprašo 6.2 papunktis vidutinę biokuro biržos kainą apibrėžė kaip biokuro kainą, nustatomą vadovaujantis ūkio subjektų Tarybai pateikta informacija apie biokuro biržoje įsigyto biokuro kainas. Aprašo 6.3 papunktis vidutinę biokuro kainą apibrėžia kaip biokuro kainą, nustatomą vadovaujantis ūkio subjektų Tarybai pateikta informacija apie ne biokuro biržoje įsigyto biokuro kainas. Vadovaujantis šio Aprašo 4.1 ir 4.4 papunkčiais, vidutinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos ir (ar) karšto vandens kainą, o vidutinė metinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumą Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Vidutinė (metinė) biokuro kaina ar vidutinė biokuro biržos kaina apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas nėra aktuali. Apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas vertinama ne vidutinė biokuro (vidutinė biokuro biržos) kaina, tačiau prognozuojama mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kaina apskrityje (ar šalyje).

6.3. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

6.4. Iš pareiškėjo skundo nėra aišku, pareiškėjas nurodytą žalą kildina būtent iš to, kad buvo netinkamai nustatytas teisinis reguliavimas, nustatantis vidutinės biokuro kainos (ar vidutinės biokuro biržos kainos) apskaičiavimo mechanizmą, ar iš to, kad buvo netinkamai apskaičiuotos Šilumos tiekėjo palyginamosios sąnaudos, kadangi, pareiškėjo teigimu, buvo netinkamas reglamentavimas, nustatantis tokių sąnaudų apskaičiavimo mechanizmą, ar pareiškėjas kildina žalą iš abiejų minėtų aspektų.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Taryba 2022 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. O3E-143 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo nustatė pareiškėjui šilumos gamybos bazinę kainą (kainos dedamąsias). Pareiškėjas šio nutarimo (aspektu dėl vidutinės biokuro kainos (vidutinės biokuro biržos kainos) apskaičiavimo) neginčijo. Šį Tarybos nutarimą pareiškėjas teismui skundė dėl to, kad Taryba nepagrįstai į derinamų investicijų apimtį neįtraukė Europos Sąjungos paramos. Šis ginčas šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tačiau, kaip jau minėta, kitu aspektu, nei kad pareiškėjas skunde kildina jos nurodytos žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas Tarybos (ar valstybės) veiksmų neteisėtumas nėra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose administracinėse bylose.

Šalies argumentai

6.6. Pareiškėjas neįrodė skunde nurodytų Tarybos priimtų norminių teisės aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. skunde nurodyti Tarybos teisės aktai (ar atitinkamos šių teisės aktų nuostatos) nebuvo kompetentingų subjektų pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas savo skunde net nenurodė jokių konkrečių aukštesnės galios teisės aktų ir konkrečių šių teisės aktų nuostatų, kuriems prieštarautų pareiškėjo skunde nurodyti Tarybos priimti teisės aktai. Siekiant pagrįsti valstybės pareiškėjo nurodytais Tarybos priimtais norminiais teisės aktais pareiškėjui padarytą žalą, nepakanka deklaratyvaus pareiškimo, jog pareiškėjui padaryta žala, tačiau reikia įrodyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti Tarybos priimti norminiai administraciniai aktai (ar tam tikros jų nuostatos) yra neteisėti, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

6.7. Pagal Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir interesų apsauga. ŠŪĮ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vienas iš šio įstatymo tikslų – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Įgyvendinant aukščiau nurodytus tikslus, be kita ko, siekiama užtikrinti mažiausią šilumos kainą vartotojams. Taryba, priimdama pareiškėjo nurodytus teisės aktus, jais, be kita ko, siekė įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kad patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas vartotojams būtų užtikrinamas mažiausiomis sąnaudomis. Taigi, aptariamos Tarybos patvirtintų teisės aktų nuostatos yra skirtos taip pat apsaugoti (ginti) konstitucinę vertybę – apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus.

6.8. Biokuro biržoje sudarytų medienos skiedrų pirkimo-pardavimo sandorių kaina apskrityje, yra tik viena iš dedamųjų nustatant prognozuojamą mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainą, kuri turi įtakos apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Vidutinės prognozuojamos biokuro kainos nustatymas, kuomet nustatant tokią kainą nėra diferencijuojama konkreti biokuro (smulkintos medienos rūšis (SM2 ar SM3)) yra vienas iš veiksnių, padedančių užtikrinti aukščiau nurodyto tikslo įgyvendinimą. Tarybos vertinimu, pagal energijos išteklių biržoje sudarytus sandorius apskaičiuota vidutinė biokuro kaina geriausiai atspindi biokuro kainų lygį konkrečiame regione. Vidutinės biokuro kainos dydžiui įtakos turi ir ūkio subjektų pasirinkta biokuro pirkimo strategija (ilgo laikotarpio kontraktų kainas palyginus su SPOT kontraktų kainomis).

