Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7495-488/2013 pagal ieškovės UAB „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 360 Lt įsiskolinimą, 216 Lt delspinigių, 100 Lt baudą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2009-02-12 vartojimo kredito sutartį bei 54 Lt žyminį mokestį (b. l. 2-3).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-11-27 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 360 Lt skolos, 50 Lt delspinigių, 100 Lt baudą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-09-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-02-12 atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Ekspres kreditas“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 300 Lt kreditą. Vartojimo kredito sutartyje nustatytu terminu negrąžinus kredito, atsakovas pagal sutarties sąlygų 6.1, 6.2 punktus įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, o jeigu sumokėti bus pradelsta ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų – ir 100 Lt dydžio baudą. Atsakovas per sutartyje nustatytą terminą bei po paraginimų kredito negrąžino, nesumokėjo kredito mokesčio bei netesybų. Pagal 2012-11-29 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012-11-29 pradinis kreditorius UAB „Ekspres kreditas“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perdavė ieškovui UAB „PRO INVEST GROUP“. Ieškovo paskaičiavimu atsakovas negrąžino ieškovui 360 Lt skolos, 216 Lt delspinigių bei 100 Lt baudos. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas su ieškiniu nesutiko, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad paskolą jo vardu paėmė kitas asmuo pasinaudojęs jo asmens dokumentu, nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, kad prašomos priteisti netesybos yra beveik lygios skolai, kad priskaityta mokėti ir delspinigius, ir baudą bei įvertinęs, kad ieškovas tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais. Todėl juos sumažino iki 50 Lt adekvačios padarytam pažeidimui bei faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams atitinkančios sumos (CK 1.5 str., 1,125 str. 5 d. 1p., 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti atsakovas nurodo, kad su UAB „Ekspres kreditas" 2009-02-12 vartojimo kredito sutarties nesudarė ir 300 Lt kredito negavo, nes pasinaudojus jo asmens dokumentu kreditą paėmė kitas asmuo. Kompiuterio, elektroninio pašto, į kurį, neva, buvo siunčiami priminimai įvykdyti prievolę, bei banko sąskaitos, į kurią buvo pravestas kreditas, neturėjo. Nuo 2008 metų neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra benamis, registruotas Panevėžio miesto savivaldybėje. Ne kartą buvo apvogtas bei keletą kartų pametęs savo asmens dokumentus, ką patvirtina VPK Migracijos skyriaus 2013-12-12 pažymos Nr. 50-10-S- 2536 duomenys. 2013 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl kredito paėmimo jo vardu pasinaudojant jo prarastu asmens dokumentu. 2005 metais buvo patyręs galvos traumą, dėl prastos sveikatos jam reikalinga kitų žmonių pagalba.

Ieškovas atsiliepime į skundą prašo sustabdyti pirmosios instancijos sprendimo vykdymą, kol nesibaigs ikiteisminis tyrimas Pasvalio rajono policijos komisariate dėl atsakovo neteisėtų duomenų panaudojimo bei neteisėtos elektroninės priemonės panaudojimo. Nurodo, kad teismui buvo nurodęs, kad, jei atsakovas tvirtina, jog ne jis, o kitas asmuo jo vardu gavo kreditą, kreipsis į Panevėžio apskrities VPK, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškintų kaltinamuosius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebuvo pateikęs dokumentų, įrodančių, kad atsakovas buvo praradęs savo asmens dokumentus, kuriais galimai kažkas pasinaudojo. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus ir kreipėsi į Pasvalio rajono policijos komisariatą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėtų duomenų panaudojimo bei neteisėtos elektroninės priemonės panaudojimo.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas ar naikinamas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo prievolės netinkamo vykdymo pagal 2009 m. vasario 12 d. pradinio kreditoriaus UAB „Ekspres kreditas“ su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį TCST kodas DO48 9583 F086 52B1 B2CA 1AC5 35D4 DD55, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 300 Lt kreditą. Sutartyje nustatytu terminu negrąžinus kredito, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną, bei pradelsus mokėti ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų – papildomai sumokėti 100 Lt dydžio baudą (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. p., 6.2. p.) (b. l. 4-7). Atsakovas per sutartyje nustatytą terminą kredito negrąžino, nesumokėjo kredito mokesčio bei netesybų. Pagal 2012-11-29 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012-11-29 pradinis kreditorius UAB „Ekspres kreditas“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą perdavė ieškovui UAB „PRO INVEST GROUP“ (b. l. 8-9). Byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio (b. l. 2-3, 10).

Apeliaciniam skundui pagrįsti atsakovas nurodo, kad jis pagal 2009-02-12 sutartį kredito negavo, o jo vardu ir pasinaudojus prarastu asmens dokumentu kreditas buvo suteiktas kitam asmeniui, dėl Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Byloje nagrinėjamiems ginčo santykiams taikytinos vartojimo kreditą reglamentuojančios CK 6.886-6.891 str. nuostatos (iki 2011-04-01 galiojusi įstatymo red.), kurios yra specialiosios normos paskolos teisinius santykius (CK 6.870-6.880 str.) ir kreditavimo teisinius santykius (CK 6.881-6.885 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Tuo metu galiojusio CK 6.886 str. 1 d. buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui): 1) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; 2) kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010 ir kt.). Įrodymų vertinimo procese kilę neaiškumai, jei jie negali būti pašalinti, vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi ir nuo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu nenukrypo.

