- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- I-1758-171/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrinamas vienam asmeniui turintis tekti minimalus plotas, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, kadangi ant langų buvo įrengtos grotos, vyravo drėgmė, oro judėjimo greitis ir švarumas neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, už lango buvo rūkomasis, dėl to teko nuolat kvėpuoti cigarečių dūmais. Nebuvo suteikta galimybė 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemelyje vietose, skirtose rūkyti, nebuvo suoliukų, stogo.
Nurodo, kad 2012 m. liepos 20–spalio 20 d. Lukiškių TI-K dirbo maisto dalintoju, darbas trukdavo nuo 6 iki 21–22 val., be poilsio dienų. 2012 m. spalio 20–2013 m. rugsėjo 25 d. nuo 6 iki 22 val. administracijos skyriuose, pasimatymų kambariuose dirbo valytoju. Darbas vykdavo ir savaitgaliais nuo 10 iki 17 val. Nebuvo išduodama darbui skirta apranga, avalynė, guminės pirštinės. Taip pat dirbo santechniku, darbas buvo be išeiginių dienų, iškvietimų pasitaikydavo ir naktimis. Laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. dirbo suvirintoju, darbas trukdavo nuo 7.30 iki 16.30 val. Pažymėjo, kad suvirinimo aparatai buvo techniškai netvarkingi, darbo vieta neatitiko tinkamų darbo sąlygų, t. y. buvo tik vienas gesintuvas, nebuvo aliarmo mygtuko pagalbai išsikviesti, per mažas plotas, tenkantis vienam darbuotojui, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, buvo nešvaru, neįrengtas sanitarinis mazgas, kuriame būtų šilto vandens sistema, žiemą darbo vietoje buvo šalta, o vasarą karšta. Reikalavimų neatitiko ir darbui skirta apranga.
Prašo netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi pažeidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes turi tik vidurinį, o ne teisinį išsilavinimą.
Dėl netinkamų laikymo ir darbo sąlygų patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., o į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 7 d.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto vienam asmeniui: pirmą kartą dėl laikotarpio nuo 2012 m. balandžio 15 d. iki liepos 20 d., skundas buvo atmestas; antrą kartą dėl laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d., skundas patenkintinas iš dalies ir priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgęs į tai, kad teismo žinioje yra dvi administracinės bylos tarp tų pačių šalių dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, prašo šioje byloje skundo reikalavimus dėl laikotarpio nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. vasario 23 d. palikti nenagrinėtus.
Nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 buvo patvirtinta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 punkte nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 metai. Taigi dėl to duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti neturi galimybės.
Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo ginčo laikotarpiu aktuali Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kai vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Paaiškino, kad gyvendami sekcijose nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterių klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribų. Dieną gali išeiti net ir į lauką. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Tualetai, dušai įrengti atskirose patalpose. Sekcijoje atliktas remontas, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.
Asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių TI-K yra pildomas blankas apie asmens asmeninių duomenų tvarkymą, su tuo tas asmuo yra supažindinamas ir patvirtina tai savo parašu. Tame pačiame blanke yra eilutė, kurioje rašoma: „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis“ (asmuo paliktoje laisvoje vietoje turi parašyti, ar jis sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis, ar nesutinka, ir patvirtinti tai savo parašu). Pareiškėjas paliktoje vietoje įrašė „Sutinku“ ir pasirašė, patvirtindamas, kad sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Taip pat atvykus į Lukiškių TI-K buvo užpildyta Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketa, kurios antruoju klausimu klausiama, ar suimtasis arba nuteistasis nori būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo „taip“ ir pasirašė, patvirtindamas, kad sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, kad aktualios LR higienos normos nurodo, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pažymi, kad kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Kiekviename korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi, esant būtinumui visuomet barstomi, kiemelius valo kiemsargis.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys yra išreikę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti dirbti ūkio darbus įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme. Su nuteistojo, atliekančio suvirintojo šaltkalvio pareigas, pareigybės aprašymu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas.
Nurodė prašymą atlyginti turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, jei teismo sprendimas bus priimtas atsakovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl netinkamo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.
Pareiškėjas reikalauja netaikyti ieškinio senaties termino, nurodydamas, kad pažeidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kadangi neturi teisinio išsilavinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013), taigi darytina išvada, kad pareiškėjas per visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas ir teismas nagrinėjamu atveju taiko ieškinio senaties terminą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. gruodžio 9 d. Vadovaujantis nurodytomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis, jam gali būti priteista žala tik nuo 2013 m. gruodžio 9 d., o ne nuo 2012 m. balandžio 13 d., kaip nurodo pareiškėjas. Taigi pritaikius ieškinio senaties terminą atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d.