6.9. Įrenginiai, pareiškėjo teigimu, pritaikyti brangesnėms biokuro rūšims šilumos gamybos procese, neturėtų būti priežastimi vartotojams mokėti didesnę kainą už šilumą, kai kiti šilumos gamintojai dėl naudojamos kitos biokuro rūšies gali pasiūlyti pigesnę pagamintą šilumą. Šilumos gamybos kainų skirtumai galimi ir dėl to, jog net ir tos pačios rūšies biokurą skirtingi ūkio subjektai, taikydami skirtingas pirkimo strategijas, gali įsigyti pigiau nei kiti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas šiuo atveju buvo diskriminuojamas lyginant jį su kitais ūkio subjektais.

6.10. Taryba nuolat stebi situaciją šilumos gamybos rinkoje bei reaguoja į šilumos aukcionų dalyvių pastabas bei problemas dėl šilumos gamybos ir supirkimo tvarkos, taip pat vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos, siekiant, kad skaičiavimui naudojami rodikliai būtų nuolat atnaujinami ir kiek įmanoma labiau atspindėtų realias šilumos gamybos sąnaudas.

6.11. Pagal Metodikos 72 punktą pareiškėjas turi galimybę šilumos aukcionuose siūlyti didesnę šilumos pardavimo kainą (jei tai neviršija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų), nei šilumos gamybos kaina, apskaičiuota pagal Tarybos nustatytas dedamąsias, bei tokiu būdu bandyti padengti minėtas nepadengtas sąnaudas dėl biokuro įsigijimo. Svarbu, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo šilumos bazinės kainos taikymo pradžios (2022 m. birželio 1 d., kai Tarybos 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. O3E-345 „Dėl UAB „Biovatas“ šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ buvo nustatytos dedamosios pirmiesiems galiojimo metams) šilumos aukcionuose faktiškai gautos pajamos neviršytų to paties laikotarpio leistinos gauti pajamų apimties.

6.12. Taryba jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių valstybė turėtų pagrindą atlyginti pareiškėjo patirtą žalą, neatliko. Pareiškėjo nurodytos Supirkimo tvarkos aprašo nuostatos ir Aprašo nuostatos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintos negaliojančiomis, be to, Tarybos priimami teisės aktai yra nuolat atnaujinami, o toks atnaujinimas savaime nereiškia, jog prieš tai galiojusios teisės aktų nuostatos buvo neteisėtos. Nenustačius Tarybos neteisėtų veiksmų, negali atsirasti pareiškėjo nurodyto priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

7. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti: (i) ar Tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-759 patvirtinto „Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo“ (redakcija, galiojusi iki 2022 m. spalio 1 d.) nuostatos (įskaitant 13.3. p. apimtimi, kad nustatant prognozuojamą biokuro biržos (skiedrų) kainą, įvertinimas atliekamas nediferencijuojant biokuro kainos pagal atitinkamas (pvz., SM2 ir SM3) biokuro rūšis) atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą konkurencijos šilumos ūkyje užtikrinimo imperatyvą, ŠŪĮ 32 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio normas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus, įgyvendinant su ūkinės veiklos reguliavimu susijusius uždavinius, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; 2) ar Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto „Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo“ (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 13 d.) nuostatos (įskaitant 15 p. ta apimtimi, kad šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos nediferencijuojant šios kainos pagal tai, ar šilumos tiekėjas savo šilumos gamybos gali užtikrinti visą atitinkamo laikotarpio šilumos poreikį ir pagal tai, ar šilumos tiekėjas savo šilumos gamybos įrenginiais negali užtikrinti viso atitinkamo laikotarpio šilumos poreikio) atitinka ŠŪĮ 3 straipsnyje įtvirtintą konkurencijos šilumos ūkyje užtikrinimo imperatyvą, ŠŪĮ 10 straipsnio 1 dalies bei Konkurencijos įstatymo normas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus, įgyvendinant su ūkinės veiklos reguliavimu susijusius uždavinius, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Atsiliepimas

8. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių teisės aktų nuostatų ištyrimo.

II.

9. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Biovatas“ (dabar – UAB „Biovatas Plus“) skundą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galbūt neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pareiškėjas nurodytą žalą kildina iš to, kad, pareiškėjo teigimu, buvo netinkamai nustatytas teisinis reguliavimas, nustatantis vidutinės biokuro kainos apskaičiavimo mechanizmą, buvo netinkamai apskaičiuotos Šilumos tiekėjo palyginamosios sąnaudos, nes buvo netinkamas teisinis reguliavimas, nustatantis tokių sąnaudų apskaičiavimo mechanizmą.

11. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Tarybai suteiktus įgaliojimus, pritarė Tarybos pozicijai, kad priimdama Supirkimo tvarkos aprašą bei Aprašą, Taryba siekė įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kad patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas vartotojams būtų užtikrinamas mažiausiomis sąnaudomis. Tarybos patvirtintų teisės aktų nuostatos, be kita ko, yra skirtos apsaugoti (ginti) konstitucinę vertybę – apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino, ar siekdamas sumažinti savo galbūt patirtus nuostolius naudojosi Metodikos 72 punkto nuostatomis, kurios sudaro galimybę šilumos aukcionuose siūlyti didesnę šilumos pardavimo kainą (jei tai neviršija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų), nei šilumos gamybos kaina, apskaičiuota pagal Tarybos nustatytas dedamąsias, bei tokiu būdu bandyti padengti minėtas nepadengtas sąnaudas dėl biokuro įsigijimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Taryba įtvirtindama teisinį reguliavimą, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių valstybė turėtų pagrindą atlyginti pareiškėjui žalą, neatliko. Be to, Supirkimo tvarkos aprašo ir Aprašo nuostatos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintos negaliojančiomis. Teismas nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, nusprendė nepriteisti pareiškėjui jo prašomos atlyginti turtinės žalos.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių teisės aktų nuostatų teisėtumą, pažymėjo, kad Taryba, atsižvelgdama į šilumos aukcionų dalyvių pastabas dėl prognozuojamos biokuro kainos nustatymo tvarkos ir siekdama, kad skaičiavimas naudojami rodikliai būtų nuolat atnaujinami ir kiek įmanoma labiau atspindėtų realias šilumos gamybos sąnaudas, 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. O3E-16 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-759 „Dėl Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė prognozuojamos biokuro kainos nustatymo tvarką. Po prognozuojamos biokuro kainos nustatymo pakeitimų, skaičiuojant prognozuojamą mėnesio i biokuro kainą vertinami biokuro biržoje sudarytų SM2 rūšies biokuro biržos (skiedrų) pirkimo-pardavimo sandorių kainų ir kiekio duomenys, t. y. vertinami būtent tos biokuro rūšies (SM2), kurią naudojo pareiškėjas, duomenys. Todėl teismas padarė išvadą, kad nurodytos redakcijos (redakcija, galiojusi iki 2022 m. spalio 1 d.) (t. y. po prognozuojamos biokuro kainos nustatymo pakeitimų) Tarybos Aprašo nuostatos (įskaitant 13.3 papunktį), ta apimtimi, kad nustatant prognozuojamą biokuro biržos (skiedrų) kainą, įvertinimas atliekamas nediferencijuojant biokuro kainos pagal atitinkamas (pvz., SM2 ir SM3) biokuro rūšis atitinka prašyme nurodytas įstatymų nuostatas, yra netikslingas ir nepagrįstas. Teismas akcentavo, jog atlikti Aprašo pakeitimai savaime nereiškia, jog prieš tai buvęs teisinis reguliavimas yra ydingas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pripažino nepagrįstu, kadangi teismui nekilo abejonių dėl Supirkimo tvarkos aprašo ir Aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams byloje aktualiais pagrindais.

13. Teismas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

14. Pareiškėjas UAB „Biovatas Plus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo pradėti bylą norminio administracinio akto teisėtumui ištirti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl Aprašo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ištyrimo. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas grindė vieninteliu argumentu, jog teismui nekilo abejonių dėl Supirkimo tvarkos aprašo ir Aprašo atitikties aukštesnės galios teisės aktams byloje aktualiais pagrindais, tačiau teismas sprendime neaptarė ir neįvertino pareiškėjo pateiktų išsamių argumentų dėl Aprašo ir Supirkimo tvarkos aprašo nuostatų neatitikties įstatymams, ir padarė proceso teisės normų pažeidimus iš esmės neišnagrinėdamas bylos, kadangi minėtų poįstatyminių teisės aktų taikymas byloje turi esminę reikšmę.

15.2. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė abstrakčiais teiginiais, neanalizuodamas nei pareiškėjo argumentų, nei konkrečių pareiškėjo pateiktų įrodymų. Vienintelis teismo argumentas, kurio pagrindu atmestas pareiškėjo skundas, yra Tarybos kaip rinkos reguliatoriaus diskrecijos įgyvendinimas, nors tokia diskrecija buvo įgyvendinta netinkamai. Teismas privalėjo įvertinti visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimą šioje byloje, tačiau to nepadarė. Teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

15.3. Pareiškėjas aptarė civilinės atsakomybės sąlygas, pažymėdamas, kad dėl ydingo teisinio reguliavimo Bendrovė buvo priversta veiklą vykdyti nuostolingai. Pareiškėjui neturint galimybės parduoti šilumos už realią, o ne dirbtinai sumažintą šilumos kainą, jis patyrė nuostolius. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi galimybės parduoti šilumos už didesnę šilumos kainą, yra vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Pareiškėjas neturėjo galimybės negaminti ir neparduoti šilumos, nes tokiu atveju pareiškėjo nuostoliai (dėl fiksuotų kaštų) būtų dar labiau padidėję, todėl tai patvirtina, kad egzistuoja priežastinio ryšio sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Energetikos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

17. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Tarybos priimtų norminių teisės aktų teisėtumo ištyrimo.