CK 6.887 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis turi būti rašytinė. Pagal CK 1.76 straipsnio 1 dalį, rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Nesilaikius įstatymo reikalaujamos sutarties paprastos rašytinės formos ieškovas kredito sutarties sudarymo, jos esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje nėra atsakovo parašo, tačiau, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, tai ieškovui neatima teisės sandorio sudarymo faktą įrodinėti kitais leistinais įrodymais. Šiuo atveju sandoris buvo sudarytas asmeniui, pageidavusiam gauti kreditą, užsiregistravus internetu ir pagal internetu sudaryta vartojimo sutartį naudojant kliento ID, kliento sukurtą slaptažodį ir mobilaus telefono numerį. Klientui patvirtinus užsakymą pagal sutarties sąlygas laikoma, kad šalys susitarė dėl sutarties sąlygų ir kad šalys sudarė rašytinės formos sutartį (sutarties 4 p. sąlygos, b. l. 4-7).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodytos sąskaitos, į kurią 2009-02-07 buvo pervestas kreditas, jis neturėjo, prieš keletą metų buvo pametęs pasą, kuriuo pasinaudojus buvo paimtas kreditas (b. l. 28). Pagal sutarties 4.7 punktą kreditą bendrovė turėjo pervesti ir pervedė į tą atsakovo vardu atidarytą sąskaitą banke, iš kurios buvo sumokėtas registracijos mokestis. Iš bylos duomenų matyti, kad 300 Lt kredito suma 2009-02-07 buvo pervesta į R. B. sąskaitą AB Swedbank, iš kurios buvo sumokėtas registracijos mokestis, kurį mokėdamas atsakovas taip pat patvirtino registraciją ir bendrąsias minėtos vartojimo sutarties sąlygas (b. l.4-7, 38, 39). Iš Swedbank, AB 2014-02-10 rašto Nr. S/1753 matyti, kad minėta sąskaita atsakovo R. B. vardu atidaryta 2003-12-06 pateikus Lietuvos Respublikos pasą, išduotą R. B., kurio galiojimas patikrintas VRM sistemoje, ir šis pasas tuo metu nebuvo prarastas (b. l. 60, 76-79). Naujas asmens dokumentas atsakovui vietoje prarasto minėto paso išduotas 2009-10-09 po vartojimo kredito suteikimo. Apart paties atsakovo žodžių, byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad minėtas pasas kredito suteikimo dieną (2009-02-12) tikrai buvo prarastas, t. y. kad atsakovas apie tai buvo pranešęs policijai ar įgaliotai institucijai pagal savo gyvenamąją vietą ir kad pasas buvo paskelbtas negaliojančiu (b. l. 60, LR Paso įstatymo 5 str. 9 d., LR Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 str. 9 d.). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis neturėjo banko sąskaitos, į kurią buvo pervestas kreditas ir be asmens dokumento negalėjo ja naudotis. Atsakovas įtikinamai ir patikimai nepagrindė, kokiu būdu 2009-02-07 dieną minėta sąskaita tapo žinoma tretiesiems asmenims, kaip jie ja be atsakovo žinios galėjo naudotis ir mokėti registracijos mokestį, nes, jei pasas ir buvo prarastas, tai jame banko sąskaitos rekvizitai nebuvo nurodyti, ko neįrodinėja ir atsakovas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis paminėtu tikimybių pusiausvyros principu, atsakovo teiginys, kad paskolą jo vardu paėmė kitas asmuo, pasinaudojęs jo asmens dokumentu, yra nepagrįstas įrodymais, o byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad ieškovas realiai pervedė atitinkamo dydžio kreditą į atsakovui priklausančią banko sąskaitą.

Nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo sustabdyti pirmosios instancijos sprendimo vykdymą iki pasibaigs ikiteisminis tyrimas Pasvalio rajono policijos komisariate dėl atsakovo neteisėtų duomenų panaudojimo bei neteisėtos elektroninės priemonės panaudojimo, nes nėra CPK 163, 164 str. numatytų pagrindų. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Kasacinis teismas kategoriškai ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Kadangi sustabdyti pirmosios instancijos sprendimo vykdymą prašo pats ieškovas, tai tam teismo sprendimas faktiškai nereikalingas, nes ieškovas, gavęs vykdomąjį raštą, jį turės teisę pateikti vykdyti priverstinai ir po jam reikšmingų ikiteisminio tyrimo aplinkybių nustatymo, nes CPK 606 straipsnio 2 dalis nustato penkerių metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos senaties terminą. CPK 627 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad antstolis taip pat gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai raštu prašo išieškotojas.

Pažymėtina, jog pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu pripažinus, kad atsakovo duomenys buvo neteisėtai panaudoti bei neteisėtai buvo panaudotos elektroninės priemonės, šalys gali pasinaudoti teise LR CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl proceso užbaigtoje byloje atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, buvusias sprendimo priėmimo dienai, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.