Teismas pažymi, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7457-281/2016 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Pagal 2 straipsnio punktą teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nurodytame sprendime buvo nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitikties reikalavimams, ventiliacijos nebuvimo ir drėgmės. Buvo priteistas 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl teismas nenagrinėja bylos dalies dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d. dėl ploto neatitikties nustatytiems minimaliems reikalavimams, ventiliacijos nebuvimo ir drėgmės kamerose. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas antrą kartą į Lukiškių TI-K atvyko tik 2015 m. gruodžio 23 d. (b. l. 37), o ne 2015 m. gruodžio 18 d., kaip teigia jis pats, todėl taip pat nebus nagrinėjamas laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 18 iki 22 d. neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas bus nagrinėjamas dėl laikotarpių nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. ir nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 19–rugsėjo 10 d., 2016 m. vasario 24–gruodžio 16 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, nes ant langų buvo grotos, oro judėjimo greitis ir švarumas neatitiko nustatytų reikalavimų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose. Patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 59–114).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktas nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K įrengdamas grotas ant langų vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl teigti, kad buvo padarytas pažeidimas, pagrindo nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad už lango buvo rūkomasis, dėl to teko nuolat kvėpuoti cigarečių dūmais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pateiktame blanke apie asmeninių duomenų tvarkymą pasirašė, kad neprieštarauja būti kameroje su rūkančiais asmenimis (b. l. 39). Būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis taip pat neprieštaravo pildydamas Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketą (b. l. 40). Taigi, pareiškėjui sutikus gyventi su rūkančiais asmenimis, neturėtų sukelti nepatogumų ir tai, kad jo kamera yra šalia rūkomojo, kadangi vienu ar kitu atveju jis kvėpuoja rūkančių asmenų cigarečių dūmais, todėl pareiškėjo argumentas atmetamas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikiama galimybė 8 valandas per dieną praleisti lauke, o pasivaikščiojimo kiemelyje rūkymo vietos įrengtos netinkamai.
Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkte nustatytas 8 valandų terminas yra taikomas ne pasivaikščiojimui gryname ore, o įvairiai veiklai kalinimo metu. 48 punkte nustatyta, kad 1 valandos per dieną pasivaikščiojimas yra pakankamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji šio Kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Taigi pareiškėjas, teigdamas, jog jam turėjo būti suteikta galimybė 8 valandas praleisti ne kameroje, yra neteisus. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K šios savo pareigos neįgyvendintų ar įgyvendintų ją netinkamai, todėl pareiškėjo argumentas atmetamas.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir pareiškėjo teiginys, kad pasivaikščiojimo kiemelyje netinkamai įrengtos rūkymo vietos, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį.
Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. dirbo suvirintoju. Suvirinimo aparatai buvo techniškai netvarkingi, darbo vieta neatitiko reikiamų darbo sąlygų, t. y. buvo tik vienas gesintuvas, nebuvo aliarmo mygtuko pagalbai išsikviesti, per mažas plotas, tenkantis vienam darbuotojui, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, buvo nešvaru, neįrengtas sanitarinis mazgas, kuriame būtų šilto vandens sistema, žiemą darbo vietoje buvo šalta, o vasarą karšta. Be to, reikalavimų neatitiko ir darbui skirta apranga.
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K nurodė, kad dirbti ūkio darbus įstaigoje paliekami tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškia norą dirbti. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad 2016 m. vasario 22 d. pareiškėjas raštu sutiko būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti suvirintojo šaltkalvio darbus bei buvo pasirašytinai supažindintas su pareigybės aprašymu (b. l. 44, 58). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų darbo sąlygų ar norėtų atsisakyti dirbti suvirintoju šaltkalviu, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip abstraktūs, nekonkretūs ir nepagrįsti.
Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad kiekviename įstaigos aukšte yra gesintuvai, gaisriniai čiaupai, evakuaciniai išėjimai, kurie parengti žmonėms evakuoti. Teismas šiais atsakovės atstovo Lukiškių TI-K teiginiais neturi pagrindo abejoti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenustato, kad sanitariniuose mazguose privalomai turi būti įrengta šilto vandens tiekimo sistema, todėl Lukiškių TI-K, sanitariniame mazge įrengusi tik šalto vandens tiekimo sistemą, pažeidimo nepadarė, o pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 473 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas perpildytose kamerose buvo laikomas 473 dienas. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 50 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs priklausančio ploto pažeidimą (b. l. 20–21, 125–126), vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 4 730 Eur sumos priteisimas.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.
Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 3 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 730 (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Bylos dalį dėl laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d. nutraukti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.