17.2. Taryba reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę. Taryba, vykdydama jai įstatymais pavestas funkcijas turi vadovautis įstatymais, priimdama sprendimus iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų turi pasirinkti tą, kuris jos nuomone, yra tinkamiausias. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad Taryba, vykdydama savo funkcijas nesivadovavo teisės aktais ir bendraisiais teisės principais. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė, kokią konkrečiai teisės normą pažeidė Taryba ar kita valstybės institucija, dėl kurios kilo tariama žala pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

17.3. Pareiškėjas nuostolių atsiradimą sieja su biokuro įsigijimu, o ne su šilumos pardavimu, kadangi tariamai patirtai žalai pagrįsti į bylą pateikė biokuro įsigijimo duomenis bei finansinės atskaitomybės dokumentus.

Šalies argumentai

17.4. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, patirtą 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, viso 362 399,71 Eur. Šaltasis metų laikotarpis trunka nuo einamųjų kalendorinių metų spalio 1 d. iki ateinančių kalendorinių metų balandžio 30 d. Iš to seka, kad 2022 m. gegužę pareiškėjo tariamai patirti nuostoliai kilo ne šildymo sezono metu. Pareiškėjas nurodo, kad nuostolius patyrė 2021 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, o juos grindžia pateikdamas visų kalendorinių metų finansinę atskaitomybę. Taigi skunde neįrodytas tariamai patirtų nuostolių dydis.

17.5. Jeigu biržos dalyvis biokurą biržoje įsigyja brangiau nei Tarybos paskelbta prognozuojama mėnesio biokuro kaina, tai reiškia, kad asmuo, kaip verslo subjektas prisiima riziką, kad gali patirti nuostolių, negauti planuojamų pajamų. Jei asmuo, dalyvaujantis biokuro biržoje, biokurą biržoje įsigyja už mažesnę kainą nei Tarybos paskelbta prognozuojama mėnesio biokuro kaina apskrityje, tai kyla pagrįstų abejonių, ar gali asmeniui susidaryti nuostoliai dėl biokuro įsigijimo. Apeliantas, kaip verslo subjektas veikiantis biokuro įsigijimo rinkoje privalo įsivertinti šiame versle galimas kilti rizikas, tame tarpe ir dėl šio verslo ar pasirinktos verslo strategijos galimus patirti nuostolius. Apelianto prašoma priteisti žala bei jos dydis nėra įrodyti bei pagrįsti objektyviais įrodymais.

17.6. Apeliantas nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp jo prašomos priteisti žalos ir tariamai Tarybos ar kitos valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsiliepimas

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

19.1. Pareiškėjo prašymas inicijuoti tyrimą dėl Tarybos priimtų norminių teisės aktų teisėtumo yra netikslingas ir nepagrįstas. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taryba, priimdama Supirkimo tvarkos aprašą ir Aprašą, siekė įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kad patikimas ir kokybiškas šilumos tiekimas vartotojams būtų užtikrinamas mažiausiomis sąnaudomis, be to, Tarybos patvirtintų teisės aktų nuostatos skirtos apsaugoti (ginti) konstitucinę vertybę – apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus.

19.2. Teismo išvada, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų, yra pagrįsta ir teisinga, atitinkanti suformuotą teismų praktiką.

19.3. Vadovaujantis 2021 ir 2022 metais šildymo sezono metu galiojusios redakcijos Aprašo 4.1 ir 4.4 papunkčiais, vidutinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos ir (ar) karšto vandens kainą, o vidutinė metinė biokuro kaina taikoma apskaičiuojant šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumą Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Taigi, vidutinė (metinė) biokuro kaina ar vidutinė biokuro biržos kaina apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas nėra aktuali. Apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas vertinama ne vidutinė biokuro kaina, tačiau prognozuojama mėnesio biokuro biržos kaina apskrityje arba šalyje.

19.4. Taryba jos nustatytu teisiniu reguliavimu, jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių valstybė turėtų pagrindą atlyginti pareiškėjui patirtą žalą, neatliko. Pareiškėjo nurodytos Supirkimo tvarkos aprašo ir Aprašo nuostatos teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintos negaliojančiomis, be to, siekiant, kad skaičiavimui naudojami rodikliai būtų nuolat atnaujinami ir kiek įmanoma labiau atspindėtų realias šilumos gamybos sąnaudas, Tarybos priimti teisės aktai yra nuolat atnaujinami, o toks atnaujinimas savaime nereiškia, jog prieš tai galiojusios teisės aktų nuostatos buvo neteisėtos.

19.5. Pareiškėjas nurodė klaidingus faktinius duomenis, kuriais remiantis pareiškėjas apskaičiavo tariamai patirtos žalos dydį.

19.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą, teisėtą, motyvuotą bei išsamų sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo (nepriklausomo šilumos gamintojo) reikalavimo Lietuvos valstybei atlyginti jo galimai patirtą turtinę žalą.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą iš esmės konstatavęs, jog nebuvo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsirasti.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismui pateikto skundo ir apeliacinio skundo, taip pat kitų pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų argumentus, bei siekdama apsibrėžti nagrinėjamos administracinės bylos ribas, pažymi, kad yra būtina aiškiai ir tiksliai identifikuoti (apibrėžti) iš kokių konkrečiai (galimai) valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina jo nurodomą turtinę žalą.

23. Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, ypač susijusių su priežastiniu ryšiu, ginčo turtinė žala iš esmės yra kildinama iš tariamai netinkamai nustatytos Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija) nurodytų šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimo tvarkos.

24. Šiuo aspektu pirmiausia paminėtina, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija), jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai (Šilumos ūkio įstatymo 10¹ str. 4 d. (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija). Visais atvejais šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos (Šilumos ūkio įstatymo 10¹ str. 3 d. (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija).

25. Taigi, siekiant nustatyti šilumos aukciono būdu superkamos šilumos kainų viršutinę ribą tam tikroje sistemoje naudojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos (toliau – ir palyginamosios sąnaudos), kurios yra apskaičiuojamos Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 (Supirkimo aprašas; toliau tekste remiamasi Tarybos 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3E-926 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus).

26. Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamus reikalavimus bei argumentus matyti, kad Nagrinėjamu atveju yra aktualus Supirkimo aprašo 15.2.1 papunktis, nustatantis šaltuoju metų laikotarpiu palyginamųjų sąnaudų kintamosios dedamosios apskaičiavimo formulę. Iš šios formulės matyti, kad palyginamųjų sąnaudų kintamosios dedamosios dalis yra pagal Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašą, patvirtintą Tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-759 (Biokuro aprašas; toliau tekste remiamasi Tarybos 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3E-927 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus), apskaičiuotos ir skelbiamos atitinkamo mėnesio, kuriam organizuojamas šilumos aukcionas, prognozuojamos mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainos apskrityje ar šalyje.

27. Kadangi pareiškėjas galimai patirtą turtinę žalą (nuostolius kildina iš su palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimu susijusių santykių, nagrinėjamu atveju nėra aktualios (t. y. ginčo teisinių santykių nereglamentuoja) skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde minimos teisės aktų nuostatos, susijusios su (be kita ko, Biokuro aprašo 4.1 ir 4.4 papunkčiuose minima) vidutine biokuro kaina, kuri taikoma apskaičiuojant šilumos ir (ar) karšto vandens kainą (arba šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumą).

28. Svarbu akcentuoti ir tai, jog pareiškėjas nenurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jo atžvilgiu taikytinos palyginamosios sąnaudos (kintamoji šių sąnaudų dedamoji; prognozuojamos mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainos), nulėmusios jo aukcione parduotos pagamintos šilumos (viršutinę) kainą, buvo apskaičiuotos pažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus – galimai patirtą turtinę žalą (nuostolius) pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, įstatymams prieštaraujančių norminių administracinių aktų (reglamentavimo neteisėtumo).

29. Konkrečiai prašydamas inicijuoti norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str. 1 d.), pareiškėjas kvestionuoja:

29.1. Biokuro aprašo nuostatų, tiek, kiek nustatant prognozuojamą biokuro biržos (skiedrų) kainą, įvertinimas atliekamas nediferencijuojant biokuro kainos pagal atitinkamas (pvz., SM2 ir SM3) biokuro rūšis, atitiktį Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam konkurencijos šilumos ūkyje užtikrinimo imperatyvui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms, įpareigojančioms viešojo administravimo subjektus, įgyvendinant su ūkinės veiklos reguliavimu susijusius uždavinius, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę;

29.2. Supirkimo aprašo nuostatų, įskaitant 15 punktą, tiek, kiek šilumos tiekėjo palyginamosios sąnaudos apskaičiuojamos nediferencijuojant šios kainos pagal tai, ar šilumos tiekėjas savo šilumos gamybos įrenginiais gali užtikrinti visą atitinkamo laikotarpio šilumos poreikį, ar ne, atitiktį šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam konkurencijos šilumos ūkyje užtikrinimo imperatyvui, 10 straipsnio 1 daliai bei minėtoms Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.

30. Pareiškėjo teigimu, kvestionuojamu reguliavimu sukurtos nesąžiningos konkurencijos sąlygos – pareiškėjas buvo mažiau palankioje padėtyje nei (duomenys neskelbtini) centralizuoto šilumos tiekimo sistemos valdytojas UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (šilumos tiekėjas), t. y. sukurta nesąžininga konkurencija. Apelianto nuomone, taip pažeidžiami:

30.1. Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, atitinkamai įtvirtinusios, kad „konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų, tenkinant šilumos vartotojų poreikius, įgyvendinama atsižvelgiant į šilumos ūkio priemones ir šilumos ūkio specialiuosiuose planuose nustatytus veiksmus, nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą jiems mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai bei įvertinant išorines sąnaudas, taip pat kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis“ (1 d. (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3123 redakcija), „šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija <...>“ (2 d.(2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija);

30.2. Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija) nuostata (dėl Supirkimo aprašo), kad „Taryba, tvirtindama [Supirkimo] aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis“;

30.3. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys (2017 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIII-193 redakcija), nustatančios, jog „viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę“ (1 d.), „viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus“ (2 d.).

31. Pareiškėjo pareigos aiškiai teismui nurodyti valstybės neteisėtus veiksmus (neveikimą), iš kurių jis kildina atitinkamą žalą, kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčo turtinė žala yra kildinama būtent ir tik iš (paties pareiškėjo apibrėžto) galimai egzistuojančio Supirkimo aprašo ir Biokuro aprašo nuostatų neteisėtumo.

32. Kadangi norminių administracinių aktų teisėtumas yra preziumuojamas, o klausimas dėl šių aktų nuostatų teisingo taikymo byloje nėra keliamas, siekiant nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad egzistuoja pareiškėjo nurodomi neteisėti veiksmai, iš kurių jis kildina ginčo turtinę žalą (nuostolius), yra būtina pripažinti, kad minėtos Supirkimo aprašo ir (ar) Biokuro aprašo nuostatos yra neteisėtos pareiškėjo nurodoma apimtimi. Tik pripažinus teisinį reguliavimą neteisėtu aktualiais taptų pareiškėjo 2024 m. kovo 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl reglamentavimo spragos pildymo.

33. Teisėjų kolegija primena, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri ((teismo) abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Teisėjų kolegija (teismas), priimdama nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, joje (nutartyje) išdėsto savo (išankstinę) nuomonę dėl šio akto teisėtumo, t. y. dėl norminės bylos esmės (be kita ko, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-355/2014).Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018, 2018 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-395-822/2018, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-522-261/2018 ir kt.).

34. Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai šis patikrinimas atliekamas ryšium su individualia byla, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam ar tyrimą inicijavusiam teismui. Administraciniam teismui nėra pavesta nagrinėti hipotetinius, nesusijusius su individualia byla, teismų paklausimus (be kita ko, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2009, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I520-16/2012, 2016 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-7-822/2016, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-16-261/2018 ir kt.). Šių teisenos taisyklių kontekste vertinant dėl poreikio inicijuoti ginčo norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą, pažymėtina, kad:

34.1. Byloje nėra kilusi apelianto procesiniuose dokumentuose aprašoma hipotetinė situacija dėl galimos įtakos šilumos vartotojams atveju, jei pareiškėjas nebūtų gaminęs šilumos ginčo laikotarpiu; be to, pareiškėjas patirtos žalos nesieja su galimai nepagrįstai vartotojų gauta nauda. Todėl apeliacinio skundo argumentų dalis, įskaitant skaičiavimus dėl to, kokią kainą turėtų mokėti šilumos vartotojai pareiškėjui nevykdant šilumos gamybos veiklos, nėra reikšmingi sprendžiant dėl būtinybės inicijuoti Biokuro aprašo ir (ar) Supirkimo aprašo teisėtumo tyrimą pareiškėjo nurodoma apimtimi.

34.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtos žalos nekildina iš aplinkybės, jog jis negalėjo aptariamų nuostolių įtraukti į kito laikotarpio šilumos kainas, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-291-415/2024 pripažino Tarybos 2021 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. O3E-443 „Dėl UAB „Biovatas“ pripažinimo reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ neteisėtu nuo jo priėmimo dienos. Tai nagrinėjamu atveju, be kita ko, reiškia, kad nėra reikšmingi pareiškėjo ir kitų proceso šalių argumentai dėl reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams taikomų kainodaros ribojimų bei šių subjektų galimybių padengti patirtus nuostolius vėlesniais laikotarpiais.

Dėl Biokuro aprašo nuostatų

35. Biokuro aprašas yra taikomas Tarybai, kuri, remdamasi šiuo aprašu, be kita ko, nustato prognozuojamą mėnesio biokuro biržos (skiedrų) kainą (toliau – ir prognozuojama kaina) apskrityje, kuri taikoma apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (Biokuro aprašo 4.2 p.). Ši kaina Tarybos interneto svetainėje skelbiama iki kiekvieno mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriam kaina prognozuojama, 13 dienos (Biokuro aprašo 5.2 p.).

36. Kiek tai yra susiję su nagrinėjamu atveju, nenurodydamas jokių ginčui aktualių konkrečių Biokuro aprašo nuostatų, šio norminio administracinio akto teisėtumą pareiškėjas iš esmės kvestionuoja tiek, kiek nustatant prognozuojamas kainas apskrityje „<...> įvertinimas atliekamas nediferencijuojant biokuro kainos <...>“ pagal SM2 ir SM3 biokuro rūšis. Konkrečiai šilumos tiekėjo palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo tvarkos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės sieja su (šioje byloje susiklosčiusia) aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu taikytų prognozuojamų kainų apskaičiavimas buvo nulemtas to, kad UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (šilumos tiekėjo) vykdomai gamybos veiklai įsigyjamas didelis kiekis SM3 (smulkinta mediena) rūšies biokuro ir būtent šios rūšies biokuras (SM3) sudaro didžiąją dalį palyginamųjų sąnaudų.

37. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad prognozuojamos kainos apskrityje apskaičiavimo tvarką nustatantis Biokuro aprašo 13.3 papunktis ginčui aktualiu laikotarpiu kito – Tarybos 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. O3E-16 Biokuro aprašas, be kita ko, buvo papildytas 13.2.1¹ ir 13.3.1² papunkčiais, nustatančiais kokiais atvejais ir apimtimi apskaičiuojant prognozuojamą kainą yra atsižvelgiama į atitinkamos apskrities biokuro biržoje sudarytų SM2 rūšies biokuro biržos (skiedrų) pirkimo?pardavimo sandorių kainų ir kiekio vidurkį.

38. Tačiau pareiškėjas šių pakeitimų nevertina ir dėl jų nepasisako, nepateikia jokių turtinę žalą (nuostolius) pagrindžiančių skaičiavimų pagal pakeistas Biokuro aprašo nuostatas už laikotarpį iki šių pakeitimų taikymo pradžios – pareiškėjas iš esmės laikosi pozicijos, kad ginčo turtinę žalą (nuostolius) patyrė ir už laikotarpį po šių Biokuro aprašo papildymo su jo naudoto biokuro rūšimi (SM2) susijusiomis nuostatomis.

39. Apskritai pareiškėjas, iš esmės apsiribodamas bendro (abstraktaus) pobūdžio teiginiais, nedetalizuoja, kaip jo nuomone prognozuojama kaina apskrityje turėtų būti diferencijuojama pagal SM2 ir SM3 biokuro rūšis, kad nebūtų pažeidžiamos jo nurodomos Šilumos ūkio įstatymo bei Konkurencijos įstatymo nuostatos ir nesusidarytų nuostoliai (turtinė žala). Neatskleisdamas (nedetalizuodamas) prašomos atlyginti turtinės žalos (nuostolių (turinio, pareiškėjas iš esmės tik nurodo, kad šią žalą patyrė dėl to, kad neturėjo „<...> galimybių parduoti [šilumą] už realią, o ne dirbtinai sumažintą šilumos kainą <...>“, dėl ko jis „<...> yra mažiau palankesnėje konkurencinėje padėtyje nei šilumos tiekėjas <...>“.

40. Šiais aspektais teisėjų kolegija patikslina, kad, kaip matyti iš paties apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių bei išdėstytų argumentų, didesnes šilumos gamybos sąnaudas nei šilumos tiekėjas pareiškėjas patyrė, be kita ko, dėl ginčo laikotarpiu jo įsigytos ir naudotos brangesnės biokuro rūšies, t. y. didesnes sąnaudas lėmė ginčo laikotarpiu buvusios didesnės SM2 biokuro rūšies kainos rinkoje. Įvertinus tai, kad reikšmingą šilumos gamybos sąnaudų dalį sudaro išlaidos kurui įsigyti, brangesnį kurą naudojantis nepriklausomas šilumos gamintojas ar šilumos tiekėjas savaime dėl objektyvių priežasčių atsiduria mažiau palankesnėje padėtyje nei pigesnį kurą naudojantys kiti šilumos aukciono dalyviai, ypač įvertinus tai, jog šio aukciono laimėtoju skelbiamas mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis (Šilumos ūkio įstatymo 10¹ str. 4 d.); be to, šilumos gamybos kainų skirtumai galimi ir dėl to, jog net ir tos pačios rūšies biokurą skirtingi ūkio subjektai, taikydami skirtingas pirkimo strategijas, gali įsigyti pigiau nei kiti. Tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, jog Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija) nurodytos šilumos tiekėjo palyginamosios sąnaudos, pagal kurias nustatoma viršutinė aukcione superkamos ar gaminamos šilumos kaina bei kurių dalis yra aptariamos prognozuojamos kainos, turėtų būti ne mažesnės už didžiausias sąnaudas patiriančio aukcione dalyvaujančio nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos išlaidas.

41. Šilumos gamintojų konkurencijos užtikrinimas nėra vienintelis ir savarankiškas įstatymų leidėjo siekiamas tikslas (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d., 3 str. 1 d. (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XIII-3123 redakcija)). Kiek tai yra susiję su byloje nagrinėjamu atveju, inter alia nustatant aptariamų palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo tvarką, privalu atsižvelgti ne tik į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo principą, bet, be kita ko, ir šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (Šilumos ūkio įstatymo 10 str. 1 d. (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija). Įstatymų leidėjo nustatytas aukciono būdu iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos ir paties šilumos tiekėjo gaminamos šilumos kainos ribojimas palyginamosiomis sąnaudomis neabejotinai pirmiausia yra grindžiamas būtent pastaruoju tikslu. Savo ruožtu akivaizdžiai nepagrįsta negali būti pripažinta Tarybos pozicija, jog priimant iki 2022 m. sausio 12 d. galiojusios redakcijos Biokuro aprašą buvo vertinama, kad aplinkybė, jog šilumos gamintojo įrenginiai pritaikyti brangesnėms biokuro rūšims šilumos gamybos procese, neturėjo būti priežastimi vartotojams mokėti už šilumą didesnę kainą, kuomet kiti šilumos gamintojai dėl naudojamos kitos biokuro rūšies gali pasiūlyti pigesnę pagamintą šilumą.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1974 redakcija) nustatytą įpareigojimą Tarybos atliekamas palyginamųjų sąnaudų turinio elementų bei jų tarpusavio santykio reikšmės (t. y. palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo tvarkos) nustatymas, inter alia siekiant minėtų valstybės ekonominės politikos šilumos ūkio sektoriuje tikslų, yra iš esmės susijęs su (sudėtinga) ekonomine analize, atitinkamų ekonominio pobūdžio rodiklių vertinimu bei prognozavimu. Nagrinėjamu atveju tai lemia, kad klausimas, ar šios palyginamosios sąnaudos (jų dalį sudarančios prognozuojamos kainos) turi būti (papildomai) diferencijuojamos pagal SM2 biokuro rūšį yra susijęs su Tarybos nustatyto teisinio reglamentavimo ekonominio pagrįstumo vertinimu, be kita ko, minimu administracinių teismų įgaliojimus šiuo klausimu ribojančioje Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Be to, kaip ne kartą yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismai nagrinėja tik tai, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (be kita ko, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-111-520/2025 139 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43. Prieš tai išdėstyto vertinimo bei aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog jai nekyla abejonių dėl Biokuro aprašo teisėtumo pareiškėjo nurodyta apimtimi. Tokios kolegijos nuomonės, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog Supirkimo aprašas bei Biokuro aprašas ginčo apimtimi yra taikomas visiems šalies teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, nagrinėjamu atveju nekeičia vienoje (konkrečioje) aprūpinimo šiluma sistemoje (duomenys neskelbtini) susiklosčiusių individualių aplinkybių bei biokuro kainos rinkoje pokyčių nulemta situacija, taip pat vien tai, kad Taryba pati pakeitė Biokuro aprašo nuostatas.

44. Pastaruoju aspektu papildomai paminėtina, kad valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių bei metodų vertinimas (kad ir kas juos vertintų), taip pat ir pagrįstumo bei tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų (taigi ir tai, jog ši, anksčiau suformuota ir vykdyta, ekonominė politika pagrįstumo bei tikslingumo aspektu pagrįstai vertintina neigiamai), savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą (anksčiau suformuotą ir vykdytą) ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (be kita ko, žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8-520/2022 40 ir 75 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija nemano, kad Biokuro aprašo nuostatos pareiškėjo nurodoma apimtimi akivaizdžiai užkirto kelią minėtiems įstatymo tikslams pasiekti, neatitiko imperatyvių įstatymų ir kitų aukštesnės galios norminių aktų reikalavimų.

45. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminę administracinę bylą dėl Biokuro aprašo nuostatų teisėtumo tyrimo inter alia pareiškėjo nurodyta (apibrėžta) apimtimi.

Dėl Supirkimo aprašo nuostatų

46. Dėl Supirkimo aprašo nuostatų, kiek pagal jas palyginamosios sąnaudos apskaičiuojamos nediferencijuojant šios kainos pagal tai, ar šilumos tiekėjas savo šilumos gamybos įrenginiais gali užtikrinti visą atitinkamo laikotarpio šilumos poreikį, ar ne, teisėtumo, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (šilumos tiekėjas) nebūtų galėjęs ginčo laikotarpiu užtikrinti šilumos poreikį savo paties įrenginiais, inter alia naudojusiais gamtines dujas šilumai pagaminti. Kita vertus, iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio matyti, kad jis iš esmės turi omenyje UAB „Alytaus šilumos tinklai“ negalėjimo viso ginčo laikotarpio šilumos poreikio patenkinti šilumos tiekėjo įrenginiais, naudojančiais biokurą.

47. Tačiau pareiškėjas neatskleidžia, kaip jo nuomone turėtų būti diferencijuojamas palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimas atsižvelgiant į jo nurodomas aplinkybes inter alia tikslu užtikrinti veiksmingą šilumos gamintojų konkurenciją. Iš Šilumos ūkio įstatymo nuostatų matyti, kad šilumos tiekėjas ir nepriklausomi šilumos gamintojai kartu konkuruoja dėl to paties prognozuojamo šilumos kiekio, reikalingo šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, ir įstatymas nediferencijuoja šių santykių pagal šilumos tiekėjo šilumos gamybos pajėgumus.

48. Pareiškėjo argumentai dėl Supirkimo aprašo galimo neteisėtumo iš esmės yra susiję ne su veiksmingos šilumos gamintojų konkurencijos užtikrinimu, bet atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principu bei šilumos vartotojų teise gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, t. y. su tais įstatymų leidėjo tikslais, kurių įgyvendinimas, kaip minėta nustatant palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo tvarką, patenka į Tarybos diskreciją.

49. Šiuo aspektu, taip pat atsižvelgus į šios Nutarties 41–44 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jai nekyla abejonių dėl Supirkimo aprašo teisėtumo apelianto nurodoma apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Visa tai apibendrinus, be kita ko, šios Nutarties 32 punkto kontekste konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vieno iš privalomų civilinės atsakomybės elementų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės konstatavimas yra pakankamas pagrindas pareiškėjo reikalavimą atmesti atskirai nevertinant (nepasisakant) dėl su kitais civilinės atsakomybės elementais (priežastiniu ryšiu, žala) susijusių argumentų.

51. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Kadangi galutinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biovatas Plus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis